Stiprus smūgis Lietuvos ūkininkų prestižui: Jungtinių Tautų ataskaita įrodo, kad 87 procentai subsidijų žemės ūkiui kenkia socialiai ir aplinkai

 "Kasmet į žemės ūkį patenka apie 540 milijardų dolerių subsidijų. Tačiau norint, kad ekonomika būtų tvari ir sąžininga, didelę dalį pinigų reikėtų perskirstyti, kritikuojama ataskaitoje. 

Jungtinės Tautos ragina radikaliai perskirstyti milijardus pasaulinės pagalbos žemės ūkiui. Antradienį pristatyto tyrimo duomenimis, 87 procentai subsidijų žemės ūkiui iškreipia konkurenciją ir kenkia aplinkai ar smulkiajam verslui. JT ataskaitoje apskaičiuota, kad 470 milijardų dolerių (beveik 400 milijardų eurų) iš visų metinių 540 milijardų dolerių (457 milijardų eurų) srautų, norint būti tvariems ir teisingiems, reikėtų panaudoti kitaip. Ataskaitą, be kita ko, užsakė Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Vystymosi programa (JTVP). Tyrimas yra „žadintuvas viso pasaulio vyriausybėms“,-sakė FAO generalinis direktorius Qu Dongyu. JT Aplinkos programos (UNEP) vadovas Ingeris Andersenas paragino valstybes pasinaudoti galimybe „paversti žemės ūkį pagrindiniu žmonių gerovės varikliu ir išspręsti klimato kaitos, gamtos praradimo ir aplinkos taršos keliamas grėsmes“. 

 Savo tyrime autoriai siunčia pavojaus signalą: dabartinė pagalba dažniausiai paskirstoma per muitus ar subsidijas, susijusias su tam tikrų prekių gamyba ir auginimu. Tai neefektyvu, klastoja kainas, kenkia sveikatai, naikina aplinką ir lemia galimybių nelygybę. Didelėms žemės ūkio korporacijoms teikiama pirmenybė prieš mažus ūkius, kuriuose dažnai dirba moterys. 

Pasekmės yra dramatiškos: 2020 m. 811 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo nepakankamos mitybos, ir beveik kas trečias žmogus pasaulyje neturi nuolatinės prieigos prie tinkamos mitybos. Pagalbos perskirstymas galėtų padėti milijardams žmonių. 

Tai ne tik mityba. Žemės ūkis yra viena iš pagrindinių klimato kaitos priežasčių, tačiau ypač ūkininkai ir žemės ūkio gamintojai labiausiai kenčia nuo krizės padarinių, tokių, kaip didelis karštis, sausros ar potvyniai. Paryžiaus susitarimo klimato tikslų neįmanoma pasiekti, naudojant dabartinę subsidijavimo rūšį. Turtingos šalys turėtų reformuoti savo paramą mėsos ir pieno pramonei,  šalys turėtų taip pat pakeisti savo finansinę pagalbą toksiškiems pesticidams ir trąšoms bei monokultūrų auginimui“. 

Pagrindinė pelninga Lietuvos ūkininkų kultūra - javų auginimas, yra monokultūrinis, dirvožemį naikinantis, iškastiniais resursais paremtas, stipriai subsidijuojamas bei konkurenciją kaime iškreipiantis, verslas. Laikas visa tai baigti.