Rusijos kariuomenė, kadaise turėjusi didelių problemų, yra moderni ir mirtina

 „Žymiai patobulinta kariuomenė tapo pagrindiniu Vladimiro Putino užsienio politikos įrankiu, kai jis išnaudoja savo galias visame pasaulyje ir, kas grėsmingiausia, prie Ukrainos sienos.

 

    Pirmaisiais Vladimiro V. Putino vadovavimo Rusijos vadovu metais šalies kariuomenė buvo tuščiaviduris, bet branduoliniu ginklu apginkluotas apvalkalas.

 

    Jai buvo sunku išlaikyti povandeninius laivus Arktyje ir nugalėti sukilimą Čečėnijoje. Vyresnieji pareigūnai kartais gyvendavo supelijusiuose, žiurkėmis užkrėstuose, daugiabučiuose. O vietoj kojinių prastai apmokyti kareiviai kojas dažnai suvyniodavo į audeklo juosteles, kaip darė jų sovietiniai ir cariniai pirmtakai.

 

    Po dviejų dešimtmečių tai jau visai kitokios kovos pajėgos, susibūrusios prie sienos su Ukraina. Vadovaujant V. Putinui, ji buvo pertvarkyta į modernią sudėtingą armiją, galinčią greitai ir mirtinai dislokuoti įprastuose konfliktuose, sakė kariniai analitikai. Joje yra tiksliai valdoma ginkluotė, naujai supaprastinta vadovavimo struktūra ir gerai maitinami bei profesionalūs kariai. Ir jie vis dar turi branduolinį ginklą.

 

    Modernizuota kariuomenė iškilo kaip pagrindinis V. Putino užsienio politikos įrankis: Krymo prijungimas, intervencija Sirijoje, taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano palaikymas ir tik šį mėnesį Rusijai palankaus lyderio palaikymas Kazachstane. Šiuo metu vyksta pati ambicingiausia – ir grėsmingiausia – operacija: pasitelkus grasinimus ir, galbūt, daugelis baiminasi, jėgą, grąžinti Ukrainą į Maskvos įtakos zoną.

 

    „Kariuomenės mobilumas, jų parengtis ir įranga yra tai, kas leidžia Rusijai daryti spaudimą Ukrainai ir Vakarams“, – sakė Rusijos saugumo analitikas Pavelas Luzinas. „Branduolinių ginklų neužtenka“.

 

    V. Putinas nešaudamas privertė Bideno administraciją atidėti kitus užsienio politikos prioritetus ir derėtis dėl Kremliaus nuoskaudų, kurias Baltieji rūmai jau seniai atmetė, ypač dėl Ukrainos pakreipimo į Vakarus posovietiniu laikotarpiu.

 

    Tai yra didžiausias V. Putino karinis panaudojimas, siekiant sugrąžinti Rusiją į pasaulinę svarbą, kurią ji prarado, pasibaigus Šaltajam karui. V. Putinas išdėstė šią doktriną 2018 m., kai savo metine kalba apie šalies padėtį pristatė naujus branduolinius ginklus, galinčius skristi 20 kartų greičiau už garso greitį.

 

    „Niekas mūsų neklausė“, – sakė V. Putinas savo kreipimesi, kuriame buvo vaizdo simuliacija, rodanti, kaip Rusijos raketa skrieja JAV link. „Dabar klausykite mūsų“.

 

    Šiandien būtent įprastinių pajėgų pertvarkymas suteikė svertų Ukrainos krizei.

 

    Pasak JAV jūrų pėstininkų korpuso veterano ir mokslų daktaro Roberto Lee, prie Ukrainos sienos sukaupti tankai T-72B3 turi naują šiluminės optikos sistemą, skirtą naktinėms kovoms, taip pat valdomas raketas su dvigubai didesniu nuotoliu, nei kiti tankai. Londono King’s College kandidatas, Rusijos karo ekspertas. Sparnuotosios raketos „Kalibr“, dislokuotos laivuose ir povandeniniuose laivuose Juodojoje jūroje, ir palei sieną išdėstytos raketos „Iskander-M“ gali pataikyti į taikinius beveik bet kurioje Ukrainos vietoje, sakė J. Lee.

 

    Per pastarąjį dešimtmetį Rusijos oro pajėgos įsigijo daugiau nei 1000 naujų orlaivių, teigiama 2020 m. gynybos viceministro Aleksejaus Krivoruchko straipsnyje. Tai apima pažangiausius šalies naikintuvus SU-35S; jų eskadrilė buvo dislokuota Baltarusijoje prieš kitą mėnesį vyksiančias bendras karines pratybas.

 

    Nauji pajėgumai buvo akivaizdūs 2015 m. Rusijos intervencijoje į Siriją. Jie buvo ne tik veiksmingi, bet ir užklupo kai kuriuos JAV kariuomenės vadus netikėtai.

 

     „Man gėda prisipažinti, kad prieš kelerius metus buvau nustebęs, kai iš Kaspijos jūros išskrido raketos „Kalibr“, pataikydamos į taikinius Sirijoje“, – sakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas. „Man tai buvo staigmena, ne tik galimybės, bet aš net nežinojau, kad jos ten yra.

 

    Kremliaus mąstymas taip pat pasikeitė dėl ginkluotųjų pajėgų dydžio. Kariuomenė mažiau pasikliauja mažėjančiu šauktinių skaičiumi, o labiau sumažėjusiu, gerai apmokytu branduoliu, kurį sudaro maždaug 400 000 sutartinių karių.

 

    Šie kariai gauna geresnį aprūpinimą. Gruodį Gynybos ministerijoje viešėjęs V. Putinas gyrėsi, kad vidutinis leitenantas dabar uždirba kiek daugiau, nei 1000 JAV dolerių per mėnesį, o tai yra daugiau, nei vidutinis atlyginimas kituose sektoriuose. Jis pridūrė, kad federalinė vyriausybė išleido apie 1,5 milijardo dolerių privataus būsto subsidijavimui tarnybos nariams.

 

    Ir visi Rusijos kariai dabar privalo būti dislokuoti su storomis, kariuomenės išduotomis kojinėmis.

 

    Nauja yra ne tik Rusijos patobulinta įranga, bet ir besivystanti Kremliaus jos naudojimo teorija. Kariuomenė patobulino požiūrį, kurį Izraelio Reichmano universiteto tarptautinio saugumo mokslininkas Dmitrijus Adamskis vadina „prievarta tarp domenų“ – tikrojo ar grasinančio jėgos panaudojimo derinimą su diplomatija, kibernetinėmis atakomis ir propaganda, siekiant politinių tikslų.

 

    Ši mišri strategija veikia dabartinės Ukrainos krizės metu. Rusija reikalauja nedelsiant plataus masto nuolaidų iš Vakarų. Rusijos kariuomenės judėjimas į sąjungininkę Baltarusiją potencialias invazijos pajėgas nukreipė 100 mylių atstumu nuo Ukrainos sostinės Kijevo. Rusijos valstybinė žiniasklaida perspėja, kad agresijos aktus rengia Ukrainos pajėgos.

 

    O sausio 14 d. įsilaužėliai sugriovė daugybę Ukrainos vyriausybės tinklalapių ir viename paskelbė pranešimą: „Bijokite ir laukite blogiausio“.

 

     „Jūs matote kibernetinį ryšį, matote diplomatiją, matote karines pratybas“, – sakė ponas Adamskis. "Šie elementai visi yra susiję pagal dizainą."

 

    Ne visos palei Ukrainos sieną išsidėsčiusios pajėgos yra pačios pažangiausios Rusijos pajėgos. Šiaurėje sukaupti daliniai turi senesnę ginkluotę ir dažniausiai yra skirti įbauginti ir atitraukti Ukrainos išteklius, sakė buvęs Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas, dabar politinis ir karinis analitikas Oleksijus Arestovičius.

 

    Anot jo, geriau aprūpinti ir modernizuoti padaliniai persikėlė į vietovę, esančią netoli dviejų atsiskyrusių Ukrainos provincijų rytuose, kur Rusija 2014 metais kurstė separatistinį karą, kuris tęsiasi ir šiandien.

 

    Rusijos karinė modernizacija taip pat vis dažniau yra skirta pasiųsti žinią Jungtinėms Valstijoms, nukreipiančią galią už Rytų Europos ribų, nuviliant ir kartais stebinant Amerikos pareigūnus.

 

    Pavyzdžiui, Rusijos kariniams transporto lėktuvams prireikė vos kelių valandų, kad į Pietų Kaukazą pradėtų gabenti apie 2000 Rusijos taikos palaikymo pajėgų karių kartu su sunkiais šarvuočiais po to, kai V. Putinas tarpininkavo 2020 m. karo tarp Azerbaidžano ir Armėnijos užbaigimui.

 

    Sirijoje, kur Rusija 2015 m. įsikišo niokojančiais oro antskrydžiais ir ribotomis sausumos pajėgomis, siekdama apsaugoti prezidentą Basharą al Assadą, Rusijos pažanga parodė, kad ji gali veiksmingai dislokuoti tiksliai valdomus ginklus – ilgai egzistavusį Vakarų ginkluotųjų pajėgų pranašumą prieš Rusiją.

 

    Pasak ekspertų, Rusija karą Sirijoje panaudojo, kaip laboratoriją taktikai ir ginkluotei patobulinti bei didžiajai daliai savo pajėgų įgyti kovinės patirties. Didesnė atsakomybė buvo deleguota žemesnio lygio pareigūnams, o tai tam tikras autonomijos laipsnis prieštarauja Putino eros civilinei valdžios struktūrai. Gynybos ministras Sergejus K. Šoigu praėjusį mėnesį sakė, kad visi sausumos kariuomenės vadai, 92 procentai oro pajėgų pilotų ir 62 procentai karinio jūrų laivyno turi kovinės patirties.

 

    „Jie parodė sau ir visam pasauliui, kad gali vykdyti didelio masto operacijas su tiksliaisiais ginklais ir tolimojo nuotolio ginklais bei žvalgybos pajėgumu tai palaikyti“, – sakė Izraelyje dirbantis ekspertas P. Adamsky.

 

    Nepaisant visų pastarųjų metų žingsnių, Rusijos kariuomenė išlaiko kritinę savo sovietų pirmtako silpnybę: civilinę šalies ekonomikos pusę, kuri beveik neturi aukštųjų technologijų gamybos ir įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Kariuomenės išlaidos sudaro daug didesnį procentą nuo bendrojo vidaus produkto nei daugumoje Europos šalių, badaujančių kituose sektoriuose.

 

    Pavyzdžiui, kai Ukrainos kariškiai numušė Rusijos žvalgybinius bepiločius orlaivius, jie aptiko elektronikos ir variklių, pirktų iš pramoginių bepiločių orlaivių kompanijų Vakarų Europoje, rašoma ataskaitoje, kurią lapkritį paskelbė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi bendrovė „Conflict Armament Research“, kuri specializuojasi ginklų sekimo srityje.

 

    Analitikai teigia, kad Rusija turi nedaug naujų ginklų sistemų, visiškai sukurtų nuo pat pradžių. Didžiąją jos modernizavimo dalį sudaro senesnės įrangos atnaujinimas.

 

    Tačiau atskiros ginklų sistemos yra mažiau svarbios, nei kariuomenės naujoviškas žinių, įgytų per V. Putino kadenciją, panaudojimas, sakė generolas Philipas M. Breedlove'as, buvęs NATO vadu, kai 2014 m. prasidėjo karas Ukrainoje.

 

    „Komplimentas, kurį turime pasakyti Rusijai, yra tai, kad jie yra besimokanti ir prisitaikanti jėga“, – sakė generolas Breedlove'as. "Kiekvieną kartą, kai matome juos konfliktuojančius, jie tampa šiek tiek geresni ir dar šiek tiek geresni."

 

    V. Putinui tebuvo keli mėnesiai iki pirmosios prezidento kadencijos, kai jis susidūrė su karine katastrofa. 2000 m. rugpjūčio 12 d. torpeda sprogo branduolinio povandeninio laivo „Kursk“ viduje ir nusiuntė jį į Barenco jūros dugną su 118 jūreivių. Žlugusi Rusijos karinio jūrų laivyno gelbėjimo misija, pasibaigusi visų laive buvusių žmonių žūtimi ir nebūdinga pono Putino mea culpa, pabrėžė kariuomenės neveiklumą.

 

    Nuskendimas apibrėžė pirmąją V. Putino kadenciją, kartu su žiauriu ir kruvinu karu Čečėnijoje, kur Rusijos kariuomenė daugelį metų stengėsi numalšinti islamistų sukilimą.

 

    Didelis lūžis įvyko 2008 m., kai ilgai besitęsiantis konfliktas dėl ginčijamų teritorijų Gruzijos Respublikoje peraugo į karą.

 

    Rusijos pajėgos greitai nugalėjo savo daug mažesnius kaimynus gruzinus, tačiau karas atskleidė didelius Rusijos kariuomenės trūkumus. Sausumos kariai nepalaikė radijo ryšio su oro pajėgomis, todėl įvyko keletas rimtų draugiškų ugnies išpuolių. Ryšys buvo toks prastas, kad kai kuriems pareigūnams teko naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais. Tankai ir šarvuočiai dažnai sugesdavo.

 

    Nesėkmės paskatino masinį Rusijos ginkluotųjų pajėgų sukrėtimą. Pasak Mathieu Boulègue'o, Rusijos ir Eurazijos programos mokslinio bendradarbio iš Chatham House Londone, sovietų kariuomenės sugebėjimas kovoti sausumoje buvo atgaivintas ir buvo patobulinta, pavyzdžiui, atnaujinta artilerijos technologija.

 

    Praėjus vos daugiau nei dešimtmečiui, Rusijos elektroninio karo įrankiai, kuriais galima perimti arba trukdyti priešo ryšiui ir numušti bepiločius orlaivius nuo kurso ir išmušti iš dangaus, manoma, kad yra daug pranašesni už JAV kariuomenės priemones, teigia analitikai.

 

    „Dabar žaidžiame, kad pasivyti“, – sakė generolas Hodgesas. „Pastaruosius 20 metų daugiausia dėmesio skyrėme „iPhone“ ar mobiliesiems telefonams ir teroristiniams tinklams, o jie toliau kūrė svarbias, galingas trukdymo ir perėmimo galimybes.

 

    Maskva patyrė tam tikrų nesėkmių, įskaitant nerimą keliančius ginklų gedimus. 2019 m. per bandymą susprogdintas branduoline varomos sparnuotosios raketos prototipas, kurį V. Putinas sveikino, kaip naujų ginklavimosi varžybų su Jungtinėmis Valstijomis elementą, per bandymą žuvo mažiausiai septyni žmonės, o spinduliuotė skleidė mylias.

 

    Tačiau Kremliaus retorika vis labiau rodė, kad Rusija yra įsprausta į egzistencinį konfliktą su Vakarais, pinigų buvo nepagailėta. Investiciją į kariuomenę lydėjo Rusijos visuomenės militarizacija, valdant V. Putinui, įtvirtinant tėvynės, apsuptos priešų, sampratą ir artėjančio karo galimybę.

 

    Dėl visų šių įvykių, analitikai teigia, Vakarams sunku sulaikyti V. Putiną nuo atakos Ukrainoje, jei jis ryžtasi.

 

    „Labai mažai ką galime padaryti, kad paneigtume Rusijos galimybes toliau kariauti prieš Ukrainą“, – sakė J. Boulègue. „Mes negalime atgrasyti nuo pasaulėžiūros“.