Kodėl Lietuvos transporto įmonės bankrutuoja?

 

Skaitytojas_B90AD4:

“Nenuostabu, kad transporto įmonės bankrutuoja. Lietuvos vyriausybė sudaro palankesnes sąlygas trečiųjų šalių vairuotojams, kuriems netaikomi jokie dyzelino importo į Lietuvos teritoriją apribojimai. Vienas sunkvežimis gali įvežti iki 1500 litrų dyzelino iš Baltarusijos ar Rusijos, kur litro kaina siekia apie 0,70 euro, tuo tarpu Lietuvos vairuotojai kurą priversti pirkti vietoje – už maždaug 2,20 euro už litrą. Kas tokioje situacijoje laimi, o kas pralaimi, spręskite patys. Palyginimui, į Latviją iš Rusijos ar Baltarusijos leidžiama įvežti tik apie 200 litrų dyzelino. Tačiau Lietuvoje apie šią temą viešai nekalbama. Susidaro įspūdis, kad ji lieka nuošalyje, kol nebus kam nors sumokėta, kad kalbėtų apie šį kontrabandinį dyzeliną, kuris naikina Lietuvos vežėjus.

 

Be to, kai kurios Lietuvos įmonės, panašu, randa naujų veiklos modelių: vietoje to, kad investuotų į transportą, jos orientuojasi į vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Sudaromos sutartys su Lietuvos įmonėmis, formaliai nurodant darbą Lietuvoje, tačiau realiai vairuotojai dirba kitose šalyse, pavyzdziui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Už tokią paslaugą mokama apie 130 eurų per dieną, iš kurių apie 100 eurų tenka vairuotojui, o 30 eurų - įmonei. Nesunku paskaičiuoti, kad dirbant su 50 vairuotojų tokia schema gali generuoti reikšmingas pajamas. Tuo pat metu kyla klausimų dėl kontrolės: nei užsienyje, nei Lietuvoje, panašu, niekas netikrina, ar vairuotojai faktiškai dirba pagal deklaruotas sąlygas. Tokia situacija sudaro terpę piktnaudžiavimui, o skaidrumo trūkumas kelia abejonių dėl sąžiningos konkurencijos transporto sektoriuje.”