Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. vasario 25 d., penktadienis

Lenkijoje leidžiami pirmieji reguliarūs bepiločių orlaivių skrydžiai


„Farada Group“ priklausanti bendrovė „LabAir“ gavo Civilinės aviacijos tarnybos leidimą reguliariai vežti medicininius mėginius ALAB laboratorijoms. Šešių mėnesių bendradarbiavimas su „LabAir“ operatoriumi ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra leido gauti Civilinės aviacijos tarnybos sutikimą pradėti reguliarų nepilotuojamą dronų maršrutą tarp Varšuvos ALAB laboratorijos Stępińska gatvėje ir ligoninės Sochaczew mieste. – Esame alternatyva kelių transportui. Kurjeriui reikia mažiausiai 70 minučių, kad galėtų įveikti 70 kilometrų maršrutą, pvz., tarp Varšuvos Mokotovo ir Sochačevo. Oro erdvėje atstumas tarp šių dviejų taškų yra mažesnis, nes tiesia linija yra tik 60 km. Mūsų dronas šį maršrutą įveiks vos per 45-50 minučių – sako Adamas Maciej Cudny, Farada grupės stebėtojų tarybos pirmininkas.

ALAB laboratorijos yra vienas didžiausių visoje šalyje medicininės analizės laboratorijų tinklų. Kasmet atliekama per 50 milijonų medicininių tyrimų, turi daugiau nei 500 surinkimo punktų tinklą ir daugiau nei 80 laboratorijų. – Bepiločių orlaivių transportavimo dėka pirmiausia naudos gaus pacientai, kurie tyrimų rezultatus gaus net keliomis valandomis greičiau dėl sutrumpėjusio mėginių pristatymo laiko. Tikimės, kad ateityje ši technologija bus naudojama ir gabenant kraują – Pultusko ir Sochačevo ligoninės turi po kraujo banką, kuriems tiekiame mes – sako Ewa Małkowska, ALAB laboratorijų valdybos prezidentė.

 

„LabAir“ vykdys pasikartojančius, kasdienius skrydžius, o tai sumažins kurjerių įsitraukimą su automobiliais. Drono skrydį nurodytu maršrutu paprastai valdo autopilotas, o įvykus galimam incidentui oro erdvėje, valdymą perims operatorius, esantis operacijų centre. Informacija apie skrydžio parametrus, tokius, kaip drono greitis ar jo aukštis, operatoriui nuolat rodoma specialių kamerų, kurios taip pat leidžia sekti skrydžio maršrutą, dėka.

 

Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra primena, kad pirmieji reguliarūs tolimieji skrydžiai bepilotėmis orlaiviais prasidėjo vasario 17 d., po 2020 metų rudenį vykdytų bandomųjų skrydžių serijos, prižiūrint PANSA.

Nepriklausoma dronų rinkos ekspertė, teisininkė Małgorzata Darowska mano, kad dronai turi didelį potencialą medicinos transporto rinkoje. – Tai ne vartotojų rinka, o labai specializuota paslauga. Turinio transportavimui taikomi reikalavimai, susiję, pavyzdžiui, dėl temperatūros ir smūgių. Paklausa atsirado iš kliento, jis sako, ką nori gauti. Atsitiko atvirkštinė padėtis nuo to, su kuo iki šiol susidūrėme, kai dronų kompanijos siūlė produktus, kurių rinka nebūtinai norėjo.

 

Be to, bepiločių orlaivių gabenimas yra nulinės emisijos. – Neatmetu, kad Europos Komisija pritars šiam sprendimui, kuris būtų patrauklus sveikatos tarnybai. Šios paslaugos esmė – operacijų masė, svarbūs nuolatiniai maršrutai, kurie leis atlikti daug skrydžių ir amortizuoti investicijas per protingą laiką – pabrėžia Darowska.

 

Reguliarūs transporto dronų skrydžiai vyksta maršrutais tarp Varšuvos ir Sochačevo bei Varšuvos ir Pultusko. – Norime sukurti daugiau dronų maršrutų. Vykdome pokalbius su kitais klientais. Susidomėjimo netrūksta. Mūsų nepilotuojami orlaiviai gali gabenti ne tik laboratorinius mėginius, bet ir mažesnius organus transplantacijai. Bandymai taip pat rodo, kad jie yra naudingi miesto stebėjimui ir geodezijoje, kaip pagalbinė priemonė, fotografuojant fotogrametrines nuotraukas. Jie taip pat bus naudojami gelbėjimo darbams aukštuose kalnuose – išvardijamos tolesnės jų naudojimo sritys.

 

Kita vertus, Darowska atkreipia dėmesį, kad armatūra bendradarbiavimui su įvairiomis įmonėmis buvo gaminama jau daug metų. – Dėl šių darbų ir kovido apetitas tokiems sprendimams gerokai išauga. Paklausa akivaizdžiai auga ir kyla klausimas, ar Lenkijos įmonės sugebės ją patenkinti – stebisi ekspertė.

 

Ji nurodo, kad technologiškai pažangių galutinių produktų vidaus rinka yra ribota. – Turime gerų idėjų ir sprendimų, tačiau negalime derinti komponentų ir retai sugebame juos įgyvendinti. Mes neturime jokių investuotojų tradicijų į aukštąsias technologijas. 

 

Kalbama ne apie 5-10 mln. PLN VC investicijas, o didelį finansavimą, kuris leis įmonei greitai vystytis ir plėstis. Todėl valdymo kompetencijos yra svarbios. Farada turi mažą mastą, bet daug potencialo, nes ji vadovavo visam projektui, kol jai pavyko parduoti paslaugą. Bendrovė įsigijo investicijų, įrodė, kad šalyje yra vadybos kompetencijų, kad turime vadovus, kurie sugeba susidoroti su iššūkiu ir paskatinti įmonių bendradarbiavimą“, – pabrėžia Darowska."


Komentarų nėra: