„Prezidentas Bidenas, kovojantis dėl perrinkimo su siaubingais pritarimo reitingais, gali laikyti save laimingu bent vienu atžvilgiu: jis nėra Rishi Sunakas.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas paskelbė visuotinius rinkimus liepos 4 d., ir jį, kaip ir Bideną, slegia visuomenės pesimizmas dėl ekonomikos. Tačiau skirtingai, nei Bidenas, Sunakas negali teigti, kad pesimizmas yra atskirtas nuo kietų duomenų.
Didžioji Britanija turėjo vieną prasčiausių pagrindinių ekonomikų rezultatų nuo pandemijos pradžios 2020 m. – lėtesnis augimas, didesnė infliacija ir silpnesnės investicijos, nei kitų panašių šalių.
Kaltinkite nesėkmę ir blogus pasirinkimus. Kai kurie iš tų pasirinkimų tenka Sunako torių partijai, ypač sprendimas palikti Europos Sąjungą.
Tačiau tai nereiškia, kad leiboristams, kurie gali sudaryti kitą vyriausybę, seksis geriau. Ir čia slypi pamokos likusiam pasauliui: kad ir kokie būtų globalizacijos trūkumai, atsukti jai nugarą gali būti brangu ir sunku tai panaikinti.
Pradėkime nuo nesėkmės. Kaip ir JAV, Didžiojoje Britanijoje infliacija yra vienas didžiausių visuomenės skundų. Nors paskutinis 2,3 % rodiklis nėra didelis, palyginti su kitomis šalimis, suminis kainų padidėjimas nuo 2020 m. vasario mėn. Didžiojoje Britanijoje buvo didesnis, nei JAV ar euro zonoje (naudojant indeksą, koreguojantį matavimo skirtumus).
Po sankcijų Rusijai pakilo visų energijos kainos, tačiau Britanijai – daugiau, nei daugumai; ji importavo labai mažai dujų iš Rusijos, bet daug iš Norvegijos ir JAV, kurių kainos smarkiai išaugo, sankcijomis Rusijai nutraukus tiekimą Vakarų Europai.
Pirmaisiais Covid-19 pandemijos metais Didžioji Britanija taip pat patyrė vieną didžiausių išsivysčiusio pasaulio mirčių vienam gyventojui skaičių, o ilgalaikės ligos buvo pagrindinis veiksnys, neleidžiantis žmonėms prisijungti prie darbo jėgos. Dėl menkos darbo jėgos pasiūlos nedarbo lygis buvo žemas, laisvų darbo vietų skaičius buvo didelis, o darbo užmokestis augo sparčiai, o tai prisideda prie infliacijos spaudimo. Tai sutrukdė Anglijos bankui mažinti palūkanų normas, sumažinimai, kurių Sunakas, kaip ir Bidenas, tikisi.
Ekonominiai rezultatai retai gali būti susieti su konkrečiu lyderio sprendimu, o pastarųjų metų sukrėtimai ištiko beveik visus. Vis dėlto Didžiajai Britanijai su jomis susidoroti buvo nepaprastai sunku.
Bidenas mėgo maitinti infliaciją vyriausybės paskata, tačiau jis gavo pavydėtinai stiprią darbo rinką. Ne taip Sunakas, buvęs Goldman Sachs analitikas, kuris pandemijos pradžioje buvo iždo kancleris ir 2022 m. tapo ministru pirmininku. Federalinio rezervo ekonomistų ataskaita rodo, kad nors JK skyrė beveik tiek pat paskatų, lyginant pagal ekonominę produkciją, kiek skyrė JAV, ji turi mažiau ką parodyti, o rezultatai yra prastesni, nei euro zonos, Kanados ir JAV pagal darbo vietų augimą, vienam darbuotojui tenkančias darbo valandas ir našumą.
Silpnas augimas kartu su užsispyrusia infliacija iš dalies paaiškinamas sustingusiu produktyvumu (produkcijos vienam darbuotojui), o tai savo ruožtu gali būti siejama su investicijų nuosmukiu, prasidėjusiu po to, kai 2016 m. Didžioji Britanija balsavo už pasitraukimą iš ES, remiant Sunakui.
Nuo 2016 m. pradžios iki 2023 m. pabaigos Didžiosios Britanijos investicijos sumažėjo 17%, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis, teigia J. P. Morganas. Pusė to gali būti siejama su administracinėmis kliūtimis ir netikrumu, atsiradusiu dėl „Brexito“. Anglijos banko politikos formuotojo Jonathano Haskelo bendrai parašytame tyrime 2022 m. investicijos į JK buvo 10 % mažesnės, nei tuo atveju, jei tendencija būtų išlikusi, kuri buvo iki 2016 m.
Tai yra priešinga tam, dėl ko toriai griebėsi lažintis: kad už ES ribų Didžioji Britanija gali tapti menkai reguliuojamu užsienio investicijų magnetu, didelės vertės paslaugų eksporto centru ir laisvosios prekybos partnere su JAV ir Kinija.
Didžioji Britanija statė ant globalizacijos gerokai prieš „Brexit“. Buvusio ministro pirmininko Tony'io Blairo vadovaujama „naujoji leiboristų partija“ priėmė vadinamąjį Vašingtono konsensusą, pagal kurį prekės, paslaugos, kapitalas ir idėjos vis laisviau plūstų per sienas.
Tokiame pasaulyje nesvarbu, kad Britanija deindustrializavosi; Pastaraisiais metais apdirbamoji gamyba sudarė tik 9 % nacionalinės produkcijos, mažiau, nei JAV – 11 %, o nuo to, kas Japonijoje ir Kinijoje – mažiau, nei pusę.
Didžioji Britanija manė, kad gali susimokėti, nes ji puikiai pasižymėjo technologijų rašytojo Dano Wango vadinamomis „gudriai skambančiomis pramonės šakomis“, tokiomis, kaip žiniasklaida, finansai ir aukštasis mokslas.
Tačiau „Brexitas“ buvo siaubingai netinkamai suplanuotas, atėjęs tuo pat metu, kai globalizacija tapo atvirkštine: Kinija ėmė aiškesnio siekio skatinti nacionalinius čempionus Vakarų sąskaita, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė muitus, siekdamas apsaugoti Amerikos pramonę ir nubausti Kiniją.
Susiskaidžiusiame pasaulyje tarptautinės įmonės nori būti nors viename ekonominiame bloke, o Didžioji Britanija paliko didžiausią bloką.
Leiboristas teigia, kad yra pasirengę šiam naujam pasauliui. „Globalizacija, kaip mes ją kažkada žinojome, yra mirusi“, – kovą sakė Rachel Reeves, tikėtina leiboristų vyriausybės iždo kanclerė. Atkartodama Vašingtone, Briuselyje ir Pekine girdėtas temas, ji paragino sukurti „modernų pramonės sluoksnį vienai JK“, kuris plečia „vidaus gamybinius pajėgumus“, nustato sektorius, „kritinius mūsų ateičiai“ ir remiasi esamu Didžiosios Britanijos „lyginamuoju pranašumu“.
Vis dėlto, nesvarbu, ar leiboristai, ar konservatoriai laimės, abi partijos yra suvaržytos besifragmentuojančios pasaulinės ekonomikos realybės, kai JK neturi didelių JAV kišenių subsidijuoti investicijas arba vardinių gamintojų, kurie galėtų įtvirtinti vietinę gamybą ir inovacijas. Didžiosios Britanijos ekonomikai savarankiškos tiekimo grandinės yra pernelyg brangios.
Didžioji Britanija galėtų tai kompensuoti, gaudama prieigą prie tokios didelės vidaus rinkos, kaip Kinija ar JAV. Tiek leiboristai, tiek toriai atmetė galimybę vėl prisijungti prie ES.
Čia yra pamokų visam pasauliui. Globalizacija ir laisva prekyba turi savo trūkumų, todėl gali prireikti paaukoti tam tikrą efektyvumą – per subsidijas ar tarifus – norint juos ištaisyti. Tačiau tą ištaisymą paėmus per toli, rinka bus mažesnė ir kainos bus didesnės. JAV nepajus poveikio tiek, kiek Didžioji Britanija, bet kryptis bus ta pati ir, kaip pastebi Britanija, ją sunku panaikinti." [1]
1. U.S. News -- Capital Account: Britain Offers Hard Lessons for the U.S.. Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 May 2024: A.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą