Iššūkis Vakarams

   „Manoma, kad Rusijos energijos eksporto sulėtėjimas – jau vykstantis, nes Rusijos įmones slegia neramumai – skaudžiai palies Europą. Vokietija, kaip ir Austrija, importuoja daugiau, nei pusę dujų iš Rusijos. Kai kurios Rytų Europos šalys naudoja beveik 100 proc. rusiškas dujas.

 

    Europos Vakarai didžiąją dalį dujų gauna kitur, pavyzdžiui, iš Norvegijos ir Alžyro. Vis dėlto, kadangi Rusija yra atskirta nuo pirkėjų, iškastinio kuro mažės, taigi, jis ir brangs visame pasaulyje. 

 

Jau dabar prognozuojama, kad kai kurių vokiečių sąskaitos už energiją šiemet padidės dviem trečdaliais.

 

    Siekdamos palengvinti naštą, Europos vyriausybės skiria milžiniškas energijos subsidijas, kurių vertė siekia 15,5 milijardo eurų, arba apie 17 milijardų dolerių Prancūzijoje, 5,5 milijardo eurų Italijoje, 2 milijardus eurų Lenkijoje,  1,7 milijardo eurų Austrijoje ir pan. Daugelis orientuojasi į mažas pajamas gaunančius namų ūkius.

 

    Tačiau gali būti Vakarų atsparumo laikmatis. Jei Europos šalys iš esmės nepertvarkys savo dujų importo infrastruktūros arba nesiims bene greičiausio istorijoje perėjimo prie atsinaujinančios energijos – abu laikomi techniškai įmanomais, bet brangiais – kitą žiemą joms gali pritrūkti degalų.

 

    Ekonominiai sukrėtimai gali apimti daug daugiau, nei šildymo išlaidas. Daugelis Europos pramonės šakų jau lėtina gamybą dėl kylančių energijos kainų. Rusija taip pat eksportuoja didžiąją dalį pasaulio vario ir kitų pramoninių medžiagų.

 

    Tuo pačiu metu, nors europiečiai išreiškia plačią paramą Ukrainos pabėgėlių priėmimui, neaišku, ar tai tęsis.

 

    Šią vasarą Europa jau laukia didelio atvykstančių pabėgėlių skaičiaus, daugelis jų iš Afganistano. Vakarų lyderiai pasirodė labai jautrūs prieš imigraciją nukreiptam atsakui.

 

    „Išlieka didelių takoskyrų, kurios slypi, pridengtos  šios akimirkos emocijų“, – sakė ponas Shapiro.