Prieš Ukrainos invaziją Rusija ir Kinija užmezgė glaudžius ekonominius ryšius

  „Kinija, susidūrusi su susirūpinusiomis Jungtinėmis Valstijomis ir nerimaujanti dėl importo jūra, perka daugiau energijos ir maisto iš savo šiaurinės kaimynės - Rusijos.

 

    Pekinas – Rusijai kariaujant Ukrainoje, Maskva turi galingą ekonominį sąjungininką, padedantį jai atsispirti Vakarų sankcijoms – Kiniją.

 

    Kinijos naftos pirkimas iš Rusijos gruodį viršijo jos pirkimus iš Saudo Arabijos. Likus šešioms dienoms iki karinės kampanijos pradžios, Rusija paskelbė apie metų trukmės sandorį parduoti Kinijai 100 mln. tonų anglies – sutarties vertė viršija 20 mlrd. dolerių. Ir prieš kelias valandas prieš Rusijai pradedant bombarduoti Ukrainą, Kinija sutiko pirkti rusiškus kviečius, nepaisydama susirūpinimo dėl augalų ligų.

 

    Grįžtant į šeštąjį dešimtmetį, kai Mao Zedongas glaudžiai bendradarbiavo su Josifu Stalinu, o paskui Nikita Chruščiovu, Kinija vėl artėja prie Rusijos. Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai susirūpinus dėl Kinijos, Pekino lyderiai nusprendė, kad geriausios geopolitinės perspektyvos yra sujungti Kinijos didžiulę pramoninę galią su didžiuliais Rusijos gamtos ištekliais.

 

    Naujausi maisto ir energijos sandoriai yra tik naujausi Kinijos ekonominio suderinimo su Rusija signalai.

 

    „Tai, kas įvyko iki šiol, yra tik pradžia tiek Rusijos ekspansionizmo jėga, tiek Kinijos ekonominei ir finansinei paramai Rusijai“, – SMS žinutėje sakė Pekino Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius Shi Yinhong. „Tai nereiškia, kad Kinija kokiu nors mastu tiesiogiai remia tą ekspansionizmą – tai tik reiškia, kad Pekinas labai jaučia būtinybę išlaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su Maskva.

 

    JAV ir Europos Sąjunga tikisi, kad sankcijos privers Rusiją persvarstyti savo politiką. Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas penktadienį per instruktažą sakė, kad Kinija nepritaria sankcijų taikymui.

 

    „Sankcijos niekada nėra veiksmingas būdas išspręsti problemas“, – sakė jis. „Tikiuosi, kad atitinkamos šalys vis tiek bandys išspręsti problemą per dialogą ir konsultacijas“.

 

    Tuo pat metu Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukėlė nepatogią diplomatinę problemą Kinijai, nes buvo pažeistas nacionalinio suvereniteto principas, kurį Kinijos lyderiai laiko šventu. Nors Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nekritikavo Rusijos viešai, jis galėtų panaudoti savo šalies ekonominius santykius su šiaurine kaimyne kaip svertą, kad įtikintų rusus greitai išspręsti krizę.

 

    P. Xi ir Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas penktadienį kalbėjosi telefonu. Vėliau oficialiame Kinijos pareiškime teigiama, kad Xi išreiškė paramą Rusijai derantis dėl susitarimo su Ukraina – tokiai pozicijai pritarė ir V. Putinas, jei Ukraina sutiks su jo sąlygomis.

 

    Iki šiol didžioji Kinijos energijos ir maisto produktų dalis buvo importuojama jūra, kurią patruliavo JAV arba Indijos laivynai. Kadangi Kinijos lyderiai pastaruoju metu daugiausia dėmesio skyrė konflikto galimybei, o karinės išlaidos praėjusiais metais augo keturis kartus greičiau, nei kitos vyriausybės išlaidos, jie pabrėžė, kad svarbiausias tiekimas labiau priklauso nuo Rusijos.

 

    Kinija ir Rusija turi beveik 2700 mylių sieną, o pastaraisiais metais Kinija tapo didžiausiu Rusijos importo šaltiniu ir didžiausia eksporto vieta.

 

    „Atsižvelgiant į geopolitinę įtampą, Rusija yra labai natūrali geopolitinė partnerė“, – sakė Pekino Kinijos ir globalizacijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Andy Mokas.

 

    Pradinės Vakarų sankcijos Rusijai buvo skirtos technologijų eksporto ribojimui ir finansinių nuobaudų skyrimui. Kol kas JAV pareigūnai vengė nusitaikyti į plataus vartojimo prekes, žemės ūkio produktus ir energiją, siekdami nepakenkti paprastiems žmonėms ir toliau nekurstyti infliaciją.

 

    Kinija yra dominuojanti elektronikos, mašinų ir kitų pramoninių prekių gamintoja pasaulyje ir tiekia jas Rusijai mainais už maistą ir energiją.

 

    Naujas kertinis Kinijos ir Rusijos santykių akmuo yra pareiškimas, kuris, pasak kai kurių Vakarų pareigūnų, iš esmės yra Kinijos ir Rusijos nepuolimo paktas. Ją Pekinas ir Maskva išleido vasario 4 d., kai ponas Xi ir V. Putinas susitiko prieš Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Pareiškime sakoma, kad šalių draugystė „neturi ribų“.

 

    Abi šalys ilgus metus stiprina ryšius, o ryšys, panašu, suteikė V. Putinui pasitikėjimo, kad anksčiau šią žiemą karius ir karinę techniką iš Rusijos sienos su Kinija ir kitų Sibiro dalių perkelti į Rusijos sieną su Ukraina ir Baltarusija. Tvirtesni santykiai taip pat skatina glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą.

 

    „Bendras pareiškimas yra stiprus ir turi ilgalaikių pasekmių naujajai pasaulio tvarkai“, – sakė Honkongo baptistų universiteto politikos mokslų profesorius Jeanas-Pierre'as Cabestanas.

 

    Kinijos ir Rusijos vyriausybės dalijasi daugybe vertybių, ypač jų antipatijos Vakarų įvestoms sankcijoms žmogaus teisių pagrindu. „Abi šalys tvirtai tiki, kad demokratijos ir žmogaus teisių gynimas neturėtų būti naudojamas, kaip priemonė daryti spaudimą kitoms šalims“, – sakoma jų vasario 4 d.

 

    Kai Obamos administracija įvedė sankcijas Rusijai po jos invazijos į Ukrainos Krymo regioną 2014 m., Kinija padėjo Rusijai jų išvengti.

 

    Tačiau neaišku, ar Kinija padės Rusijai išvengti šią savaitę įvestų sankcijų. Antradienį Bideno administracija papildė ankstesnes priemones paskelbdama sankcijas dviem didžiausioms Rusijos finansų institucijoms ir plačius apribojimus pažangioms technologijoms, kurios gali būti eksportuojamos į Rusiją. Technologiniai apribojimai, jei jie bus imtasi kartu su sąjungininkais, blokuotų maždaug penktadalį Rusijos importo, nurodė administracija.

 

    Kinijos bendrovėms, kurios apeina šias taisykles, Jungtinės Valstijos gali skirti griežtesnes bausmes, įskaitant baudžiamąsias ir civilines sankcijas, sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis Martinas Chorzempa. Šios įmonės taip pat gali būti atskirtos nuo Amerikos technologijų ir finansų sistemos.

 

    Dvi Kinijos įmonės ZTE ir Huawei, kurioms buvo uždrausta gauti Amerikos technologijų eksportą, patraukė JAV vyriausybės dėmesį iš dalies dėl to, kad vengė sankcijų Iranui.

 

    „Įdomus klausimas: ar Kinija to laikysis? P. Chorzempa pasakė. Kinija taip pat turi įstatymą, skirtą bausti įmones už tai, kad tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos taiko tokias ekstrateritorines sankcijas, kaip ir visi veiksniai, „galintys įmones suvaržyti“.

 

    „Jei jie nesilaikys JAV, jie turės problemų su JAV, bet jei nesilaikys Kinijos, jiems taip pat gali grėsti baudos Kinijoje“, – sakė jis.

 

    Žinoma, gali būti sunku surinkti baudas iš nenorinčių mokėti įmonių ir stebėti, ar įmonės laikosi taisyklių, – pridūrė M. Chorzempa. „Jau dabar sunku stebėti dalykus, kurie jau yra kontroliuojami, o jei išplėsti šį sąrašą, tai bus tikras iššūkis patikrinti, kas vyksta į Rusiją“, – sakė jis.

 

    Bideno administracijos eksporto kontrolė taikoma prekėms, gaminamoms bet kurioje šalyje tol, kol jose naudojamos JAV technologijos, įskaitant lustų gamintojus, tokius, kaip Taiwan Semiconductor Manufacturing Company ir Šanchajuje įsikūrusią Semiconductor Manufacturing Industry Corporation.

