„Žiniatinklį ištiko krizė, dėl to kaltas dirbtinis intelektas (AI).
Dešimtmečius, ieškant žinių internete, reikėjo jas „Google“ ieškoti ir spustelėti paieškos sistemos siūlomas nuorodas. Paieška taip dominavo mūsų informacijos paieškos elgesyje, kad tik nedaugelis iš mūsų kada nors susimąstome ja abejoti.
Tačiau AI tai keičia ir greitai. Naujos kartos dirbtinio intelekto „atsakymų varikliai“ galėtų palengvinti informacijos paiešką, nes paprasčiausiai atsako į mūsų klausimus, o ne verčia mus naršyti nuorodų puslapiuose. Tuo tarpu žiniatinklis pildosi AI sukurtu abejotinos kokybės turiniu. Tai teršia paieškos rezultatus ir daro tradicinę paiešką mažiau naudingą.
Informacijos ieškojimas, naudojant paieškos variklį, gali būti beveik visiškai pakeistas šios naujos kartos didelių kalbų modelių valdomomis sistemomis, sako Ethanas Mollickas, Pensilvanijos universiteto Wharton mokyklos docentas, pastaruoju metu išgarsėjęs kaip šių AI analitikas.
Tai gali būti naudinga vartotojams, bet taip pat gali pažeisti trapią leidėjų, technologijų gigantų ir reklamuotojų pusiausvyrą, nuo kurios jau seniai priklausė internetas.
AI agentai padeda įveikti netvarką, tačiau tyrimai jau rodo, kad jie taip pat pašalina bet kokį poreikį žmonėms spustelėti svetaines, kuriomis AI remiasi, pateikdamas savo atsakymus, sako Mollickas. Be skaitytojų srauto daugelio leidėjų verslo modelis – teikti naudingą, žmogaus sukurtą, informaciją žiniatinklyje – gali žlugti.
Praėjusią savaitę žaidžiau su nauja, nemokama, dirbtiniu intelektu paremta paieškos varikliu-slash-web naršykle iPhone, vadinama Arc Search. Kai įvedu užklausą, ji pirmiausia identifikuoja pusšimtį geriausių svetainių, kuriose pateikiama informacija ta tema, tada naudoja dirbtinį intelektą jas „skaityti“ ir apibendrinti.
Tai tarsi asistentas, galintis akimirksniu ir glaustai susieti su jumis „Google“ paieškos rezultatus. Tai taip sutaupoma laiko, todėl aš lažinuosi, kad, kai dauguma žmonių tai išbandys, jie niekada negalės įsivaizduoti, kad grįš prie senojo naršymo internete būdo.
Nors „Arc Search“ yra patogus, aš jaučiuosi šiek tiek kaltas, ja naudodamasis, nes užuot spustelėjęs joje apibendrinamas svetaines, dažnai esu patenkintas jos pateiktu atsakymu. „Arc“ kūrėjas ką nors gauna nemokamai – mano dėmesį – ir aš gaunu informaciją, kurios noriu. Tačiau tą informaciją sukūrę žmonės nieko negauna.
Gruodį „New York Times“ padavė į teismą „Microsoft“ ir „OpenAI“ dėl tariamų autorių teisių pažeidimo dėl šių konkrečių problemų. „The Times“ teigia, kad technologijų įmonės išnaudojo jos turinį, neturėdamos leidimo kurti savo dirbtinio intelekto produktus. Savo skunde „The Times“ teigia, kad šie AI įrankiai nukreipia srautą, kuris kitu atveju patektų į „Times“ žiniatinklį, atimdamos iš įmonės reklamos, licencijavimo ir prenumeratos pajamų.
OpenAI pareiškė esanti įsipareigojusi bendradarbiauti su turinio kūrėjais, siekdama užtikrinti, kad jie gautų naudos iš AI technologijos ir naujų pajamų modelių. Leidėjai jau derasi su „OpenAI“, kad licencijuotų turinį, skirtą naudoti dideliuose kalbų modeliuose. Tarp leidėjų yra „The Wall Street Journal“ patronuojanti įmonė „Dow Jones“.
Liz Reid, „Google“ paieškos generalinė direktorė, teigė, kad bendrovė nemano, kad žmonės staiga pereis prie AI pokalbių paieškos. Vis dėlto akivaizdu, kad „Google“ labai rimtai žiūri į AI pagrįstos paieškos grėsmę. Bendrovė perskirstė žmones ir išteklius, kad išspręstų AI grėsmę ir galimybes, o dabar greitai pristato naujus dirbtinio intelekto produktus.
Šie produktai apima „Google“ „paieškos generavimo patirtį“, kuri sujungia AI sukurtą santrauką su tradiciniais paieškos rezultatais. „Vartotojai ne tik ieško dirbtinio intelekto santraukų ar AI atsakymų, jiems tikrai rūpi žiniatinklio turtingumas ir įvairovė“, – neseniai duodamas interviu sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai. – Jie taip pat nori tyrinėti.
