Ačiū Šimonytei ir Lietuvos konservatorių (komunistų) partijai: neatšaukus dvejopos paskirties prekių eksporto draudimo, ekonomika prarastų 250 mln. Eur

 

"Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) planuojant stabdyti nuo sausio įsigaliojusį draudimą į trečiąsias šalis eksportuoti kelis tūkstančius dvejopos paskirties prekių, ministerijos vadovas Lukas Savickas argumentuoja, kad draudimas turėtų daugiau nei 250 mln. Eur siekiantį nuostolį Lietuvos ekonomikai.

Ministras teigė situaciją jau aptaręs su Užsienio reikalų ministerija (URM), artimiausiu metu ketina susitikti ir su verslo bendruomene.

„Klausimas yra apie kaštus mūsų ekonomikai. Akivaizdu, kad tos prekės, kurios tikrai yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios prekės, kad ir dvejopo panaudojimo, bet jos yra sudarančios 250 ir daugiau mln. Eur (ekonominės vertės) kasmet. Akivaizdu, kad tai yra didelė įtaka mūsų ekonomikai, ir didžioji dalis, pagal šalis žiūrint, šių prekių daugiausia pasiekia būtent tą pačią Ukrainą. Akivaizdu, kad mūsų verslai šiam segmente veikia atsakingai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė L. Savickas.

Gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifūgos, įvairūs transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

L. Savickas: valstybė po Naujųjų metų atsibudo su ne visai malonia dovanėle

L. Savickas pabrėžė, kad panaikintas draudimas „nesudarytų aiškių prielaidų“, kad apeinamos sankcijos.

„Lietuvos verslai, bet tuo pačiu ir valstybė po Naujųjų metų atsibudo su tokia ne visai malonia dovanėle – suprato, kad priimti skuboti Vyriausybės sprendimai, nutarimai, padarė tikrai nedėkingą situaciją“, – vietoje to sprendimą kritikavo L. Savickas.

„Turime kokį nors asmeninį kompiuterį, kuris gali būti naudojamas ir vaikui daryti namų darbus, bet ir gali kažkas droną pilotuoti su juo. (...) Tos prekės, (kurių – VŽ) mes ir anksčiau negalėjom vežti kirsdami Rusijos teritoriją žeme, tačiau dabar taip pat negalime skraidinti ir oru, išskyrus 10 valstybių, kurios yra nurodytos, kad į jas galima (...) – tokia yra situacija, kuri akivaizdžiai turi neigiamą įtaką mūsų ekonomikai, tačiau jokiu būdu nėra tiesiogiai susijusi su kažkokiomis rizikomis ar kitais sprendimais, kurie paveiktų mūsų saugumą“, – tikino jis.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti draudimą, turės priimti Vyriausybė, tai planuojama padaryti antroje sausio mėnesio pusėje.

 

Visgi, ministras sako, kad sprendimas nereikštų viso nacionalinių sankcijų sąrašo naikinimo – anot L. Savicko, bus ieškoma geriausių būdų, kaip efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, veiksmai bus koordinuojami su kitomis ES valstybėmis.

 

„Verslai aiškiai įsipareigoja raštu, kad šios prekės nepasieks Rusijos rinkų, kad jos įsipareigoja daryti popardaviminę kontrolę, kad informuotų valstybę kur, kokiu metu po pardavimo, pristatymo jos yra. Tai sudaro mums galimybę mums patikrinti, kontroliuoti. (...) Ir tuomet sankcijos pačios, apribojant prekių eksportą, bus taikomos tik tuomet, jeigu šis pasitikėjimas bus sugriautas“, – tikino ministras.

Lietuva išliks sankcijas ryžtingai įgyvendinančia valstybe

 

Anot L. Savicko, pokyčiais buvo iškelti teisingi tikslai, tačiau pasirinktos netinkamos jų įgyvendinimo priemonės.

 

„Buvo iškelti tikslai ieškoti būdų, kaip Lietuvai toliau lyderiauti sankcijų politikoje, kaip ieškoti būdų, kad mes tuos norinčius apeiti sankcijas užkardytume. Visai tai buvo padaryta teisingais tikslais, bet akivaizdžiai paskubėta paskutiniais posėdžiais, net nebuvo paskaičiuota, kokia bus ekonominė žala Lietuvos ekonomikai“, – žurnalistams kalbėjo politikas.

 

Lietuva, pasak ministro, turi toliau išlikti sankcijas ryžtingai įgyvendinančia valstybe, tačiau priemonės turi būti efektyvios, sukurti kuo mažesnę žalą šalies ekonomikai.

 

„Mes esame vienintelė ES valstybė, pasirinkusi štai tokius sprendimus daryti, ir belieka prekes eksportuoti arba per Latvijos oro uostus, ar per Lenkijos oro uostus“, – problemą apibūdino L. Savickas.

 

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) apie siekį stabdyti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.

 

Šį buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir Vyriausybės sprendimą kritikuoja verslo atstovai, teigdami, kad pokyčiai buvo įgyvendinti skubotai, nesikonsultuojant su verslu."

 

2024 m.: „Įrenginio identifikavimo numerio“ rinkimai

  „Punditai 2024-uosius jau pavadino „podcast“ rinkimais. Pasakojimas skamba taip: prezidentas Trumpas nugalėjo tarp jaunų vyrų – istoriškai žemo polinkio rinkėjų – piršlavęsis garsiais internetinių transliuotojų Theo Von, Adin Ross ir Joe Rogan. Kamala Harris to nepaisė ir prarado galimybę pasiekti milijonus atsidavusių klausytojų.

 

 Tai įtaigi istorija. Tačiau tiesa įdomesnė. Ir tai turi didesnį poveikį visiems amerikiečiams, nepaisant to, ar jie paprasti rinkėjai, ar sudėtingi politiniai veikėjai.

 

 Pagrindiniai Trumpo kampanijos strategai savo pergalę sieja ne su internetinių transliacijų pasirodymais, o su tiksliai suderinta reklamos strategija, kuri naudojo naujus metodus, nukreiptus į neapsisprendusius rinkėjus žinutėmis, kurios, kaip žinojo, pajudins adatą. Konkrečiai, kampanija nustatė, kad „neproporcinga dalis tų neapsisprendusių ar svyruojančių rinkėjų gali būti randama srautinio perdavimo paslaugose“, kaip pažymima neseniai paskelbtame „New York Times“ straipsnyje. Maždaug pusė, norinčių balsuoti, neturėjo kabelio ir užsiprenumeravo tik tokias srautinio perdavimo platformas, kaip „Hulu“, ESPN+, „YouTube TV“ ir „Pluto“.

 

 Tai suteikė Trumpo kampanijai precedento neturinčią galimybę.

 

 Dauguma srautinio perdavimo platformų leidžia reklamuotojams tiksliai pasirinkti, kas matys jų skelbimus.

 

 Kampanija ir su ja susiję super PAC pasirinko išmintingai. Operatyvininkai stengėsi "suporuoti savo apklausos duomenis su vartotojų informacija ir suderinti juos su rinkėjų sąrašais septyniose svyruojančiose valstijose. Galutinis rezultatas buvo tikrasis 6,3 mln. pavienių rinkėjų sąrašas".

 

 Šiuolaikinės analizės įrankiai leidžia Trumpo kampanijai ir bet kuriam kitam reklamuotojui, nesvarbu, ar tai būtų prekybos asociacija, siekianti pakeisti visuomenės nuomonę nišiniu klausimu, ar įmonė, kuri tikisi padidinti pardavimus, sudaryti tokius sąrašus stulbinančiai tiksliai. Sujungus viešai prieinamus rinkėjų failus su perkama informacija iš kredito kortelių bendrovių, interneto paslaugų teikėjų ir kitų duomenų brokerių, balsuotojus galima suderinti su unikaliais jų nešiojamųjų, stalinių, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių „įrenginių  identifikavimo numeriu“. Iš ten galima sukurti tikslius profilius pagal pirkimo, naršymo ir vietos istorijas.

 

 Trumpo kampanija galėtų paskatinti reklamą apie savo darbotvarkę „Padaryti Ameriką vėl sveiką“ naujai registruotam 20-mečiui ispaniškam vyrui, kuris dažnai lankosi sporto salėje, nuolat klausosi pono Rogano, transliuoja UFC kovas ir perka vitaminus GNC. Arba kampanija galėtų paskatinti reklamas, kuriose pavaizduoti pono Trumpo ir JD Vance'o pažadai nedrausti abortų – galbūt, net kadrais iš jų podcast'ų pasirodymų, kur abu vyrai ugdė pasitikėjimą auditorija, siūlydami ilgesnės formos, niuansuotus kūrinius, siekiant nuraminti rinkėjus, kurie buvo už pasirinkimą, bet palankiai vertino D. Trumpo imigracijos ar ekonomikos politiką.

 

 Davidas Lee, vienos didžiausių Trumpui palankių super PAC apklausų vykdytojas, sakė „Times“, kad kampanija „kartą ir vėl smogė“ šiems rinkėjams pritaikytais skelbimais srautinio perdavimo platformose. Šis tikslus taikymas „sutaupė mums didžiulę pinigų sumą“, gyrėsi kampanijos pirmininkas Chrisas LaCivita.

 

 Dėl šio naujo kampanijos būdo reklamavimas pagal vietą bus pasenęs. Puikus pavyzdys yra „YouTube“, kuri neleidžia politinėms kampanijoms taikyti pagal atskirus vartotojus, todėl jis niekuo nesiskiria nuo tinklo ar kabelinės televizijos kanalo, kuris pagal geografinę vietovę pateikia visiems tinkantį pranešimą. Toks požiūris gali būti nebrangus, bet jis nesujaudins rinkėjų, nes klaidingai daroma prielaida, kad visi neapsisprendę rinkėjai gali būti įtikinti ta pačia žinia.

 

 Vykdant visų lygių politines kampanijas, vis labiau bus mokama už mikrotikslinius skaitmeninius skelbimus, kad jiems reikalingi rinkėjai pasiektų tikslias žinutes, kurios jiems atrodo patraukliausios. Prekybos asociacijoms ir problemų gynimo grupėms gali nepavykti užsakyti savo žmonių „The Joe Rogan Experience“, tačiau jos vis tiek gali paskelbti žinią plačiajai balsavimo visuomenei arba saujelei pagrindinių įstatymų leidėjų ar reguliavimo institucijų, naudodami tikslinius skelbimus. Skaitmeninio taikymo augimas gali būti gera žinia ir paprastiems amerikiečiams. Tai gali reikšti mažiau nereikšmingų TV reklamų ir mažiau nepageidaujamo pašto.

 

 Podcast'ai neabejotinai turi vertę. Jie suteikia neįtikėtiną galimybę sužmoginti kandidatą ir sukurti auditorijos pasitikėjimą. Jie suteikia politikams galimybę atsakyti į pagrįstą kritikų susirūpinimą ir papasakoti savo istorijas tokiais būdais, kurie peržengia garsą. Ir jie yra neįkainojami, norint išbandyti įvairius pranešimus. Neatsitiktinai D. Trumpas pradėjo jo podcast'ų turą su palyginti žemesnio profilio vedėjais ir tik vėliau pasiekė p. Roganą.

 

 Tačiau turinys yra tiek efektyvus, kiek ir jo platinimas. Išauš nauja diena politinėms kampanijoms, problemų propagavimo grupėms ir „Fortune 1000“ įmonėms, norinčioms pasiekti svarbiausias auditorijas. Tikslus taikymas yra ateitis. Trumpo kampanija ką tik ten pateko pirmiausia.

 ---

 P. Manning yra skaitmeninės agentūros „Swann Street Media“, kurios specializacija yra propagavimas ir politinės kampanijos, generalinė direktorė.“ [1]

 

1. 2024: the 'Device ID' Election. Manning, Jamie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Jan 2025: A11.

2024: the 'Device ID' Election

"Pundits have already dubbed 2024 the "podcast election." The narrative goes like this: President Trump won over young men -- historically low-propensity voters -- by courting prominent podcasters Theo Von, Adin Ross and Joe Rogan. Kamala Harris ignored these shows and lost the chance to reach their millions of devoted listeners. The rest is history.

It's a compelling story. But the truth is more interesting. And it has greater implications for all Americans, regardless of whether they're ordinary voters or sophisticated political operatives.

The Trump campaign's key strategists attribute their victory not to podcast appearances but to a finely tuned advertising strategy that used new techniques to target undecided voters with messages that the campaign knew would move the needle. Specifically, the campaign found that "a disproportionate share of those undecided or swayable voters could be found on streaming services," as a recent New York Times article noted. Approximately half of up-for-grabs voters didn't have cable and subscribed only to streaming platforms like Hulu, ESPN+, YouTube TV and Pluto.

That presented the Trump campaign with an unprecedented opportunity. 

Most streaming platforms allow advertisers to choose exactly who sees their ads. 

The campaign and allied super PACs chose wisely. Operatives worked to "pair their polling data with consumer information and match it to the voter rolls in the seven swing states. The end result was an actual list of 6.3 million individual voters."

Modern analytics tools enable the Trump campaign and any other advertiser, whether a trade association looking to sway public opinion on a niche issue or a company hoping to boost sales, to assemble such lists with staggering precision. By combining publicly available voter files with purchasable information from credit-card companies, internet service providers, and other data brokers, it's possible to match voters with the unique "device IDs" of their laptops, desktops, smartphones and tablets. From there, it's possible to build accurate profiles based on purchasing, browsing and location histories.

The Trump campaign could push ads about its Make America Healthy Again agenda to a newly registered 20-year-old Hispanic male who frequents the gym, regularly listens to Mr. Rogan, streams UFC fights, and buys vitamins at GNC. Or the campaign could push ads featuring Mr. Trump's and JD Vance's pledges not to ban abortion -- perhaps even featuring footage from their podcast appearances, where both men built trust with audiences by offering longer-form, nuanced takes -- to reassure voters who were pro-choice but favored Mr. Trump's immigration or economic policies.

David Lee, a pollster for one of the largest pro-Trump super PACs, told the Times that the campaign "hit" these voters "over and over and over again" with tailored ads on streaming platforms. That precision targeting "saved us an enormous amount of money," bragged campaign co-chairman Chris LaCivita.

This new way of campaigning will render location-based advertising obsolete. A prime example is YouTube, which doesn't allow political campaigns to target individual users, making it no different from a network or cable TV channel that delivers a one-size-fits-all message to audiences based on geographic location. That approach might be inexpensive, but it won't move voters because it incorrectly assumes that undecided voters are all persuadable with the same message.

Political campaigns at every level will increasingly pay for microtargeted digital ads to reach the voters they need with the exact messages those voters find most compelling. Trade associations and issue-advocacy groups might not be able to get their people booked on "The Joe Rogan Experience," but they can still hammer home a message to the voting public at large, or a handful of key lawmakers or regulators via targeted ads. The rise of digital targeting could be good news for ordinary Americans too. It could mean fewer irrelevant TV commercials and less junk mail.

Podcasts undeniably have value. They provide an incredible opportunity to humanize a candidate and build trust with an audience. They give politicians the chance to address critics' valid concerns and tell their own stories in ways that go beyond the sound bite. And they're invaluable for testing different messages. It's no coincidence that Mr. Trump started his podcast tour with relatively lower-profile hosts and worked his way up to Mr. Rogan.

But content is only as effective as its distribution. A new day is dawning for political campaigns, issue-advocacy groups, and Fortune 1000 companies looking to reach the audiences that matter most. Precision targeting is the future. The Trump campaign just got there first.

---

Ms. Manning is CEO of Swann Street Media, a digital agency specializing in advocacy and political campaigns." [1]

1. 2024: the 'Device ID' Election. Manning, Jamie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Jan 2025: A11.