 

    Abi šios bendrovės ir toliau pasikliauja Jungtinėmis Valstijomis dėl tam tikrų komponentų ir gamybos technologijų, sakė Gabrielis Wildau, konsultacinės įmonės Teneo generalinis direktorius. Jei jos ir toliau tieks Rusijai, SMIC ir kitos Kinijos įmonės gali būti atkirstos nuo JAV technologijų, kaip tai užkerta kelią Huawei. Penktadienį Taiwan Semiconductor pareiškė esanti įsipareigojusi laikytis eksporto kontrolės reikalavimų.

 

    „Jei į Pekiną bus žiūrima, kaip į Maskvos įgalintoją, JAV Kongrese didės spaudimas pratęsti šiuos apribojimus“, – rašė ponas Wildau savo pranešime klientams. Pekinas taip pat susidurs su rizika, kad kiti pagrindiniai technologijų eksportuotojai, pavyzdžiui, Japonija, Pietų Korėja ir Nyderlandai, „priims griežtesnę Vašingtono liniją“, sakė jis.

 

    Kinijos valstybiniai bankai taip pat gali susidurti su rizika, kad toliau skolins Rusijai. Kinija ir Rusija didesnę savo prekybos dalį atsiskaitydavo renminbi ir rublio valiutomis. Pekinas taip pat bandė plėtoti skaitmeninį savo valiutos naudojimą kaip alternatyvą doleriui, o tai gali padėti Rusijai apriboti finansinių sankcijų poveikį.

 

    Tačiau Kinijos bankai vis dar labai priklausomi nuo JAV dolerio. 

 

Nors jau atrodė, kad didieji Kinijos bankai atšaukia savo finansavimą Rusijai, G. Wildau sakė, kad Pekinas galėtų pasirinkti paremti Rusiją naudodamas mažesnius valstybinius bankus, kurie nevykdo daug tarptautinio verslo, kuriam reikalingas doleris.

 

    Kinija, Rusija, Iranas, Venesuela ir kitos šalys pajuto didžiausią Amerikos finansinių sankcijų naštą, pabrėždamos, kad joms reikia daugiau prekybos ir investicijų kitomis valiutomis, nei doleris, sakė M. Mokas.

 

    Net jei Kinijos subjektai apeina JAV taisykles, Pekinas vargu ar tai paskelbs. Nepaisant to, kad ji nemėgsta sankcijų, Kinija reguliariai baudžia prekybos partnerius, kurie ją kokiu nors būdu įžeidė. Tačiau tai daro iš anksto neskelbtais įsakymais, siunčiamais muitinės pareigūnams, kad būtų išvengta aiškių tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimų.

 

    Kinija šiuo metu taiko neskelbtą prekybos embargą Lietuvai, Lietuvai sutikus leisti Taivanui atidaryti pirmąjį biurą pasaulyje su Taivano vardu. Šaltus santykius ir Rusija palaiko su Lietuva – buvusia sovietine respublika, prisijungusia prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos.

 

    Kinija daugiau, nei metams tyliai sustabdė miežių, anglių, vyno ir kelių kitų prekių pirkimą iš Australijos, o 2010 m. dviem mėnesiams sustabdė svarbiausių retųjų žemių metalų eksportą į Japoniją dėl teritorinio ginčo.

 

    Kinijos prisirišimas prie Rusijos energetikos, maisto ir finansų klausimais neša tai rizika Pekinui ir ponui Xi.

 

    Kinija turi didžiulį ir sparčiai didėjantį prekybos su JAV ir Europos valstybėmis perteklių. Jei manoma, kad Kinija leidžia plėtotis agresyviems V. Putino žingsniams, tai gali sustiprinti Vakarų paramą tarifams ar kitiems technologijų ir prekybos apribojimams.

 

    Tolesnės prekybos kliūtys gali atpratinti Vakarų įmones ir vartotojus nuo jų priklausomybės nuo Kinijos gamyklų, kurios Kinijoje sukūrė dešimtis milijonų darbo vietų.

 

    Numatydamas tokią grėsmę, J. Xi per pastaruosius kelerius metus sunkiai dirbo, kad sumažintų Kinijos priklausomybę nuo kitų šalių, subsidijuodamas įmones, kurios gamina beveik visą pramoninių prekių asortimentą šalies viduje.

 

    2020 m. kalboje jis įsakė Kinijai „sustiprinti tarptautinės pramonės grandinės priklausomybę nuo mūsų šalies, kad būtų sukurta stipri atsakomoji priemonė ir atgrasymo gebėjimas prieš išorinius bandymus nutraukti mūsų tiekimo grandines“.

 

Dėl Kinijos veiksmų sankcijos Rusijai neduoda norimų veiksmų mums, Vakarams. Dėl didelės infliacijos Covid laikais sankcijos yra pavojingos Vakarų ekonomikai. Sankcijos turėtų būti nutrauktos.