Pirmą kartą per kelerius metus menkos pradedančios įmonės gali patikimai teigti, kad gali mesti iššūkį „Google“ paieškoje, kur bendrovė užima daugiau, nei 90 % JAV rinkos.
Ericas Olsonas yra „Consensus“ – startuolio, kuris naudoja didelius kalbų modelius, kad pateiktų išsamias mokslinių darbų santraukas ir pateiktų įžvalgas apie mokslinį sutarimą įvairiomis temomis, generalinis direktorius. Jis tiki, kad dirbtinio intelekto varomi paieškos startuoliai, tokie, kaip jo, gali pasiūlyti pranašesnę patirtį, nei „Google“ konkrečiomis temomis, tokiu būdu, kad vienu metu atskirtų „Google“ paieškos verslo dalis.
Paklausus „Consensus“, ar socialinė žiniasklaida kenkia paauglių psichinei sveikatai, pateikiamas pamokantis pavyzdys: „Consensus“ apibendrina 10 populiariausių straipsnių šia tema, o tada pateikia ilgesnį išvadų šia tema įvairovę suskirstymą, kuriame kiekvienas cituojamas dokumentas apibendrinamas atskirai.
Tai įspūdingas žygdarbis, kurį atlikti vienam nepatyrusiam žmogui prireiktų daug valandų pastangų.
Tokia, dirbtiniu intelektu paremta, paieška taip pat yra geresnė, nei tiesiog užduoti tą patį klausimą dideliam kalbos modeliui, pvz., ChatGPT, kuris garsiai atsainiai atsako į tokius klausimus, dažnai sudaro tyrimus, kurių nėra, arba neteisingai priskiria informaciją. Tai vadinama „haliucinacijų“ problema, o priverstinis AI remtis tik iš nustatyto įvesties rinkinio, pavyzdžiui, mokslinių straipsnių, gali padėti ją išspręsti, sako Olsonas.
Nepaisant šių problemų, vartotojai gali pereiti prie AI pagrįstų atsakymų variklių dėl paprastos priežasties – dirbtinio intelekto sukurtas turinys kelia grėsmę, kad žiniatinklis ir esama paieška taps vis mažiau tinkami naudoti. Dirbtinis intelektas jau naudojamas, rašant netikras apžvalgas, sintezuojant netikrus politikų vaizdo įrašus ir rašant visiškai išgalvotus naujienų straipsnius – visa tai tikintis pigiai išplėšti dolerius, balsus ir pritraukti akis.
Daiktai, kuriuos šlamšto siuntėjai gauna pasitelkę generatyvųjį AI, kartais užima gerą vietą „Google“ paieškoje, nors dažnai reitingas yra laikinas, sakė man paieškos variklio optimizavimo ekspertė Lily Ray.
Problema yra ne tik „Google“ paieškos rezultatuose. Dirbtinio intelekto sukurtas turinys taip pat buvo pastebėtas „Google“ žemėlapiuose, „Google“ pirkinių sąrašuose ir naujienų „Google“ funkcijose, priduria ji.
Svarbu pažymėti, kad „Google“ dešimtmečius kovojo su tais, kurie manipuliuotų jos paieškos algoritmais, ir nuolat atnaujina savo sistemas, kad pašalintų šlamšto turinį, kad ir koks būtų šaltinis. Jos gairėse dėl dirbtinio intelekto sukurto turinio, paskutinį kartą atnaujintose vasario mėn., pakartojama, kad įmonei tinka dirbtinio intelekto naudojimas turiniui kurti, tačiau tik tuo atveju, jei jis tarnauja jį vartojantiems žmonėms.
Kelios klaidingos nuorodos ir sąrašai, kuriuos siūlo „Google“, vargu ar yra naujiena internete, kuris visada buvo pilnas žmonių sukurtos dezinformacijos. Tačiau jei dirbtinis intelektas reiškia, kad netikras turinys gali būti skleidžiamas tokiu greičiu, kad jis išplistų, tai gali sukelti platesnę pasitikėjimo krizę visais, „Google“ ir kitų siūlomais, paieškos rezultatais.
Neaišku, kas slypi kitoje žiniatinklio perėjimo pusėje. Daug kas priklauso nuo to, kaip greitai žmonės pereina prie AI pagrįstos paieškos, kiek geresni ateities kalbų modeliai, nei dabartiniai, ir kurios įmonės AI dominuos.
Ateityje bus ir laimėtojų, ir pralaimėtojų, nes kai kurie leidėjai ir paslaugos pasens, o kiti taps patikimais ir reikalingais informacijos šaltiniais – AI.“ [1]
1. EXCHANGE --- Keywords: It's the End of The Web as We Know It --- AI is changing how we use the internet, upending the online economy. Mims, Christopher. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Feb 2024: B.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą