Ką mes čia padarėme? Kas dabar dėl to kaltas?

 „Iki pastarųjų savaičių buvo tokia labai keista dinamika, kai Jungtinės Valstijos – kurios, nepaisant visų mūsų žvalgybos nesėkmių, atrodo, turi pakankamai gerų žinių apie tai, ką daro rusai – nuolat perspėjo, kad pasiruošimas karui tikrai vyksta. Rusai tikrai planuoja įsiveržti.O Ukrainos valdžia sakė, baikit sėti paniką,o mes nemanome, kad invazija neišvengiama ir pan.

 

Aš manau, kad dėl labai idealistinių priežasčių kai kurie Ukrainos nacionalistai įsikalbėjo mintį, kad Putinas niekada taip nesielgs, arba mintį, kad kraštutiniu atveju Vakarai jiems į pagalbą ateis labiau, nei kada nors buvo pagrįsta ir tikėtina.

 

Taip pat kyla klausimas, kiek – kas iš tikrųjų čia lemia Putino sprendimų priėmimą, tiesa? Ar tai NATO? Ar tai jo kažkokia mistinė Ukrainos ir Rusijos ryšio idėja ir mintis, kad Ukrainos negalima atskirti nuo Rusijos? Ar tai tarsi neatidėliotini dalykai – susidorojimas Ukrainoje su prorusiškomis partijomis, su mokymu rusų kalba ir kiti dalykai? Tikėtina, kad visa tai tam tikru lygiu. Bet jūs negalite tvirtai pasakyti, kad jei nebūtų buvę šio vieno provokuojančio žingsnio, tai nebūtų karo.

 

 

Tačiau aišku tai, kad Jungtinių Valstijų ir Vakarų politika Ukrainos atžvilgiu apskritai buvo sąlygota to jausmo, kad galime investuoti ten tokiu mastu, kuris neatbaidytų Putino. Žinojome, kad tai neatbaidys Putino, bet vis dėlto viskas kažkaip pasiteisins. Ir dabar, kai daug investavome į Ukrainos vyriausybę, kurios negalime apginti ir kuriai gresia sunaikinimas, tokia dabartinė galios politikos realybė."