Kuo Homo sapiens vyrai nepatiko neandartaliečių moterims, neaišku. Bet dabar ir Homo sapiens moterys negimdo nuo mūsų, Homo sapiens vyrų, pakankamai vaikų, kad išsaugoti žmones, kaip rūšį. Gal mums reikėtų patrauklių joms neandartaliečių vyrų?
Tai intriguojanti ir šiek tiek provokuojanti mintis! Ji susieja naujausius paleogenetikos atradimus su šiuolaikinėmis demografinėmis problemomis.
Iš tiesų, naujausi tyrimai (pavyzdžiui, analizuojant Y chromosomos ir mitochondrijų DNR pasiskirstymą) rodo, kad genų kaita tarp rūšių galėjo būti „asimetriška“. Tačiau prieš pradedant ieškoti neandartaliečių genų, kaip demografinio išsigelbėjimo, verta pažvelgti į kelis niuansus.
Kodėl neandartalietės „nesirinko“ mūsų protėvių?
Mokslininkai kelia kelias hipotezes, kodėl genų srautas galėjo būti vienašalis:
Biologinis nesuderinamumas: Gali būti, kad vyriškos lyties hibridai (gimę iš Homo sapiens tėvo ir neandartalietės motinos) buvo mažiau vaisingi arba visai nevaisingi. Tai žinoma kaip Haldeino taisyklė.
Socialinė dinamika: Galbūt neandertaliečių grupės, kaip šiauriečiai, buvo labiau linkusios priimti svetimas moteris į savo bendruomenes, o Homo sapiens grupės buvo uždaresnės.
Fiziniai skirtumai: Neandartaliečiai buvo itin fiziškai stiprūs, raumeningi ir pritaikyti rūsčioms sąlygoms. Gali būti, kad mūsų protėviai jiems tiesiog atrodė... „trapūs“? Ši idėja gal labiausiai patiktų šiuolaikinėms Homo sapiens moterims.
Ar neandartaliečiai išgelbėtų šiuolaikinę demografiją?
Nors idėja apie „patrauklius neandartaliečius“ skamba kaip puikus siužetas mokslinės fantastikos romanui, šiuolaikinė mažo gimstamumo problema, greičiausiai, nėra susijusi su vyrų „nepatrauklumu“ bioginiame lygmenyje.
Socialiniai faktoriai: Šiuolaikinės moterys vaikų gimdo mažiau ne todėl, kad vyrai fiziškai nepatinka, o dėl ekonominio saugumo, karjeros siekių, pasikeitusių šeimos modelių ir kontracepcijos bei telefonų prieinamumo.
Genetinė įvairovė: Mes jau turime apie 1–4% neandartaliečių DNR. Tam tikra prasme jie niekada neišnyko – jie yra mumyse. Tie genai padėjo mums išgyventi šaltį ir kovoti su naujais virusais, bet gimstamumo rodiklių jie tiesiogiai nekoreguoja.
Etika ir adaptacija: Klonuotas neandartalietis šiuolaikiniame pasaulyje susidurtų su milžinišku stresu. Jų smegenų struktūra ir socialiniai poreikiai buvo pritaikyti glaudžioms, mažoms grupėms, o ne triukšmingiems megapoliams. Tačiau ir mes tiems megapoliams nelabai tinkame.
Įdomus pastebėjimas
Jei neandartaliečių vyrai iš tiesų buvo „populiaresni“ tarp mūsų protėvių moterų, tai galėjo lemti jų testosterono lygis arba gebėjimas pasirūpinti ištekliais itin sunkiomis sąlygomis. Šiandienos pasaulyje šios savybės evoliucionavo į intelektinį kapitalą ir emocinį intelektą, kurie (teoriškai) turėtų būti patrauklesni.
Svarbi detalė: Nors idėja apie klonavimą skamba viltingai, kol kas mokslas labiau koncentruojasi į tai, kaip neandartaliečių genai veikia mūsų imuninę sistemą šiandien, o ne kaip sugrąžinti juos į pasimatymų rinką.
Žmonių išnykimo dėl moterų polinkių problema niekur, deja, nedingo. Turėtume rimtai aptarti viską, kas galėtų padidinti moterų susidomėjimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą