Europos Sąjunga yra bejėgė ginče su Kinija. Vokietija blokuoja sankcijas už Lietuvos persekiojimą

"ES ir Rusijos ginčo dėl Ukrainos likimo šešėlyje vyksta dar vienas, kuriame užsienio galia gali tikėtis iš ES vieningumo prasiveržusios Vokietijos palankumo. Kalbama apie kinų puolimą prieš Lietuvos ekonomiką. Lietuva supykdė Kiniją, leisdama Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę (pavadinime „Taivanas“). Pekinas reikalauja, kad jo partneriai visame pasaulyje nepripažintų Taivano suvereniteto. Sutinka ir ES, ir JAV. Taigi 2012 m. praktiškai šalies atstovybės veikia, kaip jos sostinės Taipėjaus biurai.

Lietuva sulaužė šį principą, kuris sulaukė griežto Pekino pasipriešinimo. Pirmiausia – Lietuvos ambasados ​​Pekine uždarymas ir diplomatinių santykių sumenkinimas, galiausiai visiškas embargas lietuviškai produkcijai. O taip pat grasinimai kitų ES šalių įmonėms nebetiekti lietuviškų komponentų šiems gaminiams, kurie vėliau siunčiami į Kinijos rinką. Jei taip neatsitiks, bus blokuojamas ir Vokietijos, Olandijos, Danijos bei Švedijos įmonių eksportas.

Telefono skambutis iš Olafo Scholzo biuro

Briuselis keletą savaičių galvojo, ką su tuo daryti. Tai ne tik vienos valstybės narės, bet ir visos bendrosios rinkos apsauga. Prekybos kliūčių ES viduje nėra – visas ekonomikos modelis paremtas laisvu produktų judėjimu tarp 27 šalių. Taigi įmonės kuria gamybos grandines, kuriose gali būti tiekėjų iš kelių šalių. Kinija nori mesti iššūkį šiam modeliui, nes jai nepatinka vienos šalies sprendimas.

Svarbu tai, kad Kinija naudoja ekonominius ginklus politiniame ir diplomatiniame ginče. Pats Lietuvos ambasados ​​uždarymas ir tarpusavio santykių rango pažeminimas nesukėlė ES reakcijos, nes tai buvo atsakas pagal svarbą prilygstantis Lietuvos sprendimui. Tačiau ekonominės sankcijos jau keičia šio ginčo kontekstą.

Galingiausias ginklas būtų lygiavertis atsakas, tai yra ekonominių sankcijų įvedimas Kinijai. Tačiau tai negali būti padaryta be vieningos nuomonės. – Užtektų protesto iš vienos šalies ir nebūtų jokių sankcijų. Tai galėtų būti Vokietija, bet ir kokia nors mažesnė ES šalis, kuriai Kiniją būtų lengva daryti spaudimą“, – „Rzeczpospolita“ sakė ECFR ekspertų grupės ekspertas Jonathanas Hackenbroichas.Anksčiau toks Kinijos gynėjas diskusijose apie sankcijos buvo, pavyzdžiui, Vengrija. Užkulisiuose būtent Berlynas tvirtino, kad Briuselis neturėtų siūlyti jokių sankcijų.

Tinklalapis „Politico“ cituoja neoficialius Europos Komisijos pareigūnus, kurie pasakojo, kaip kanclerio Olafo Scholzo biuro atstovai skambino vokiečiams Europos Komisijos darbuotojams, atgrasydami juos nuo šios minties. Todėl Europos Komisija suprato, kad pasiūlymas iš tikrųjų neturėjo sėkmės. 

Pirmasis Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis informavo ne apie sankcijas, o apie skundą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijai.

– ES yra pasiryžusi veikti kaip viena ir greitai kovoti prieš PPO pažeidžiančias priemones, keliančias grėsmę mūsų bendrosios rinkos vientisumui. Kartu dedame diplomatines pastangas, kad situacija būtų sušvelninta, – sakė latvis.

Ši procedūra daugiausia simbolinė. Kinija dabar turi 60 dienų atsakyti, bet jei ji neparodys geros valios, bus sudaryta komisija. Gali prireikti iki metų, kol bus priimtas nuosprendis, per tą laiką Pekinas dar galės persekioti ES įmones. Vien Lietuvos eksporto į Kiniją blokavimas šiai mažai šaliai nėra esminis dalykas. „Jiems tai nėra svarbi rinka, tikriausiai todėl jie nusprendė pataikauti Taivanui“, – sakė Hackenbroichas.

Briuselio skaičiavimais, Kinijos blokuojamų prekių vertė siekia 26,5 mln. Bet problema taps daug rimtesnė, jei į ES gamybos grandines integruotos Lietuvos įmonės neteks galimybės tiekti komponentus į Vokietiją, Olandiją, Švediją ar Daniją.

Kaip reaguoti į politinį šantažą

Kinijos veiksmai rodo, kad ES yra neapsaugota nuo piratinės diplomatijos. Ji turi galimybę atsikirsti ekonominėmis sankcijomis kitoms šalims, bet tik lygiavertėmis. Taigi, pavyzdžiui, ji gali įvesti vadinamąją antidempingo muitus, kai nustato, kad kai kurie Kinijos produktai yra neteisėtai subsidijuojami valstybės ir parduodami Europos rinkoje mažesnėmis kainomis, nei jų gamybos savikaina. Ir tokias priemones Briuselis taiko nereikalaujant vieningos valstybių narių paramos.

Tačiau ji negali atsakyti taip, kai šantažas – kaip ir šiandien – turi politinį kontekstą. Norėdama tai pakeisti, Europos Komisija gruodį pasiūlė naujas priemones, skirtas reaguoti į vadinamąsias ekonominė prievarta, tai yra situacija, kai trečiosios šalys taiko ekonomines sankcijas ES valstybėms ar bendrojoje rinkoje įsikūrusioms įmonėms, siekdamos priversti pakeisti politinį sprendimą. Būtent toks yra Lietuvos ir Kinijos atvejis. Esant tokiai situacijai, Komisija galėtų veikti pati, neturėdama reikalavimo vienbalsiam pritarimui.

Naująjį įstatymą, leidžiantį Komisijai taip elgtis, turi priimti valstybės narės ir Europos Parlamentas."

Vargu ar Vokietija leis priimti tokį įstatymą. Latviai ir nes, lietuviai, pakvaišome nuo valdžios demonstravimo, todėl veržiamės bausti kinus sankcijomis, nepaisydami kenkimo visos Europos ekonomikai. Vakiečiai tokio avantiūrizmo nenori, jų ūkį saugo, todėl gerai gyvena.