Susituok, susilauk vaikų, vyras ir valstybė išlaikys tavo šeimą.
Valstybės parama ir šeimos politika: Lietuvoje galioja visuotinė išmokų vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jei jie mokosi) sistema. Valstybė taip pat teikia vienkartines išmokas vaikams (814 EUR 2026 m.), o šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, mažas pajamas gaunančioms šeimoms arba turinčioms vaikų su negalia – papildomą mėnesinę paramą.
Santuoka ir parama: Nors valstybė teikia išmokas, nėra teisinės prievolės „valstybei“ remti suaugusį vaiką vien dėl to, kad jis yra susituokęs arba turi vaikų. Tačiau valstybė teikia išmokas to suaugusio vaiko vaikams.
“Su motina į Jungtinę Karalystę emigravusi ir šiuo metu
Londono universitete studijuojanti mergina į teismą padavė savo tėvą – 20-metė
emigrantė nurodė, kad per mėnesį patiria beveik 1,6 tūkst. Didžiosios
Britanijos svarų sterlingų (GBP) išlaidas, todėl pareikalavo, jog šis prisidėtų
prie jos išlaikymo.
„Man reikalinga suma per mėnesį – 1 593 GBP (1 847 Eur), –
teismui nurodė ieškinį pateikusi Edukologijos studijose, Menų bakalauro srityje
studijuojanti mergina. – Šią sumą sudaro būsto išlaidos – 250 GBP, maistas –
110 GBP, higienos priemonės – 262 GBP, rūbai bei avalynė – 119 GBP, sveikatos
priežiūra – 15 GBP, ugdymas – 500 GBP, laisvalaikis – 73 GBP, kuro bei viešojo
transporto išlaidos – 164 GBP, atostogų išlaidos – 100 GBP. Mamos teikiamas
išlaikymas – 920 GBP.“
Beveik prieš 10 metų iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę
emigravusi mergina tikino, kad dėl studijų yra labai užimta, siekia kuo
geresnio išsilavinimo, todėl „neturi nei pareigos, nei laisvo laiko papildomai
dirbti ir gauti kokių nors pajamų savo išlaikymui“.
„Neturiu jokio nuosavo turto ir pajamų ir nedirbu, dalį mano
poreikių dengia ir sutinka dengti mano mama, bet tai nereiškia, kad ši privalo
teikti išlaikymą ir už save, ir už mano tėvą, dėl to yra būtina priteisti mano
naudai bent 600 Eur per mėnesį išlaikymą, – ieškinyje mergina nurodė, kad jos
tėvai yra seniai išsituokę, dėl to jokių solidarių prievolių neturi. – Tapus
pilnamete mano poreikiai tik padidėjo, nes reikia didesnių lėšų įsigyjant
suaugusiųjų drabužius, avalynę, geriau maitintis, apmokėti keliones viešuoju
transportu į universitetą ir pietums buvimo universitete metu, prisidėti prie
būsto nuomos mokesčių, apmokėti vairavimo kursų lankymą, naudojamo kambario
trūkstamiems baldams įsigyti, kompiuterio atnaujinimui ir pan.“
Iki pilnametystės tėvas dukros išlaikymui per mėnesį
skirdavo 400 Eur, todėl, kaip pažymėjo mergina, jau tada šis pripažino, kad
gyvenant Jungtinėje Karalystėje pragyvenimui reikia skirti daugiau pinigų nei
Lietuvoje.
„Ieškinio pateikimo dieną 400 Eur suma dėl nuolatinės
kasmetinės indeksacijos sudarytų jau 573 Eur – tai savo ruožtu reiškia, kad
mano tėvas pripažino, jog tokio dydžio išlaikymas buvo reikalingas, be to, ir
pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje Londone, tikėtina, nesumažėjo, o tik
padidėjo – tapus pilnamete studente, turinčia gerai ir kruopščiai mokytis“, –
akcentavo Lietuvos pilietė.
Jos tėvas šiuo metu negyvena Lietuvoje, taip pat yra
emigravęs, tik ne į Jungtinę Karalystę, o į Švediją. Čia jis turi nuosavą
verslą – vyro įkurta įmonė vykdo veiklą statybos, pastatų statybos,
nekilnojamojo turto atnaujinimo, amatų pagalbos, virtuvės renovacijos ir su tuo
susijusios veiklos srityse.
„Mano tėvas taip taip gyvena didesnių pajamų valstybėje,
kurioje gali uždirbti daug didesnes nei minimalias Lietuvoje pajamas“, – tėvui
bylą iškėlusi mergina pažymėjo, kad gyvena motinos nuomojamame bute, o ši dėl
patirtos sunkios traumos jau senokai yra nedarbinga, iš Jungtinės Karalystės
Vyriausybės gauna tik nedarbingumo pašalpas.
Ji taip pat pabrėžė, kad iki šiol neįsidarbino ir neieškojo
darbo dėl to, jog turi mokytis ir „pagal teisės aktus neprivalo įsidarbinti“.
„Mano teisėtas interesas yra atlikti visus studijų metu
gaunamus uždavinius, namų darbus ir praktiką itin gerai, kad tai taptų tvirtu
pagrindu mano tolimesnei karjerai, o jeigu mokydamasi dar ir dirbčiau, mano
mokymosi rezultatai ženkliai suprastėtų ir atsirastų rizika apskritai
neišlaikyti keliamųjų egzaminų, – teismui nurodė emigrantė. – Tai vestų ir prie
mano teisės į išlaikymą/paramą praradimo, nes nebegalėčiau tęsti mokslo, o tik
gerai besimokančiam aukštojoje mokykloje pilnamečiui vaikui yra garantuojama
teisė reikalauti paramos iš ją galinių teikti savo tėvų ar vieno iš jų.“
Tuo metu atsakovu patrauktas pilnametės dukros tėvas nurodė,
kad negali šiai skirti tiek pinigų, kiek ji prašo – vyras teigė, jog neturi
tokių galimybių ir per mėnesį galėtų jai mokėti po 200 GBP (232 Eur), nes per
mėnesį uždirba 2,5 tūkst. Eur ir turi kreditorinių įsipareigojimų.
Tarp dukros ir tėvo kilusį ginčą dėl išlaikymo išnagrinėjęs
teismas nutarė ieškinį patenkinti iš dalies.
Anot teismo, Civiliniame kodekse numatyta, kad tėvai,
turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės,
kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio
mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje
mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24
metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių
pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų
ir kitas svarbias aplinkybes. Tiesa, tėvai neprivalo išlaikyti vaikų,
sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar
profesinės kvalifikacijos.
Be to, teismas nurodė, kad įstatymuose yra įtvirtintas tėvų
valdžios lygybės principas, kuris reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams
yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis,
išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei
kitas.
Teismas šioje byloje konstatavo, kad egzistuoja tėvo
prievolė teikti paramą savo pilnametystės sulaukusiai dukrai, be to, jis ir
pats pripažino turįs šią prievolę – nurodė, jog sutinka jai teikti paramą.
Pasak teisėjų, nors merginos tėvas teigė, kad jo turtinė ir
finansinė padėtis dėl skolų yra sudėtinga, tačiau jokių tai patvirtinančių
įrodymų nepateikė.
Teismas, pasisakydamas dėl priteistinos paramos
pilnametystės sulaukusiam vaikui dydžio, nurodė, jog protinga ir pakankama
suma, reikalinga pragyventi ir patenkinti savo poreikius yra 300 Eur.
„Ieškovė, nors ir mokosi dieninėse studijose, kas apsunkina
įsidarbinimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad ji neturi jokių galimybių
dirbti ne pilnu etatu ar nuotolinėmis ryšių priemonėmis po studijų, be to, ji neįrodinėjo,
kad bandė ieškoti darbo (vakarais ar savaitgaliais)“, – nurodė teisėjai.
Jų vertinimu, pilnamečio asmens reikalavimai padengti kaštus
už laisvalaikį ar grožio priemones laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių
besimokančių vaikų paramos pareiga nesusijusiais reikalavimais – tokių nebūtinų
poreikių patenkinimu turėtų pasirūpinti pats pilnametis asmuo arba jis jų
turėtų atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai.
„Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog mama skiria 920 GBP paramą
per mėnesį nepagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, ieškovė nepateikė nei banko
sąskaitų išrašų, nei čekių ar kt. duomenų, leidžiančių spręsti apie konkretų
faktinį poreikių dydį (t. y., jog jis yra 1 593 GBP)“, – akcentuojama
sprendime.
Pasak teismo, sprendžiant klausimą dėl pilnamečio vaiko
išlaikymo, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko
pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Vien tai, kad tėvai
turi finansinę galimybę išlaikyti pilnametį vaiką, nereiškia, jog šiam asmeniui
nesistengiant pačiam pasirūpinti lėšomis jo poreikių tenkinimui, tėvams
atsiranda tokia pati prievolė išlaikyti vaiką kaip ir vaikui būnant
nepilnamečiu.
„Sutiktina, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui
yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą
interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į
darbą, todėl tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga,
visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti
išsilavinimą, – pabrėžė teisėjai. – Nors mokymasis dieninėse studijose
apsunkina įdarbinimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neturi jokių
galimybių dirbti ne pilnu etatu ar nuotolinėmis ryšių priemonėmis po studijų.“
Pasak teisėjų, bylos nagrinėjimo metu emigrantė net
neįrodinėjo, kad bandė ieškoti darbo (vakarais ar savaitgaliais), byloje taip
pat nebuvo pateikta duomenų apie jos studijų intensyvumą ir grafiką, o tai
galėtų patvirtinti galimybių susirasti darbą neturėjimą.
„Ieškovė taip pat niekaip nepagrindė, kad ji neturi
galimybės susirasti sezoninio darbo atostogų laikotarpiu ir tokiu būdu
prisidėti prie savo poreikių tenkinimo“, – nurodė teisėjos Jorūnės Pukinskienės
pirmininkaujama kolegija.
Vis dėlto, teismas pabrėžė, kad paramą iš tėvo prašiusi
priteisti mergina nėra įpareigota teikti detalius įrodymus poreikiams pagrįsti:
„Ji neturėtų detaliai pagrįsti bazinių poreikių, susijusių su maistu, apranga,
tačiau būdama pilnamete ir reikšdama reikalavimą vienam iš tėvų dėl paramos jai
priteisimo, turėtų konkrečiais įrodymais pagrįsti transportui, mokymosi
priemonėms ir mokymosi procesui reikalingas išlaidas, kitų konkrečių poreikių
faktą ir dydį.“
Pasak teisėjų kolegijos, studentė ieškinyje nurodė, kad
motina jai teikia kas mėnesį 920 GBP paramą, tačiau tai nepagrįsta į bylą
pateiktais įrodymais.
„Nekvestionuojant šio fakto, ieškovė nenurodė ir neįrodė, iš
kokių šaltinių ji gauna likusius 673 GBP per mėnesį, jei, kaip nurodo pati
ieškovė, realios jos patiriamos išlaidos visiems būtiniems poreikiams
patenkinti yra 1 593 GBP“, – teismas nusprendė, kad studentė neįrodė, jog jos
faktiniams poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro beveik 1,6 tūkst. GBP.
Teisėjų kolegijos teigimu, ieškinį pateikusi „neišnaudojo
visų protingų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nepagrindė
tokių galimybių atmetimo“, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei
protingumo principais, spręstina, kad tėvas jai kas mėnesį turės teikti 300 Eur
materialinę paramą iki 2026 m. birželio 12 d., kol ši studijuos. Be to, iš tėvo
buvo priteistas įsiskolinimas – 5,4 tūkst. Eur.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą