Nukreipimas į stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų „svarbiausius skleidėjus“ būtų pigus būdas sumažinti naftos ir dujų pramonės poveikį klimatui.
2018 m. VASARIO 15 D. Ohajo valstijoje, Belmonto grafystėje, sprogo dujų gręžinys. Prieš pat 13 val. virš galvos skridęs valstijos greitkelių patrulių sraigtasparnis užfiksavo liepsnų stulpelio ir banguojančių suodžių bei dujų srovę, kylančią aukštai į dangų nuo kalvų. Nors liepsnos netrukus buvo užgesintos, šulinio anga nebuvo lopoma 20 dienų. Vėlesniame tyrime, naudojant palydovinius duomenis, buvo apskaičiuota, kad per tą laiką buvo išleista apie 58 000 tonų metano, o tai atitinka ketvirtadalį to, kiek, kaip pranešama, kasmet išgauna visa Ohajo naftos ir dujų infrastruktūra, ir daugiau, nei metinis metano išmetimas iš panašių iškastinių medžiagų kuro infrastruktūroje daugumoje Europos šalių.
Metanas yra bespalvės, bekvapės, šiltnamio efektą sukeliančios, dujos, kurios sudaro didžiąją dalį gamtinių dujų, sunaudojamų namams šildyti, maistui gaminti ir elektrai gaminti. Tai taip pat antras pagal dydį visuotinio atšilimo veiksnys po anglies dioksido, dėl kurio nuo pramonės revoliucijos pakilo mažiausiai ketvirtadalis vidutinės pasaulinės temperatūros. Išmetusios metano molekulės suyra maždaug per dešimtmetį, todėl jos nesikaupia atmosferoje taip, kaip anglies dioksidas, kuris gali išlikti šimtus metų.
Todėl metano emisijų mažinimas gali padėti sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje ir artimiausiu metu sulėtinti pasaulinio atšilimo tempą. Nesandarios naftos ir dujų infrastruktūros, išskiriančios 22 % visų žmogaus sukeltų metano emisijų, sutvarkymas padėtų pasiekti šiuos tikslus. Tai paskatino pastangas kiekybiškai įvertinti metano nuotėkį.
Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu šią savaitę žurnale „Science“, dėl ilgų vamzdynų ir šulinių galvučių sprogimų, kaip nutiko per sprogimą Belmonto apskrityje, kasmet išleidžiama maždaug 8 mln. tonų metano. Tai atitinka nuo 8% iki 12% viso apskaičiuoto kiekio, išleidžiamo iš pasaulinės naftos ir dujų infrastruktūros kiekvienais metais. Taip išsamiai identifikavus ir nubrėžus nuotėkius, tyrimas suteikia galimybę sutelkti dėmesį į šių didelių nuotėkių šalinimą ir pašalinti didelę pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį.
Thomas Lauvaux, atmosferos mokslininkas iš Saclay universiteto Prancūzijoje, ir jo kolegos naudojo vaizdus ir duomenis, surinktus 2019 ir 2020 m., naudojant Troposferos stebėjimo instrumentą (TROPOMI), skraidantį Europos kosmoso agentūros paleistame Žemės stebėjimo palydove. Tyrėjai nustatė daugiau, nei 1800 pavienių „itin spinduliuojančių“ įvykių, kurie apibrėžiami kaip 25 tonos ar daugiau metano per valandą. Kai kurie įvykiai per valandą išmetė kelis šimtus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai sukėlė šimtus kilometrų besitęsiančius srautus.
Du trečdaliai itin daug teršalų išmetančių įvykių buvo kartu su naftos ir dujų gavybos vietomis ir vamzdynais; likusi dalis buvo iš anglies gamybos, žemės ūkio ar atliekų tvarkymo įrenginių. Turkmėnistanas, sudarantis 1,3 mln. tonų metano per metus, buvo vienas didžiausių šaltinių. Dr Lauvaux ir jo kolegos pažymėjo, kad įvykiai, kuriuos jie dokumentavo, nebuvo įtraukti į nacionalinius išmetamųjų teršalų aprašus ir rodo, kad oficialūs skaičiai gali perpus neįvertinti bendros emisijos. Po Turkmėnistano didžiausios emisijos buvo aptiktos Rusijoje, Amerikoje, Irane, Kazachstane ir Alžyre.
Naujausiame tyrime surinkta 8 mln. tonų metano turi tokį patį atšilimo poveikį kaip ir 18 mln. amerikiečių anglies pėdsakas. Pasak dr. Lauvaux, pašalinus visas šias emisijas, per ateinančius 1–3 dešimtmečius būtų išvengta 0,003–0,007 °C atšilimo.
Stebėjimo gerinimas ir nesandarios infrastruktūros užtaisymas taip pat būtų naudingas iškastinio kuro gamintojams tokiose vietose, kaip Alžyras, Amerika, Kazachstanas, Rusija ir Turkmėnistanas. Tyrėjai apskaičiavo, kad įmonės atsisako nuo 100 iki 400 dolerių pajamų už toną metano, kuris nutekėjo.
Per Jungtinių Tautų COP26 klimato derybas, vykusias praėjusį lapkritį Glazge, daugiau nei 100 šalių lyderiai sudarė paktą iki 2030 m. 30 % sumažinti metano išmetimą pasaulyje. Pigiausias ir ekonomiškiausias būdas tai padaryti bus pataisyti naftos ir dujų infrastruktūrą, pradedant nuo dr. Lauvaux nustatytų savrbiausių teršėjų. Tokie darbuotojai, kaip jis ir kiti duomenų iš naujos kartos palydovų, galinčių aptikti taškinius metano šaltinius, yra svarbūs, siekiant šių pasaulinių ambicijų." [1]
Seniai laikas įvesti baudas už mūsų aplinkos teršimą. Dažniausiai tas baudas reikėtų rinkti, kai žmonės perka degalus. Skurdesniems gyventojams reikėtų reguliariai grąžinti, kiek jie sumoka tų baudų. Kompiuterių ir didelių duomenų masyvų laikais tokia tvarka nebūtų sunkiai realizuojama. Na o metaną skleidžiančioms kompanijoms susimokėti baudas sunku nebūtų. Baudos paskatintų pereiti su laiku prie švaresnio gyvenimo būdo tuos, kurie gali sau tai leisti.
1. "Methane mission; Climate change." The Economist, 5 Feb. 2022, p. 72(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą