Kęstutis Girnius. Kada bus tinkamas laikas kritikuoti Izraelio veiksmus Gazoje?

"Lietuva yra viena nuosekliausių Izraelio rėmėjų. Gegužės pabaigoje didžioji dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių pritarė nutarimui peržiūrėti bendradarbiavimo sutartį su Izraeliu dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazos Ruože. Net ir paprastai ištikimi Izraelio rėmėjai kaip Nyderlandai už tai balsavo. Lietuva priklausė mažumai, kuri balsavo prieš nutarimą. Ji palaiko itin glaudžius ryšius su žydų valstybe, praeitą savaitę Lietuva iškilmingai priėmė Izraelio diplomatijos vadovą Gideoną Saarą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neseniai pareiškė, kad laikas dar netinkamas tokiems veiksmams, kaip ES nutarimas dėl bendradarbiavimo sutarties. Bet ar K. Budriui kada nors bus tinkamas laikas atvirai kritikuoti Izraelio veiksmus Gazoje?

Gazos sveikatos ministerija tvirtina, kad liepos 1 d. jau buvo nužudyta daugiau negu 57 tūkstančiai žmonių, apie 60 proc. jų moterys, vaikai ir senjorai. Europiečių epidemiologų tyrimai prieina išvadą, kad galėjo žūti net 100 tūkst. palestiniečių. Izraelis riboja maisto tiekimą į Gazą, nors šiuolaikinė tarptautinė baudžiamoji teisė civilių gyventojų marinimą badu laiko karo nusikaltimu, nusikaltimu žmoniškumui arba genocido aktu.

Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pernai lapkritį rado pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Izraelis vykdo genocidą, elgiasi su palestiniečiais Gazoje „kaip su žemesnio lygio grupe, neverta žmogaus teisių ir orumo, demonstruodamas savo ketinimą juos fiziškai sunaikinti.“ Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas Izraelį pavadino „genocidine valstybe“ ir pareiškė, kad Ispanija „neturės verslo reikalų su tokia šalimi“. Lietuva siekia tuos ryšius praplėsti.

Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) specialioji pranešėja okupuotų palestiniečių teritorijų klausimais Francesca Albanese apkaltino Izraelį, kad jis yra atsakingas už „vieną žiauriausių genocidų šiuolaikinėje istorijoje“, ir paragino šalis taikyti ginklų embargą bei nutraukti prekybos ryšius su šia šalimi.

Kokie veiksmai galėtų pakeisti K. Budrio nuostatas, įtikinti jį, kad jau dabar tinkamas laikas? Prieš savaitę Izraelio lėktuvas Gazos mieste smogė į „al-Baqa“ kavinę, kuri veikė per visą konfliktą ir kuri tuo metu buvo pilna moterų ir vaikų. Itin galinga bomba nužudė apie 40 žmonių ir paliko mažiausiai dviejų metrų gylio kraterį. Gal yra kitokia panaši kavinė, ir iki kol Izraelis jos nesulygins su žeme, K. Budrys toliau tvirtins, kad dar nėra tinkamas laikas kritikuoti Izraelį.

Sveikatos apsaugos sistema degraduota. Mažiausiai 94 proc. visų Gazos Ruožo ligoninių yra apgadintos arba sugriautos. Veikia tik kelios pergrūstos ligoninės, kurios neturi būtiniausių vaistų ir po didesnių Izraelio atakų verčiamos gydyti sužeistuosius koridoriuose. Gal K. Budriui laikas nebus tinkamas, kol bent viena ligoninė tęsia savo darbą, nors ir klaikiausiomis sąlygomis?

Kiek palestiniečių naujagimių, kūdikių ir mažamečių turi badauti, kol K. Budrys nuspręs, kad pribrendo tinkamas laikas? Badu jie nenumirs, bet nuolatinis alkis, neturėjimas galimybės gauti pieno, mėsos, vaisių ir daržovių sukels neišdildomų neigiamų pasekmių jų sveikatai daugelį metų, jei ne visą gyvenimą. Kiek ilgai K. Budrys tvirtins, kad dar nėra tinkamas laikas daryti spaudimą Izraeliui, kad jis užtikrintų normalų maisto ir kitų reikmenų tiekimą į Gazą.

Maisto ir kitų reikmenų netiekimo taikinys nėra „Hamas“ kovotojai, kurie vienaip ar kitaip apsirūpins maistu, o civiliai Gazos gyventojai – nekombatantai tikriausia to žodžio prasme. Jiems tapus taikiniais, reikia protestuoti, stengtis juos kaip nors apsaugoti arba bent smerkti tuos, kurie juos neteisėtai persekioja. Bet, pasak K. Budrio, dar nėra tinkamas laikas.

Klaikią padėtį gal ryškiausiai apšviečia šie duomenys. Palyginti su kitais šio amžiaus karais, Gaza pirmauja pagal žuvusiųjų kovotojų ir nekovotojų santykį, taip pat pagal mirčių skaičių, palyginti su gyventojų skaičiumi. Nužudytų moterų ir vaikų dalis yra daugiau nei dvigubai didesnė nei beveik visuose kituose pastarojo meto konfliktuose. Nestebina, kad Izraelis vis dažniau kaltinamas genocidu.

K. Budrys žino arba bent turi žinoti, ką Izraelis daro Gazoje (taip pat gerokai kuklesniu mastu Jordano Vakarų krante), tai kodėl jis tyli ir kaip pateisina savo klaikų abejingumą palestiniečių žudymui ir kančioms? Nežinau ir gal jis pats nežino. Dažnai vengiama sąžiningai ištirti savo sąžinę jautriais klausimais, nes išteisinimas mažai tikėtinas.

Veikiausiai K. Budrys, kaip ir dauguma Lietuvos vadovų, įsitikinęs, kad svarbu palaikyti gerus ryšius su Izraeliu, kad palaikymo politika laimi pliusiukų Vašingtone ir kad kritiški pasisakymai ar pritarimas planams didinti spaudimą neturės rimtesnio poveikio, nes Izraelis jų nepaisys. Veikiausiai jie dar jaučia šiokią tokią kaltę dėl lietuvių dalyvavimo Holokauste. Yra priežasčių, išaiškinančių Lietuvos politiką ir K. Budrio nuostatas, bet nėra argumentų joms pateisinti.

 K. Budrys yra įsijautęs į ministro poziciją, ne tik vykdo, bet ir formuoja Lietuvos užsienio politiką, taip pat mėgaujasi užsienio spaudos dėmesiu. Neišvengiamai jam tenka atsakomybė, kai ši politika nedera su paprastu padorumu. Kalbėti apie vertybėmis grindžiamą užsienio politiką yra nesusipratimas arba pasityčiojimas. Aktyvus Izraelio palaikymas, kai šaliai nėra jokio pavojaus ir kai jos ginkluotosios pajėgos nuolat pažeidinėja karo taisykles, kelia įtarimą, kad K. Budrys neturi moralinio kompaso arba, jei tokį turėjo, tai neteko.

Gaila, kad Lietuva, taip ilgai ir skausmingai nešusi okupacijų naštą, taip greitai tapo represijų ir žudymų apologete. Teigti, kaip K. Budrys, kad humanitarinės situacijos Gazos Ruože ignoruoti negalima, bet tučtuojau tą daryti, rodo, kad šiuo klausimu dorovės reikalavimai jam antraeiliai, jei ne visiškai svetimi.”