NATO šalys gabena ginklus į Ukrainą, rizikuodamos pradėti branduolinį karą su Rusija

  „Briuselis didžiuojasi teikdamas karinę pagalbą, tačiau Maskva gali tai vertinti, kaip pavojingą intervenciją ir imtis veiksmų, kad sutrikdytų ginklų srautą per Lenkiją.

 

    Olandai oro gynybai siunčia raketų paleidimo įrenginius. Estai siunčia prieštankines raketas „Javelin“. Lenkai ir latviai siunčia „žemė-oras“ raketas „Stinger“. Čekai siunčia kulkosvaidžius, snaiperinius šautuvus, pistoletus ir amuniciją.

 

    Netgi buvusios neutralios šalys, tokios, kaip Švedija ir Suomija, siunčia ginklus. O Vokietija, ilgą laiką alergiška ginklų siuntimui į konflikto zonas, siunčia „Stingers“ ir kitas iš peties paleidžiamas raketas.

 

    Iš viso apie 20 šalių – dauguma NATO ir Europos Sąjungos narių, bet ne visos – tiekia ginklus į Ukrainą, kad atremtų rusus ir apginkluotų sukilėlius.

 

    Tuo pačiu metu NATO perkelia karinę techniką ir dar net 22 000 karių į valstybes nares, besiribojančias su Rusija ir Baltarusija, siekdama tas NATO nares nuraminti ir sustiprinti atgrasymą.

 

    Rusijos operacija Donbasui apsaugoti kaip niekad suartino Europos šalis.

 

    „Europos saugumas ir gynyba per pastarąsias šešias dienas pasikeitė labiau, nei per pastaruosius du dešimtmečius“, – antradienį kalboje Europos Parlamente tvirtino Europos Sąjungos vykdomosios valdžios pirmininkė Ursula von der Leyen. Briuselis ėmėsi „europietiško“ valstybių narių pastangų padėti Ukrainai ginklais ir pinigais ir padėjo blokui pasirodyti, kaip reikšmingm kariniam veikėjui.

 

    Tačiau ar Europos ginkluotė ir toliau laiku pasieks Ukrainos mūšio lauką, kad pasikeistų, toli gražu nėra aišku. Kad ir kaip Briuselis didžiuotųsi savo pastangomis, tai strategija, kuri gali paskatinti platesnį karą ir galimą V. Putino atsaką. Į Ukrainą iš NATO narės Lenkijos atskubėjus mirtinai karinei pagalbai, visgi, siekiama nužudyti Rusijos karius.

 

    Rusai jau anksčiau matė NATO įsipareigojusią grasinti ar net sunaikinti Rusiją per NATO paramą Ukrainai, kaip Putinas kartojo savo pastarosiose kalbose, net kai jis pakėlė savo pajėgų branduolinio pavojaus lygį, kad įspėtų Europą ir JAV apie trukdžių rizika.

 

    Pasauliniai karai prasidėjo dėl mažesnių konfliktų, o karo artumas NATO sąjungininkams kelia pavojų, kad jis gali netikėtai pritraukti kitas šalis.

 

    NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį vėl smogė nuolatinėms temoms, lankydamasis Lenkijos oro bazėje. „Putino operacija veikia mus visus, o NATO sąjungininkai visada stovės kartu, kad gintų ir saugotų vieni kitus“, – sakė jis. „Mūsų įsipareigojimas 5 straipsniui, mūsų kolektyvinės gynybos sąlygai, yra tvirtas.

 

    „Negali būti vietos klaidingiems skaičiavimams ar nesusipratimams“, – praėjusią savaitę sakė J. Stoltenbergas. „Mes padarysime viską, ko reikia, kad apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.

 

    Tačiau kol kas kova vyksta Ukrainoje, ir nors NATO ir Europos Sąjunga aiškiai leido suprasti, kad jų kariai ten nekovos su Rusija, jie aktyviai padeda ukrainiečiams apsiginti.

 

    Vakarų ginkluotė pastarąsias kelias dienas į Ukrainą patenka gana dideliais kiekiais, tačiau kiek, neskelbiama. Jei ją galima greitai panaudoti, tai turės įtakos.

 

    Greitis yra labai svarbus, nes Rusijos operacija Donbasui apsaugoti dar tik prasidėjo ir Ukrainos siena su Lenkija lieka atvira. Rusijos kariai bando apsupti miestus ir atkirsti didžiąją dalį Ukrainos kariuomenės į rytus nuo Dniepro upės, o tai gerokai apsunkintų aprūpinimą.

 

    Nors 21 iš 27 Europos Sąjungos šalių taip pat yra NATO narės, techniką ir ginklus iš Lenkijos į Ukrainą sparčiai pervežti vykdo atskiros šalys ir formaliai tai nėra nei NATO, nei ES operacija.

 

    Prancūzai sako, kad ES karinis štabas stengiasi koordinuoti pastūmėjimą. Didžioji Britanija ir JAV daro tą patį, tyčia švelniai ir neutraliai įsteigdamos tai, kas vadinama Tarptautiniu donorų koordinavimo centru. Abejotina, kad V. Putinas bus suklaidintas dėl pavadinimo.

 

    Tiesą sakant, net jei nė vienas NATO karys niekada neįeis į Ukrainą ir net jei neuniformuoti darbuotojai arba rangovai paprastais sunkvežimiais nuvežtų medžiagų vilkstines, į Europos ginklų siuntas Maskvoje, greičiausiai, bus žiūrima, kaip į ne taip labai užmaskuotą NATO įsikišimą.

 

    Tiekiant Ukrainai, tuo labiau kyla klausimas, kaip reaguos Putinas“, – sakė gynybos tyrimų instituto „Royal United Services Institute“ direktoriaus pavaduotojas Malcolmas Chalmersas. „Kas nutiks, jei jis užpuls kitoje sienos pusėje? Mes persekiojame teroristus per sienas, kodėl gi ne jis?

 

    Rusijos požiūriu, NATO karo veteranai, kurie dabar yra rangovai, padedantys ukrainiečiams ir juos mokantys, sakė ponas Chalmersas, „Maskvoje gali būti vertinama, kaip Vakarų „žaliųjų žmogeliukų“ atitikmuo (Rusijos kareiviai, be skiriamųjų ženklų, kurie pirmą kartą persikėlė grąžinti Krymą).

 

    Visada yra galimybė, kad Rusijos orlaiviai nuklys į NATO oro erdvę, bandydami uždrausti vilkstines ar persekioti Ukrainos lėktuvus. 

 

Kažkas panašaus nutiko vienintelį kartą, kai 2020 metais NATO šalis numušė Rusijos naikintuvą Su-24 netoli Turkijos ir Sirijos sienos.

 

    Labai svarbu tiekti daugiau žemė-oras raketų, pvz., "Stingers" ir prieštankinių ginklų, tokių kaip "Javelin", kaip ir saugi ryšių įranga, dėl ko Ukrainos vyriausybė galėtų ir toliau palaikyti ryšius su jos kariuomene ir žmonėmis, jei rusai panaikins internetą, sakė buvęs generolas leitenantas ir Amerikos ambasadorius prie NATO Douglasas Lute'as.

 

    „NATO teritorijoje mes turėtume būti Pakistanas“, – sakė jis, aprūpindamas ukrainiečius, kaip Pakistanas aprūpino Talibaną Afganistane, kaupdamas atsargas Lenkijoje ir organizuodamas tiekimo linijas.

 

    Europos fondas, naudojamas mirtiniems ginklams pirkti, vadinamas Europos taikos priemone.

 

    Fondas yra dvejų metų senumo ir skirtas bent jau užkirsti kelią konfliktams ir sustiprinti tarptautinį saugumą. Septynerių metų 2021–2027 m. biudžete jo finansinės ribos yra 5,7 milijardo eurų – apie 6,4 milijardo dolerių. Jei Ukrainai reikės daugiau pinigų, ES. pareigūnas sakė, kad tai gali būti suteikta.

 

    NATO duomenimis, Belgija, Kanada, Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos jau išsiuntė arba tvirtina reikšmingus siuntas karinės technikos Ukrainai, taip pat milijonus dolerių, o kitos valstybės narės teikia humanitarinę pagalbą ir priima pabėgėlius.

 

    Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pažadėjo Ukrainai parūpinti dešimtis tūkstančių sviedinių ir artilerijos amunicijos, priešlėktuvinių raketų, lengvųjų minosvaidžių, žvalgybinių bepiločių orlaivių ir kitų žvalgybinių ginklų. Lenkija, Vengrija ir Moldova taip pat priima tūkstančius nuo karo bėgančių ukrainiečių.

 

    Švedija, kuri nėra NATO narė, paskelbė, kad atsiųs Ukrainai 5 000 prieštankinių ginklų, 5 000 šalmų, 5 000 šarvų ir 135 000 lauko davinių, taip pat apie 52 milijonus dolerių Ukrainos kariuomenei. Suomija taip pat pranešė, kad pristatys jiems 2500 automatinių šautuvų ir 150000 šovinių, 1500 prieštankinių ginklų ir 70000 kovinių davinių.

 

    Tačiau NATO taip pat ėmėsi ryžtingai sustiprinti savo atgrasomąjį poveikį rytiniame flange esančiose valstybėse, siekdama užtikrinti, kad Rusija netikrintų NATO įsipareigojimo kolektyvinei gynybai.

 

    Vien Jungtinės Valstijos į Europą dislokavo 15 000 papildomų karių – 5 000 į Lenkiją, 1 000 į Rumuniją ir 1 000 į Baltijos šalis, o dar 12 000 karių prireikus paskyrė NATO greitojo reagavimo pajėgoms, kurios pirmą kartą naudojamos kolektyvinėje gynyboje.

 

    Vašingtonas Rumunijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse taip pat dislokavo daugiau naikintuvų ir atakos sraigtasparnių.

 

    Yra ir kiti greitų NATO pastangų sustiprinti rytines sienas pavyzdžiai: Prancūzija pirmadienį išsiuntė pirmąją karių dalį į Rumuniją, kad ji vadovautų naujam NATO batalionui, ir suteikė Lenkijai naikintuvus „Rafale“.

 

    Vokietija, kuri jau yra NATO bataliono lyderė Lietuvoje, išsiuntė dar 350 karių ir haubicų, šešis naikintuvus į Rumuniją, dalį karių į Slovakiją ir dar du laivus į NATO patruliavimą jūroje. Berlynas taip pat pranešė, kad į NATO rytinį flangą atsiųs raketų bateriją „Patriot“ ir 300 karių, bet nenurodė, kur.

 

    Didžioji Britanija, vadovaujanti NATO bataliono Estijoje šalis, į Lenkiją nusiuntė dar 850 karių ir daugiau tankų „Challenger“, taip pat dar 350 karių. Ji taip pat paskyrė dar 1000 žmonių, kad padėtų pabėgėliams, ir dar keturis naikintuvus išsiuntė į Kiprą, o du laivus į rytinę Viduržemio jūros dalį.

 

    Kanada į Latviją išsiuntė apie 1 200 karių, artilerijos ir elektroninio karo vienetų, taip pat dar vieną fregatą ir žvalgybinį lėktuvą, o 3 400 karių budėjo Reagavimo pajėgose.

 

    Italija į Rumuniją išsiuntė aštuonis naikintuvus ir 3 400 karių budėjo, o olandai į Lietuvą išsiuntė 100, o į Rumuniją – 125, o NATO pareigoms paskyrė aštuonis naikintuvus.

 

    Danija siunčia į Baltijos jūrą fregatą ir atsiųs 200 karių bei dislokuoja keturis naikintuvus į Lietuvą ir kai kuriuos į Lenkiją, kad paremtų NATO oro policijos misiją, o Ispanija išsiuntė keturis naikintuvus į Bulgariją ir laivus patruliuoti jūroje."