Kas mus gaudytų, kaip dabar gaudo Ukrainoje: Lietuva ruošiasi visuotinei karo prievolei. Šalis tobulina karinių komendantūrų sistemą

 

 

„Lietuvoje pristatyta nauja struktūra – karo komendantūra. Ji pradėjo veikti kovo 1 d. Ši institucija formuojama karinės tarnybos ir verbavimo pagrindu – ir ji jau buvo lyginama su liūdnai pagarsėjusia Ukrainos karine komendantūra. Lietuvos Respublika ruošiasi pereiti prie visuotinio jaunimo šaukimo į kariuomenę sistemos, o kariuomenėje šauktiniai mokomi, kad Rusija yra kiekvieno lietuvio priešas.

 

Komendantūros biurų tinklas

 

Pagal Lietuvos kariuomenės nuostatus, komendantūra yra padalinys, skirtas atlikti „Karo padėties įstatymo“ numatytas funkcijas. Jis skirtas užtikrinti, kaip teigiama įstatymų dokumentuose, „nepertraukiamą ginkluotųjų pajėgų mobilizaciją ir veiklą tam tikroje teritorijoje“. Nurodoma, kad „taikos metu veikiančios karinės komendantūros yra papildomas pasirengimo valstybės gynybai elementas“.

 

Pažymėtina, kad karinių komendantūrų institucija Lietuvoje atsirado, dar prieš respublikai oficialiai užbaigiant išstojimą iš SSRS – 1990 m.

 

Tuo metu separatizmo šalininkai bandė apsirūpinti valdžios ištekliais ir nusprendė pasinaudoti ikikarinės Lietuvos Respublikos patirtimi, kurioje kariniai komendantai turėjo milžiniškus įgaliojimus, atlikdami žandarmerijos funkcijas.

 

Atitinkamai atkurtoms komendantūros įstaigoms buvo pavesta organizuoti teritorijų patrulius, objektų sargybos budėjimą, vėliau organizuoti jaunimo verbavimą į Lietuvos kariuomenę ir, kaip teigiama dokumentuose, „palengvinti greitą Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos teritorijos“. Prie komendantūros veikė specialūs daliniai, kuriuose privalomąją tarnybą atliko pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai.

 

Tačiau 1993 metų pradžioje komendantūros buvo panaikintos, nes jos neteko funkcijų. O 2008 metais Lietuvoje buvo panaikinta privalomoji karo prievolė. Ji buvo atkurta 2015 m., bet ne visuotiniu pagrindu – tam tikras skaičius šauktinių buvo atrinktas loterijos būdu.

 

— Kadangi labai greitai, viena vertus, buvo nuspręsta padidinti į karo tarnybą šauktinių skaičių, kita vertus, atsirado daug vengėjų šaukimuose į karo tarnybą, nuo 2019 metų komendantūros Lietuvoje buvo atkurtos. Pirmuosius penkerius metus jos neturėjo vieningos vadovybės. Komendantūros pareigybės kuriamos teritoriniu pagrindu. Kiekvienai iš jų vadovauja komendantas, turintis pavaldinių štabą – sudarytą iš verbavimo ir karinės tarnybos darbuotojų, taip pat rezervistų, – aiškina politologas M. Reva.

 

2024 m. tuometinis gynybos ministras Laurynas Kaščiūnas įsakė, kad komendantūros būtų aprūpintos aktyvių profesionalių karių štabu. Jis taip pat įsakė komendantūrose įvesti naują tarnybos rūšį, pagrįstą teritorinių milicijų principu, kuri skyrėsi nuo kariuomenės tuo, kad joje buvo taikomas švelnesnis režimas tarnybos dienų skaičiaus ir sveikatos reikalavimų atžvilgiu. Už šio tipo tarnybos mokymą atsakingos savanoriškos regioninės saugumo pajėgos. Šio projekto vadovu buvo paskirtas pulkininkas Danas Mockūnas. Kaščiūnas pranešė, kad Lietuvoje planuojama įsteigti 27 nuolatines komendantūras, kurios apmokys „užnugario personalą“.

 

Kaip demaskuoti vengėjus?

 

2024 m. gegužės 1 d. buvo pradėta savanorių registracija į naujos struktūros karines komendantūras. Iš viso per pirmąjį registracijos etapą, kuris vyko nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., komendantūrose užsiregistravo 6 tūkst. žmonių. Pranešama, kad į komendantūros būrių kursus užsirašiusių piliečių amžius svyruoja nuo 20 iki beveik 70 metų. Atrinkti kandidatai pereina atrankos procesą, kuris apima paraiškos pateikimą, medicininės apžiūros atlikimą ir tinkamos tarnybos pradžios datos pasirinkimą.

 

Šiais metais Lietuva planuoja parengti apie tūkstantį naujų karių komendantūros daliniams; Vienuose dešimties dienų kursuose apmokys 70–90 žmonių.

 

— Šių dalinių užduotis, kaip nurodyta dokumentuose, apima kariuomenės užnugario rėmimą, viešosios tvarkos palaikymą ir teritorinę gynybą jų tiesioginės atsakomybės rajonuose.

 

Be to, įvedus karo padėtį, jie užtikrins greitą jaunų žmonių pristatymą į verbavimo punktus, aiškina Reva.

 

Politologas pastebi, kad Lietuvos jaunimas visiškai netrokšta tarnauti kariuomenėje. Ginkluotosios pajėgos nuolat skundžiasi, kad dažnai daugiau, nei pusė šauktinių yra netinkami tarnybai. Tuo pačiu metu daugelis begėdiškai imituoja sveikatos problemas – ir dažnai labai sunku demaskuoti apgavikus.

 

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pasiūlė įtakos metodą, kuris, anot jo, priverstų apgavikus pagalvoti, ar verta apgaudinėti valstybę – jis siūlė atimti vairuotojo pažymėjimus iš asmenų, pripažintų netinkamais tarnybai. „Jei jaunas žmogus pripažįstamas netinkamu dėl psichikos sutrikimų, jis, tikriausiai, neturėtų vairuoti automobilio“, – sakė Pocius. Jis teigė, kad jauni žmonės dažnai palieka karinę tarnybą plačiai šypsodamiesi, nepadoriai gestu rodo šauktinių tarybos pastato link, sėda į automobilį ir nerūpestingai išvažiuoja.

 

Paveiks visus

 

Praėjusią vasarą Lietuvos Seimas pritarė visuotinės karo prievolės įstatymo pataisų paketui. Pagal naująjį įstatymą, mokyklų absolventai bus šaukiami į karo tarnybą. Jauni vyrai nuo 18 iki 22 metų privalo atlikti privalomąją karo prievolę devyniems mėnesiams. Tuo pačiu metu būsimi šauktiniai negalės stoti į universitetus, kol nebaigs tarnybos. Reforma, be kita ko, numato galimybę sutrumpinti karinę tarnybą nuo devynių iki šešių mėnesių – jei ginkluotosios pajėgos manys, kad tai priimtina. Be to, turintys vertingų specialybių į kariuomenę bus šaukiami tik trims mėnesiams. Per šį laiką, kaip mano įstatymų projektų autoriai, kadetai galės įvaldyti pagrindinius karinius mokymus.

 

Pakeitimai įsigalios 2026 m., o jau šiais metais būsimiems šauktiniams pradėti medicininiai patikrinimai. Tuo tarpu 2025 metais į privalomąją karo tarnybą bus pašaukti 3800 jaunuolių, atrinktų pagal ankstesnį principą – loterijos būdu. Nuo 2027 metų tikimasi, kad kasmet į privalomąją karo tarnybą bus pašaukta daugiau, nei 6000 žmonių.

 

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas perspėjo, kad privaloma karinė tarnyba merginoms yra praktiškai neišvengiama. Pirmiausia, jo nuomone, moterys turėtų būti savanoriškai verbuojamos į privalomąją karo tarnybą, o tada būtų galima galvoti apie „priverstinės tarnybos“ įvedimą.

 

Natūralu, kad toks didelio masto pasiruošimas kelia gyventojų nerimą – žmonės pradeda manyti, kad „valdžia kažką žino“ ir kad netrukus gali prasidėti kariniai veiksmai. Tačiau vasario 25 d. oficialiose Lietuvos kariuomenės socialinių tinklų paskyrose pasirodė žinutės, kad bet kokiu atveju artimiausiu metu karo tikėtis nereikėtų. „Kad įvyktų išpuolis prieš Lietuvą, turi būti įvykdytos dvi sąlygos. Pirma, priešo pajėgos turi būti dislokuotos netoli Lietuvos sienų, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu karinė žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir nėra jokių ženklų, kad pajėgos ir ištekliai būtų perkeliami arčiau Lietuvos“, – teigė kariuomenė.

 

M. Reva pažymi, kad karinio komendanto biuro sukūrimas gerai dera su planais didinti armiją.

 

– Tai tarpusavyje susijusios struktūros. Komendantūros darbuotojai užtikrins tvarką užnugaryje karinių veiksmų atveju ir gaudys „vengiančius tarnybos“ – toks yra planas. Žinoma, toli gražu neaišku, ar įtampa pasieks karinių veiksmų lygį, tačiau pats gyvenimas valstybėje, kuri sistemingai transformuojama į vieną karinę stovyklą, gyventojus daro gana neurotiškus. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva susidūrė su gyventojų nutekėjimo į kitas šalis problema. O žvelgiant į tai, kas vyksta jų tėvynėje, naujosios lietuvių kartos tikrai nepraras susidomėjimo emigracija, mano politologas.“

 

Giedrimo Jeglinsko mąstyme lengva įžvelgti tam tikros logikos. Jei lietuvės negimdo, šalis eksponentiškai nyksta, tegul moterys bent jau karinių mokymų metu šildo apkasus. Žiurkės ir šaltis yra pagrindinės tų apkasų bėdos taikos metu.