Jo teigimu, kai kurie buvę tikslai, pavyzdžiui, stabdyti
Astravo atominės elektrinės statybas, pasiekė priešingų rezultatų.
„Aš manau, kad tos moralės nėra. Galbūt ir gerai, kad nėra,
nes jeigu mes pripažintume, kad Lietuvos užsienio politika yra morali, tai mes
turėtume pripažinti ir kitą labai akivaizdų ir dar labiau liūdną faktą, – kad
ta tariamai morali Lietuvos užsienio politika per paskutinius turbūt 15 metų davė
praktiškai vien negatyvius rezultatus“, – komentavo A. Kasparavičius.
Jis kaip neigiamą užsienio politikos aspektą įvardijo ir
dvivaldystę – nesutarimus tarp Vyriausybės ir prezidentūros.
„Teko kalbėti su užsienio kolegomis, tai tą visi mato. Mato
tą tampymąsi į kairę ir į dešinę. Rezultatas, man atrodo, yra labai liūdnas –
Lietuvos užsienio politikos „balkanizacija“, – sakė Lietuvos istorijos
instituto vyr. mokslo darbuotojas.
A. Kasparavičius pasiūlė ir idėją.
„Man atrodo, kad šiandien vertėtų Lietuvos Užsienio reikalų
ministerijai, Seimui ir prezidentūrai pradėti nuo Lietuvos užsienio politikos
tam tikro audito. Galbūt rekomenduočiau nusamdyti ekspertus iš Šveicarijos ar
kitų nesuinteresuotų šalių, kurie tiesiog pabandytų paskaičiuoti sąnaudas ir rezultatus,
kokius duoda Lietuvos užsienio politika nuo 2004 metų“, – teigė mokslininkas.
Toks auditas, jo žiniomis, tarpukariu buvo atliktas kelis
kartus.
„Kiek žinau, dabar toks auditas nebuvo atliktas. (…) Man
atrodo, kad tai yra tam tikra problema. Problemos kaupiasi, jos nesprendžiamos
ir turime sniego gniūžtės efektą“, – sakė A. Kasparavičius."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą