Pagrindinis klausimas lieka: ar mes ruošiamės praėjusiam
karui, ar būsimam? Jei elitas nesugeba transformuoti švietimo sistemos taip,
kad ji būtų dinamiška, rizikuojame likti su „arkliais“ prieš dronų spiečius.
Yra lietuvių tarpe ir daugiau žmonių, kurie jaučia šią problemą:
“Norėtųsi, kad ir pats Universitetas rodytų rimtą pokytį,
kurio nesimato:
1. Ar Universiteto valdymo struktūra yra moderni? ~5000
darbuotojų organizacija turi CEO, CHRO, CCO? Rektorius nėra CEO, jis turi būti
akademinis vizionierius.
2. Ar efektyvi organizacija yra Universitetas? Taupo kaštus,
efektyviai valdo turtą? Turi moderniausius instrumentus darbui? Gal net DI
sistemas įdarbina savo valdymo procesams optimizuoti? Turi grįžamojo ryšio
matavimo rodiklius, studentų, dėstytojų nuomonei įsivertinti?
3. Ta sąlyginė 500-700 vieta kuri beveik nekinta nerodo, kad
konkurencingumo lenktynėse mes kažkur augame. Bijau, kad atvirkščiai.
Tam
reikia, kad profesoriai galėtų bent 300 000 EUR per metus uždirbti, ir šiuo
atveju Rektorius yra teisus.
Politikai turėtų išsikelti tikslą tapti pažangos šalimi. Bet
ne ką mažiau svarbu ir pačiam Universitetui parodyti, kad jis pasiruošęs augti
ir turi visus investicinius projektus. Kol kas į skylėtą kibirą net ir
protingam politikui gali nekilti ranka supilto papildomus 100 mln per metus.
O dėl aukštos algos profesoriui, tai kol Lietuva neperšoks
savo vidinio metaliteto barjero samdyti žmones tarptautinėje rinkoje, visada
liksime metaforine provincija. Ir taip, tam reikia aiškiai ir garsiai pasakyti,
kad jei galime 100 mln. investuoti i pastatus Universitete, galime už 10 mln.,
pasamdyti 20 profesorių, kurių reikia Universiteto konkurencingumui.”
Komentaro autorius: Minimalus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą