„2013 m. Kinijos vadovas sakė, kad sprendimo Taivano klausimu negalima atidėti neribotam laikui. 2015 m. susitikime su tuometine Taivano prezidente Ma Ying-jeou jis pabrėžė etninį solidarumą tarp žemyno ir Taivano.
2019 metais ponas Xi sakė, kad „susivienijimas tarp dviejų [Taivano] sąsiaurio pusių yra puiki istorijos tendencija“. Jis nebūtinai reiškia taikų susivienijimą. Toje pačioje kalboje jis pasakė: „Mes nežadame atsisakyti jėgos naudojimo“. Jis susiejo susivienijimą su Taivanu su savo platesne nacionalinės vienybės ir atjauninimo programa.
Pekino vykdomos griežtos represijos prieš Honkongą rodo, kad Xi režimas yra pasirengęs trypti sutartis ir pažeisti savo ekonominius interesus, siekdamas nacionalistinės darbotvarkės, atitinkančios pono Xi ambicijas. Kinijos koncentracijos stovyklos Sindziange atskleidžia režimą, atsparų pasaulinei gėdai. Kiek įtikina argumentas, kad ponas Xi niekada nebus toks kvailas, kad įsiveržtų į Taivaną?“ [1]
1. Taking Dictators Literally and Seriously
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.14.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą