Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. vasario 20 d., antradienis

Kurstydami konflikto liepsnas kai kurie žmonės tampa turtingi

„Ukrainos paramos šalininkai dažniausiai remiasi JAV strateginiais interesais arba moraliniais įsipareigojimais. Pastaruoju metu jie vis labiau apskaičiuoja argumentus: tai naudinga ekonomikai.

 

     Per dvejus metus nuo įvykių Ukrainoje pradžios JAV gynybos pramonė patyrė ginklų ir amunicijos užsakymų bumą. Verslas ateina iš Europos sąjungininkų, bandančių plėtoti jų karinius pajėgumus, taip pat iš Pentagono, kuris perka naują įrangą iš gynybos gamintojų ir papildo karines atsargas, išeikvotas dėl tiekimo į Ukrainą.

 

     Remiantis Federalinio rezervo duomenimis, pramonės gamyba JAV gynybos ir kosmoso sektoriuje nuo konflikto Ukrainoje pradžios išaugo 17,5 proc.

 

     Bideno administracijos pareigūnai teigia, kad iš 60,7 milijardo dolerių, skirtų Ukrainai papildomai 95 milijardų dolerių gynybos įstatymo projekte, 64% iš tikrųjų pateks į JAV gynybos pramonės bazę.

 

     „Tai vienas iš dalykų, kurie yra neteisingai suprantami... koks svarbus finansavimas užimtumui ir gamybai visoje šalyje“, – praėjusią savaitę interviu sakė Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Laelis Brainardas.

 

     Nors konfliktas dažnai turi ekonominių pasekmių, jie vyksta JAV iš tikrųjų nekovojant.

 

     Pastarosios Europos vyriausybių išlaidos JAV reaktyviniams naikintuvams ir kitai karinei įrangai yra „kartų tipo investicija. Pastarieji keleri metai prilygsta 20 ankstesnių metų“, – sakė „Wolfe Research“ karinės pramonės analitikas Mylesas Waltonas.

 

     Nors 95 milijardų dolerių pagalbos paketas, į kurį taip pat įtrauktos lėšos Izraeliui ir Taivanui, buvo priimtas Senate, jo likimas Rūmuose neaiškus, kur jam priešinasi buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai respublikonai.

 

     Naujausi pinigai, be ankstesnių įsipareigojimų, per kelerius metus galėtų į JAV pramoninės gynybos bazę įnešti lėšų, kurių vertė sieks apie 0,5% vienerių metų bendrojo vidaus produkto.

 

     Valstybės departamentas neseniai paskelbė, kad JAV per metus iki rugsėjo sudarė daugiau, nei 80 milijardų dolerių didelių ginklų sandorių, iš kurių apie 50 milijardų dolerių atiteko Europos sąjungininkams – daugiau, nei penkis kartus, daugiau, nei istorinė norma, sakė Waltonas.

 

     Departamentas pranešė, kad Lenkija užsakė apie 30 mlrd. dolerių,  Vokietija išleido 8,5 mlrd. dolerių sraigtasparniams „Chinook“ ir susijusiai įrangai, o Čekija įsigijo 5,6 mlrd. dolerių reaktyvinių lėktuvų F-35 ir amunicijos.

 

     JAV gynybos pramonės skatinimas yra tik vienas iš būdų, kaip pasaulio ekonomikos susiskaldymas pagal geopolitines linijas sugriežtina JAV ir Europos santykius, o tai dažnai yra naudinga JAV.

 

     Dėl Rusijos dujų tiekimo nutraukimo Europoje smarkiai išaugo energijos kainos ir infliacija, o Europoje padidėjo JAV suskystintų gamtinių dujų paklausa. JAV praėjusiais metais tapo didžiausia pasaulyje SGD eksportuotoja, o pagal jau patvirtintus projektus iki 2030 m. SGD eksportas išaugs beveik dvigubai.

 

     JAV statomi penki nauji SGD projektai, į kuriuos iš viso investuojama apie 100 mlrd. dolerių, sakė Alexas Muntonas, „Rapidan Energy Group“ pasaulinių dujų ir SGD tyrimų direktorius. Pasak jo, dauguma tų projektų buvo pradėti statyti, tik prasidėjus Ukrainos konfliktui. „Dėl šių didžiulių investicijų JAV ekonomika gauna didelę naudą“, - sakė Muntonas.

 

     Paryžiuje įsikūrusios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos į JAV nuo 12 mėnesių iki 2021 m. birželio iki 2023 m. to paties laikotarpio padidėjo beveik 50 proc.

 

     Karinė pagalba savaime nėra ekonominė panacėja. Nors gynybos įmonės sukuria darbo vietų, su Ukraina susijusios įmonės sudaro palyginti nedidelę nacionalinio užimtumo ir pajamų dalį. „Nemanau, kad galite drąsiai teigti, kad JAV ekonomika yra didesnė dėl konflikto, tačiau tam tikri ekonomikos sektoriai tikrai yra didesni“, – sakė Atsakingo federalinio biudžeto komiteto vyresnysis politikos direktorius Marcas Goldweinas.

 

     Pinigai taip pat užtrunka. Kongresas turi įgalioti lėšas, tada Pentagonas turi pasirašyti sutartis dėl naujos įrangos. Pagrindinių ginklų pardavimas užsienyje gali užtrukti metus ir kartais žlugti.

 

     Lenkijos metinis karinis biudžetas yra apie 16 milijardų dolerių, todėl neaišku, kaip ši šalis artimiausiu metu gali sumokėti už 30 milijardų dolerių naujų ginklų užsakymų, sakė Williamas Hartungas, Quincy instituto atsakingo valstybinio laivybos instituto vyresnysis bendradarbis.

 

     „Žinome, kad dėl tiesioginių ir netiesioginių konflikto Ukrainoje padarinių JAV įmonėms yra sudarytos dešimtys milijardų galimų sutarčių, tačiau neaišku, kaip greitai įmonės pamatys tas lėšas“, – sakė jis.

 

     Nors Europos vyriausybės moka už savo užsakymus, didžiąją dalį išlaidų finansuoja JAV mokesčių mokėtojai arba skolinasi, o tai padidina federalinį deficitą.

 

     „Karinės išlaidos pradeda  išstumti kitas išlaidas“, – sakė Harvardo ekonomistas Jasonas Furmanas.

 

     Tačiau Bideno administracija mato naudą. Kariniai ekspertai yra susirūpinę, kad dešimtmečius trukusi deindustrializacija ir karinių pajėgų mažinimas lėmė, kad gynybos pramonės bazė negalėjo pristatyti ginklų ir amunicijos, reikalingos pavojingesniam pasauliui.

 

     Ukrainos konfliktas buvo įspėjimas Amerikos gynybos strategams, sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos pramonės ekspertė Cynthia Cook. „Rusijos konfliktas gana greitai parodė suvaržymus JAV gynybos pramoninėje bazėje, ypač kalbant apie greitą gamybos aptarnavimą.“" [1]

 

Daug kas miršta. Vieni skursta (Lenkija, Lietuva, kiti ES), kiti turtėja, leisdami nukentėti jų draugams kitose šalyse. Visi yra genijai.

 

1. U.S. News -- THE OUTLOOK: How Ukraine Conflict Boosts U.S. Economy. Fairless, Tom.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2024: A.2

Komentarų nėra: