Kaip statyti Vokietijoje ateityje

„Daug betono, mažai medžių: Vokietijos miestai prastai pasiruošę aukštesnei temperatūrai ir ekstremalesniems orams. Tyrimas dabar reikalauja konversijos.

Kai Matthias Lermas žvelgia į Vokietijos miestus, jis mato nuodėmes ant nuodėmių. „Daugelis to, kas reglamentuojama statybų pramonėje, vis dar kyla iš rekonstrukcijos laikotarpio“, – sako jis. Nuo tų laikų, kai svarbiausia buvo greitai sukurti daug gyvenamosios erdvės. 

„Šiandien mes suprantame, kas buvo apleista“ – pavyzdžiui, klimato apsauga ar ištisų miestų prisitaikymas prie aukštesnės temperatūros ir ekstremalesnių orų. Dažnai prireikia 30 metų, kol pastebimos tokios klaidos.

Lermas vadovauja Magdeburgo miesto planavimo biurui, taip pat yra vienas iš dviejų Federalinės aplinkos agentūros „Tvarios statybos komisijos“ pirmininkų. O pirmadienį Berlyne ji pristatė studiją, skirtą išaiškinti pokario laikotarpio nuodėmes.

Vokietijos miestus ir vokiškus namus reikėtų statyti kitaip, geriau. Jie turėtų geriau susidoroti su klimato kaitos pasekmėmis ir tuo pačiu mažiau prisidėti prie visuotinio atšilimo. Kelias ilgas, laikas trumpas.

Nuo 30 iki 40 procentų visų klimatą žalojančių išmetamųjų teršalų sukelia pastatai, nesvarbu, ar tai būtų šildymo energija, ar energijos suvartojimas, kurį suryja jų statyba. Vien tik statybų ir griovimo metu susidarančios griuvėsiai sudaro apie pusę Vokietijos atliekų kiekio.

54 hektarai žemės tampa namų ir kelių tiesimo auka – kasdien. Tai dažnai plotai, kurie anksčiau buvo naudojami žemės ūkiui.

  Iki šiol Vokietijai nepavyko pasiekti visų tikslų, skirtų pažaboti žemės naudojimą, dažniausiai tyliai. „Be dėmesio pastatams tvari plėtra ir klimato apsauga nebus sėkmingos“, – sako Dirkas Mesneris, Federalinės aplinkos agentūros prezidentas. Reikalingas paradigmos pokytis.

Messneris ir Lermas nėra vieni, šį pirmadienį jie kartu sėdi ant spaudos konferencijos pakylos, kartu su dviem atsakingomis ministrėmis: pastatų ministre Clara Geywitz iš SPD. Ir Steffi Lemke, žaliosios aplinkos ministrė. Messneris ir Lermas mano, kad vien šis žvaigždynas yra didžiulis žingsnis į priekį. Tačiau kiek pastebima ši pažanga bus Vokietijos miestuose, dar reikia pamatyti. Nes dvi ministrės nelinkusios kelti konkrečių reikalavimų.

„Klimato krizei mums reikės kitų miestų“

Geywitz, kuri visų pirma nori greitai sukurti daug gyvenamosios erdvės, ragina kurti „konversijos kultūrą“, kuri taip pat reiškia, kad daugiau esamų pastatų yra renovuojami. Ji mano, kad ateityje statybos turi būti „kuo draugiškesnės klimatui“. Nieko nestatyti taip pat nepadės.

Kita vertus, Lemke perspėja apie pasekmes, jei niekas nepasikeis: „Klimato krizei mums reikės kitų miestų nei tų, kurie vis greičiau įkaista nuo betono ir asfalto“.

Visiškai perplanuojant, dabar visų pirma reikia rūpintis vidine miestų plėtra ir tik po to „išorine plėtra“, pavyzdžiui, naujų plėtros zonų pavidalu. „Užduotį sprendžiame kartu“, – sako Lemke, žiūrėdama į kolegą iš statybos skyriaus. – Neatsitiktinai sėdime čia kartu.

Tačiau tai galioja ir kitais atžvilgiais, nes FDP (liberalai) neįtrauktas. Vos prieš dvi savaites šis koalicijos partneris paragino „statybų stiprintuvą Vokietijai“. Liberalų planuose taip pat siekiama tankinti miestus, pavyzdžiui, savivaldybėse panaudoti esamas dykvietes ar pastatams pristatyti aukštus. Tačiau FDP nebenori daug žinoti apie ankstesnes pastatų klimato specifikacijas: „Naujų pastatų energijos standartai viršijo pelningumo slenkstį“, – teigiama informaciniame dokumente. Koalicija išsikėlė uždavinį šiuos standartus pakelti, o su tuo susijęs pastatų energetikos įstatymas šiuo metu yra tikslinamas. Koalicija vis dar turi keletą debatų, susijusių su klimatui nekenksmingu gyvenimu.

Tačiau Federalinės aplinkos agentūros ir Tvarumo komisijos ekspertai turi daug daugiau galvoje nei tik energiją taupančius namus. Valdžios vadovas Messneris sukūrė ištisą „tvarumo šešiakampį“ su šešiais matmenimis – nuo ​​mažai teršiančių statybinių medžiagų iki gyvenimo kokybės rajonuose.

Tyrime taip pat siūloma įvesti „pirminį statybinių medžiagų mokestį“: dėl jo šviežios statybinės medžiagos turėtų būti tokios brangios, kad perdirbtos medžiagos taptų konkurencingesnės.

Tačiau statybų ministrė suskubo išspirti šį pasiūlymą dėl didelių statybos sąnaudų. O apie tokį mokestį nieko nenori žinoti ir žaliasios aplinkos ministrė. Lemke teigimu, tyrimas yra „svarbus indėlis į socialinį diskursą“. Miestų planavimo revoliucijos tikrai skamba kitaip."