Biurokratija smaugia Lietuvą

Mes turime darbuotojus, pasamdytus už mokesčių mokėtojų pinigus, kurie bereikalingai ir kenksmingai tautai, prieš tautos daugumos valią, atiminėja pasus iš užsienio lietuvių. Mes turime darbuotojus, pasamdytus už mokesčių mokėtojų pinigus, kurie atiminėja teises iš vairuotojų, nepasitikrinusių sveikatos pagal brangią, dažną ir bereikalingą procedūrą. Mes turime darbuotojus, pasamdytus už mokesčių mokėtojų pinigus, kurie, važinėdami gatvėmis, atiminėja iš vairuotojų praeitos techninės apžiūros pažymėjimus. Mes turime darbuotojus, pasamdytus už mokesčių mokėtojų pinigus, kurie rašinėja visiškai kvailus įstatymų projektus, kurių niekas neskaito ir kuriuos kiti panašūs darbuotojai naudoja kyšiams išmušinėti. 

Mes turime darbuotojus, pasamdytus už mokesčių mokėtojų pinigus, kurie organizuoja mažytėje Lietuvoje beprasmišką, naivią, konkurenciją su Kinija kovinių dronų gamyboje, kuriai neturime nei kadrų, nei technologijų, nei pigių iškasenų. Mes turime darbuotojus, pasamdytus už mokesčių mokėtojų pinigus, kurie nori visą Lietuvos jaunimą, įskaitant merginas, paversti šauktiniais ir be reikalo gainioti po krūmus. Šį sąrašą, deja, galima tęsti labai ilgai.

Tokių biurokratų nėra sėkmingesnėse šalyse, pavyzdžiui JAV. 

Neturime pinigų, kad sumokėti už šią veiklą. Taip pat didžiulės mus laukiančios išlaidos – būtinybė pereiti prie elektros, pakeičiančios naftos produktus ir dujas. Taip pat šiuo sunkiu momentu praradome pigios darbo jėgos pranašumą rinkoje. Mums reikia personalo, kad Lietuva rastų savo vietą, šioje mums naujoje, pasaulinėje rinkoje. Tų žmonių nėra. Taksistai iš užsienio, linkę į musulmonų terorizmą, nėra tie kadrai.

Biurokratija smaugia Lietuvą.

Vienintelis būdas sumažinti biurokratiją yra reguliariai ir masiškai atleisti iš darbo biurokratus.

Todėl tai yra būtinas Lietuvai darbas. Rinkime į Seimą tik tuos politikus, kurie žada šį darbą atlikti laiku ir efektyviai.

 

Latvija taip pat norėtų eiti tokiu keliu: 

"Latvijos verslas sukūrė analitinį centrą: pateikia kelis ateities scenarijus, įžvelgia būtinybę mažinti viešąjį administravimą

 

Pasak neseniai įkurto analitinio centro „Laser“, vienijančio žinomus Latvijos verslo atstovus, iki 2040 m. Latvijoje galimi keturi vystymosi scenarijai: nuo Latvijos kaip stipraus Baltijos šalių centro iki vienišos ir izoliuotos šalies. Tai lems penki pasauliniai ir penki vidaus veiksniai.

 

Pagal pirmąjį scenarijų – „Baltijos tigras“ – 2040 m. trys Baltijos šalys sudarytų tarptautiniu mastu pripažintą, novatorišką ir giliai politiškai bei ekonomiškai integruotą regioną.

 

„Baltijos valstybės bus sukūrusios naują bendrą Baltijos gynybos liniją prie rytinių sienų, sustiprinusios bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje ir atlikusios didelius bendrus karinius pirkimus“, – „Laser“ prognozę cituoja db.lv.

 

Pagal šį scenarijų glaudesni trijų šalių ryšiai būtų naudingiausi Latvijai, ypač Rygai, kuri yra geografinis Baltijos regiono centras. Be to, pagal šį scenarijų visose trijose šalyse būtų įdiegta skaitmeninė rinkimų balsavimo sistema ir visos viešosios paslaugos būtų perkeltos į internetą.

 

„Darnus tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir unikali bendra kultūra, jungianti pagonybę su modernybe“, – tokią viziją dėlioja  analitinis centras.

 

Antrajame scenarijuje – „Šiaurės Latvija“ – numatoma, kad 2040 m. Latvija būtų viena iš aštuonių Šiaurės šalių su atitinkamu Šiaurės šalių ekonominiu ir politiniu modeliu.

 

Mokesčių tarifai palaipsniui susilygintų su Šiaurės šalimis, o Latvijos valdžios sektoriaus išlaidų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėtų nuo 40% BVP 2022 m. iki 50% BVP 2040 m.

 

Pagal šį scenarijų analitinis centras prognozuoja, kad dalis visuomenės bus skeptiška, nes iš pradžių padidėtų mokesčiai ir įvairių prekių kainos, tačiau ilgainiui ekonomika pradėtų jausti teigiamą investicijų poveikį.

 

Pagal trečiąjį scenarijų, „Gurmaniška Latvija“, šalis ir toliau eitų plėtros keliu, o ekonomika augtų, nors ir lėčiau nei kaimyninėse Estijoje ir Lietuvoje. Viešųjų paslaugų apimtis padidėtų, tačiau mokesčių tarifai išliktų nepakitę. Sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse pasiekimai būtų „nuolat silpni“.

 

Pagal ketvirtąjį scenarijų, „Vieniša Latvija“, 2040 m. šalis taptų autoritariška ir labiausiai tarptautiniu mastu izoliuota iš Baltijos kaimynių. ES įšaldytų finansinius išteklius, nes Latvija pažeistų teisinės valstybės principą, o valstybės biudžetą slėgtų gynybos išlaidos, nepalanki demografinė padėtis ir būtinybė ribotai finansuoti infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo plėtrą.

 

Kuris scenarijus galėtų išsipildyti, lems dešimt veiksnių – penki pasauliniai ir penki vidaus.

 

Vietiniai veiksniai apima inovacijas ir naujų technologijų naudojimą, žmogiškąjį kapitalą, pasitikėjimą politine sistema, spaudimą biudžetui ir Rygą kaip visos Latvijos vystymosi variklį.

 

„Norint sukurti geriausią įmanomą scenarijų, Latvija turi būti tarp technologijų lyderių bent kai kuriose srityse, išnaudoti plėtros nišas, protingai investuoti į žmogiškąjį kapitalą, kuris būtų naudingas atskiriems asmenims ir visai visuomenei, o viešasis sektorius turi dirbti efektyviau“, – pabrėžia analitikai.

 

Latvijos bankas atkreipia dėmesį, kad yra šalių, kurios šią siauresnę viešojo administravimo funkciją sugeba atlikti turėdamos mažiau žmogiškųjų išteklių, nei Latvija. 2022 m. Latvijoje 1.000 gyventojų teko 33 viešojo administravimo ir gynybos darbuotojai.

 

„Pasiekusi vidutinį šešių šioje srityje pirmaujančių šalių viešojo administravimo darbuotojų ir bendro gyventojų skaičiaus santykį, Latvija galėtų turėti  beveik 17.000 viešojo administravimo darbuotojų mažiau nei 2022 m.“, – teigiama „Laser“ ataskaitoje.

 

Kaip penki pasauliniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką, buvo įvardinta geopolitika, žaliasis kursas, technologijų plėtra, demokratijos nuosmukis, demografija ir pasaulinė migracija.

 

Remiantis Firmas.lv pateikta informacija, „Laser“ centro akcininkai yra Andris Kozlovskis, pagrindinis  „DMT Pluss“, valdančios „Depo“ parduotuvių tinklą, savininkas, Andris Bitė, žuvies perdirbimo įmonės „Karavela“ bendrasavininkis ir valdybos narys, Kasparas Bergmanis, Virkos dvaro savininkas ir vystytojas,  Ģirtas Rungainis, Latvijos investicinio banko „Prudentia“ įkūrėjas ir kt."