Europos šalių kai kurie vadovai, kaip Starmeris, Macronas, Merzas ir kiti, yra vienadieniai, pereinamojo laikotarpio prieš posūkį į dešinę, politikai. Jie žino, kad nuvarė jų šalis į skurdą, kad neilgai tvers valdžioje, kad nieko negali pakeisti pasaulio arenoje. Todėl naudoja branduolinio karo kurstymą ir, garsiai skelbiamas, JAV prezidento Trumpo pastangų stabdymo beviltiškas svajones, kad pasireklamuoti ir dar minutėlę pabūti prie valdžios lovio. Lietuvos prezidentas G. Nausėda daro tą patį. Gal tai net ne jo politika, o skandinavų banko, kuriam jis tarnauja, politika. Tačiau Lietuvai ji kenkia. Mūsų kaimynystėje, tai pavojinga, liūto tampymo už ūsų, politika.
"G. Nausėda sako, kad naujasis EK gynybos planas leis
persiginkluoti, G. Paluckas vertina skeptiškai
Europos Komisijai (EK) trečiadienį pristačius Bendrijos
gynybos gaires ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių, prezidentas Gitanas
Nausėda ragina Lietuvą pasinaudoti siūlomais finansiniai ištekliais ir
apsiginkluoti. Tuo metu Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad vienintelis
geras dalykas Europos gynybos plane – galimybė gynybai išleisto 1,5% bendrojo
vidaus produkto (BVP) neįskaičiuoti į bendrą biudžeto deficitą.
G. Nausėda sakė, kad naujasis Europos gynybos stiprinimo
planas leis Lietuvai labiau apsiginkluoti.
„Lietuva turi gana žemą valstybės skolos ir bendrojo vidaus
produkto (BVP) santykį, todėl turime fiskalinę manevro erdvę panaudoti šiuos
finansinius išteklius ir apsiginkluoti“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT)
posėdį žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
EK trečiadienį pristatė Bendrijos gynybos gaires –
vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių.
Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir
leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą
neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5% BVP.
Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. Eur.
EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd.
eurų ES remiamų paskolų.
G. Nausėdos teigimu, kai kuriuos Pietų Europos valstybės –
galbūt dėl prastesnio skolos ir BVP santykio – siūlo eiti ne skolinimosi, bet
dotacijų keliu.
„Bet norint turėtų dotacijų, reikia turėti finansų,
susitarti dėl naujos finansų formulės. Šiuo metu Komisija pateikė pasiūlymą
kaip galima greičiau, nes laikas nelaukia. (...) Šiandien mes turime galvoti
daugiausia apie savo saugumą, ką mes galime padaryti savo saugumo labui ir mes
tikrai galime, pasinaudodami šiais instrumentais, daug“, – teigė prezidentas.
„Vidutiniu laikotarpiu svarbu išnaudoti šį brangų laiką,
kurį mums iškovoja Ukraina, siekiant sustiprinti mūsų karinius pajėgumus. Aš
sveikinu EK planą „ReArm Europe“, mes turime persiginkluoti, nes kitaip būsime tokie,
kokie esame“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Europa turi ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir
toliau remti Kyjivą karinėmis priemonėmis, nustatyti Ukrainos narystės Europos
Sąjungoje datą 2030-ųjų sausio 1 dieną, taip pat didinti spaudimą Rusijai
įvedant 17 sankcijų paketą, įtraukiant į jį suskystintų dujų eksportą ir
daugiau Rusijos bankų.
Reaguodama į įtemptą geopolitinę situaciją ir JAV užsienio
ir gynybos politikos neapibrėžtumą, kovo pradžioje vykusios EVT metu vadovai
davė politinį sutikimą stiprinti bloko gynybą.
Siekiant užbaigti konfliktą Ukrainoje, JAV prezidentas
Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas antradienį per pokalbį
telefonu susitarė dėl 30 dienų paliaubų energetikos infrastruktūros srityje,
tačiau susitarimo dėl visiškų paliaubų taip ir nepasiekė.
G. Paluckas: iš toli atrodo gražiau, nei priėjus arčiau
„Tai yra mūsų ekonomikos pinigai, leidimas mums skolintis,
ačiū už jį, bet mes ir anksčiau turėjome, vienintelis geras dalykas yra
biudžeto deficito taisyklės išimtis – gynybai galima biudžeto deficitą viršyti
1,5%“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Paluckas.
„Ačiū už tai, bet daugiau visa papildoma skolinimosi našta
guls ant mūsų ekonomikų, tai tiek tos ambicijos“, – pridūrė jis.
„Dalykai dažnai ir gamtoje, ir politikoje atrodo iš toli
gražiau, nei priėjus iš arčiau, bet ir ačiū už tai, kad EK, EVT sugebėjo
priimti tokius sprendimus“, – teigė premjeras.
„Galų gale bus tas vadinamas 150 mlrd. Eur paskolų fondas,
tai aišku patogiau, nei bėgti per Europą ištiesus ranką ir skolintis iš
privačių investuotojų ir bankų, bet palūkanas vis tiek reikės mokėti“, –
kalbėjo jis.
G. Paluckas sakė, kad Lietuva pirmiausiai pasižiūrės, kokios
bus pateiktos skolinimosi sąlygos, palūkanos.
„Skolintis galime ir rinkoje, jei rinka skolins pigiau,
nebūtinai iš to fondo. Pinigų reikės, skolinamasi tikrai bus, bet pats gynybos
plano finansavimas bus sukonstruotas ir per viešojo ir privataus (sektorių –
BNS) partnerystės modelį, kai ypač infrastruktūra bus finansuojama pinigų
poreikį išdėstant laike, tiek per biudžeto pajamas, tiek per skolintas lėšas,
visi šie dalykai atsispindės 2026-ųjų biudžeto projekte“, – teigė Vyriausybės
vadovas.
EK pristačius vadinamąją Baltąją knygą dėl Europos gynybos
stiprinimo, už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Audrius Kubilius tai
pavadino „istoriškai reikšminga diena“.
Jis nesiėmė svarstyti, kiek iš paskolų programos galėtų
pasiskolinti Lietuva, teigė, kad tai atveria galimybes ne tik stiprinti savo
gynybą, bet ir suteikia naujus būdus remti Ukrainą.
Po Baltosios knygos parengimo, anot A. Kubiliaus, dabar EVT
bus teikiami sprendimai dėl gynybos plano įgyvendinimo, tarp jų – siekis
sustiprinti šiaurinę ir rytinę Bendrijos sieną."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą