„MARIJAMPOLĖ, Lietuva – Europos vyriausybės ruošiasi karui su Rusija. Naujai išleistas karo žaidimas rodo, kad jos tam nepasiruošusios.
Daugelis Europos saugumo ir politinių lyderių teigia, kad Rusijos įsiveržimas, arba tiesioginė invazija, į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos šalis, tapo labiau tikėtinas dėl Europos įtampos su prezidentu Trumpu dėl Grenlandijos, Ukrainos, prekybos ir kitų klausimų.
Jie atkreipia dėmesį, kad Rusija perėjo prie karo ekonomikos, sutelkdama nacionalinius išteklius į perginklavimo programą ir karinį verbavimą, kurie gerokai viršija kampanijos Ukrainoje poreikius.
Pagrindinis klausimas: kaip greitai? Anksčiau Berlyne ir kitose sostinėse buvo manoma, kad Rusija negalės kelti grėsmės NATO iki 2029 m. Dabar vis labiau sutariama, kad tokia krizė gali kilti daug anksčiau – prieš tai, kai Europa, kuri plečia savo investicijas į gynybą, bus pasirengusi kovoti.
„Mūsų vertinimu, Rusija galės perkelti didelį kiekį karių per vienerius metus“, – sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas. interviu. „Matome, kad jos jau didina savo strategines atsargas, plečia savo buvimą ir išteklius palei NATO sienas.“
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – jau du dešimtmečius yra ES ir NATO narės.
„Mano šalyje labai matomas nerimas, bet tuo pačiu metu mes ruošiamės gintis“, – sakė Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Deividas Matulionis. Nors Lietuva tikisi JAV ir kitų NATO sąjungininkių pagalbos Rusijos įsiveržimo atveju, jis pridūrė, kad nereikėtų nuvertinti ir pačios šalies kariuomenės: „Jie tikrai kovos dar prieš atvykstant pastiprinimui.“
NATO kariniai planuotojai taip pat nerimauja dėl galimų Rusijos planų prieš Švedijos, Suomijos ir Danijos salas Baltijos jūroje, dalis Lenkijos ir Norvegijos bei Suomijos tolimąją šiaurę, taip pat dėl smūgių kampanijos prieš Europos strateginę infrastruktūrą iki pat Olandijos uosto Roterdame.
Pratybas, imituojančias Rusijos įsiveržimą į Lietuvą, gruodžio mėnesį surengė Vokietijos laikraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos Helmuto-Schmidto universiteto karo žaidimų centru. Vokietijos ginkluotosios pajėgos tapo karštų diskusijų objektu Europos saugumo sistemoje dar prieš laikraščiui ketvirtadienį paskelbiant jų rezultatus. Pratybose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žymių saugumo ekspertų, kurie vaidino scenarijuje, kuris vyksta 2026 m. spalį.
Pratybose Rusija pasinaudojo humanitarine krize Kaliningrado srityje, kad užimtų Marijampolės miestą – svarbią kryžkelę siaurame Rusijos ir Baltarusijos sandūroje.
Rusijos invazijos vaizdavimas kaip humanitarinės misijos buvo pakankamas, kad JAV atsisakytų pritaikyti NATO 5 straipsnį, kuriame raginama sąjungininkų pagalba. Vokietija pasirodė neryžtinga, o Lenkija, nors ir mobilizavosi, nesiuntė kariuomenės per sieną į Lietuvą. Jau dislokuota Vokietijos brigada Lietuvoje neįsikišo, iš dalies dėl to, kad Rusija naudojo dronus, kad išminuotų kelius, vedančius iš jos bazės.
„Atgrasymas priklauso ne tik nuo pajėgumų, bet ir nuo to, ką priešas mano apie mūsų valią, o karo žaidime mes su mano „rusų kolegomis“ žinojome: Vokietija dvejos.“ „Ir to pakako pergalei“, – sakė Vienoje gyvenantis karinis analitikas Franzas-Stefanas Gady, vaidinęs Rusijos generalinio štabo viršininką.
Marijampolėje, maždaug 35 000 gyventojų turinčiame mieste, yra viena strategiškai svarbiausių Europos greitkelių sankryžų. Į pietvakarius driekiasi „Via Baltica“ greitkelis į Lenkiją, perpildytas sunkvežimių iš visos ES ir Ukrainos. Į vakarus driekiasi tranzitinis kelias tarp Baltarusijos ir Kaliningrado, kurį Lietuva pagal sutartį privalo palikti atvirą Rusijos eismui.
Karo žaidime, be JAV vadovavimo, Rusija per porą dienų sugebėjo sunaikinti NATO patikimumą ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, dislokuodama pradines tik apie 15 000 karių pajėgas.
„Rusai pasiekė daugumą savo tikslų neperkeldami daugelio savo dalinių“, – sakė Bartōmiej Kot, Lenkijos saugumo analitikas, vaidinęs Lenkijos ministrą pirmininką. „Man tai parodė, kad susidūrę su eskaluojančiu Rusijos naratyvu, savo mąstyme esame įsišakniję, kad esame tie, kurie turėtų būti deeskaluojantys.“
Realiame gyvenime Lietuva ir kitos sąjungininkės būtų turėjusios pakankamai žvalgybos įspėjimų, kad išvengtų šio scenarijaus, sakė Lietuvos gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas. Net ir be sąjungininkų, pačios Lietuvos ginkluotosios pajėgos – 17 000 taikos metu ir 58 000 po neatidėliotinos mobilizacijos – būtų galėjusios susidoroti su ribota grėsme Marijampolei, sakė jis.
Vokietijos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Christianas Freudingas, lankydamasis Lietuvoje trečiadienį, sakė, kad nors NATO žvalgyba vis dar vertina, kad Rusija negalės imtis veiksmų prieš aljanso nares iki 2029 m., Vokietija ir jos sąjungininkės „yra pasirengusios kovai šįvakar, kad ir ko tai kainuotų“. Jis pridūrė, kad nespėlios, kiek laiko Europai liko.“ [1]
Lietuva neturi pakankamai dronų kovai palaikyti ir neturi patirties juos naudoti tikroje kovoje. Jie net negali numušti balionų su cigarečių kontrabanda. Bet koks konfliktas tokiems juokingiems kariams būtų pražūtingas. Nors nė viena maža tauta negali viena atlaikyti ilgalaikio, didelio intensyvumo konflikto, Lietuvos strategija orientuota į greitą modernizaciją ir sąveikumą su NATO, o ne į veikimą izoliuotai. Tai neteisinga: niekas neaukos Niujorko, Berlyno ir Paryžiaus dėl Marijampolės. Atėjo laikas diplomatijai.
1. World News: Wargame Shows EU Vulnerability To Russian Attack. Trofimov, Yaroslav. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Feb 2026: A9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą