„Subsidijuojant JAV vidaus puslaidininkių gamybą, niekada nebuvo siekiama spręsti lustų trūkumo problemą („The Bill for CHIPS Subsidies Comes Due“, „Review & Outlook“, vasario 14 d.). Taip buvo siekiama sumažinti priklausomybę nuo Taivano ir, galbūt, Kinijos. Taip, JAV puslaidininkių kompanijos bet kokiu atveju per ateinantį dešimtmetį būtų išleidę keliasdešimt milijardų dolerių kapitalo išlaidų. Tačiau kyla klausimas, kiek jos būtų investavę į JAV, jei ne subsidijos pagal CHIPS įstatymą.
„Fab“ kūrimas čia, JAV, yra 40–70% brangesnis, nei užsienyje, o užsienio vyriausybių teikiamos paskatos sudaro net pusę šio atotrūkio. Jei JAV nori pakeisti 40 metų trukusį JAV puslaidininkių gamybos nuosmukį – kaip tai turi padaryti dėl ekonominių ir nacionalinio saugumo priežasčių – vienintelis sprendimas yra subsidijos.
Nėra prasmės drausti įmonėms supirkti akcijas, jei jos gauna subsidijas, kaip dabar nori Kongreso demokratai, nes yra ir kitų būdų, kaip jos gali grąžinti pinigus akcininkams, pavyzdžiui, padidinti dividendus. Be to, jei mikroschemų įmonė iš Prekybos departamento gaus 3 milijardus dolerių, kad padėtų kompensuoti puikias išlaidas, jai reikės kiekvieno cento, kad būtų galima sumokėti už didesnes veiklos ir kapitalo išlaidas, su kuriomis ji susidurs Amerikoje. Akcininkams nieko neliks.
Laikas suvokti, kad Amerika nebėra „pardavėja“, galinti sau leisti didelius pelno mokesčius, griežtą reguliavimą ir jokių investicijų paskatų. Amerika dabar yra pirkėja, o lustų atveju – įvaryta į kampą, pirkėja. Jei mes norime čia fabsų, valdžia turės padėti už juos sumokėti." [1]
1. What It Takes to Compete in Semiconductors
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 21 Feb 2023: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą