„Ar dvi valandos parke taps kitais 10 000 žingsnių? Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, nors kalnas mokslinių tyrimų teigia, kad laiko praleidimas gamtoje yra labai svarbus sveikatai ir padidina ilgaamžiškumą. Tai reiškia, kad esate reguliariai gryname ore, po medžiais ir toliau nuo automobilių bei betono. Ne, „Pelotonas“ nesiskaito.
"Moksle ir intuityviai aptinkame, kad reikia skubiai padidinti gamtos patirtį. Ši sritis tiesiog sprogsta", - sako Gretchen Daily, Stanfordo universiteto aplinkos mokslo profesorė.
Mokslininkams nauda jau kurį laiką buvo aiški, tačiau dėl pandemijos šis klausimas tapo aktualesnis. Fizinė ir emocinė viruso žala, ypač miestuose, kuriuose yra mažai žaliųjų plotų, paskatino gydytojus, tyrėjus ir kitus pasinaudoti gamtos terapiniu poveikiu.
Laiko praleidimas miške - japonų praktika vadinama „miško maudynėmis“ - yra glaudžiai susijusi su mažesniu kraujospūdžiu, širdies ritmo ir streso hormonais bei sumažėjusiu nerimu, depresija ir nuovargiu.
Mokslininkai ne kartą nustatė, kad natūralių žmogaus priešvėžinių ląstelių - žudikių žymiai padidėja po pasivaikščiojimų miške. Viename iš tokių tyrimų, paskelbtų 2010 m. Biologinių reguliatorių ir homeostatinių agentų žurnale, tokių vėžį žudančių ląstelių skaičius ir aktyvumas padidėjo dvylikos sveikų vyrų grupėje po dviejų pasivaikščiojimų, kurių kiekvienas buvo po dvi valandas, vienos dienos kelionės metu miško parke, Tokijo priemiesčiuose. Taip padarė ir priešvėžiniai baltymai, pasak tyrimo, kuriam vadovavo Nipono medicinos mokyklos docentas Qing Li. Kortizolio kiekis kraujyje ir adrenalino šlapime žymiai sumažėjo. Tyrėjai nustatė, kad poveikis truko mažiausiai septynias dienas.
Laikas miške yra susijęs su sumažėjusiu uždegimu, kuris susijęs su lėtinėmis ligomis.
"Žmonės sprendžia, ar jums geriau tinka šios rūšies kavos pupelės, ar ne, kai jūsų žinioje yra toks akivaizdus sveikatos įrankis. Jūs tiesiog einate į lauką. Žmonės nežino", - sako Jaredas Hanley, bendradarbis įkūrėjas ir „NatureQuant“ įkūrėjas, kuriantis programą, skirtą vartotojams stebėti laiką, praleistą gamtoje, panašiai kaip jie skaičiuoja žingsnius.
Tyrimas, paskelbtas „Nature's Scientific Reports“ 2019 m., parodė, kad 20 000 dalyvių žymiai dažniau pranešė apie gerą sveikatą ir savijautą, kai per savaitę gamtoje praleido 120 ar daugiau minučių. Gera nuotaika pasiekė po 200–300 minučių per savaitę. Viskas, kas truko mažiau nei dvi valandas, nieko nepadarė.
Tyrėjai vis dar nežino, kaip fiziologiškai gamta veikia sveikatą. Jie varžosi ieškodami atsakymų skenuodami smegenis, apklausdami žmones, norėdami sužinoti, kaip pažinimas veikia skirtingą aplinką, ir sodindami pilną mišką mokyklos kieme, bandydami sužinoti, kiek ir kokio tipo medžių lajų reikia norint sumažinti oro taršą ir palengvinti astmą.
UCSF Benioff vaikų ligoninės Oaklande, Kalifornijoje, pediatrai buvo taip susirūpinę dėl gamtos stygiaus miesto pacientų gyvenime, kad jie išrašė jai receptus.
Kiekvienais metais "mes klausiame: ar jie turi prieigą prie lauko ir žaliųjų erdvių? Jei ne, jie automatiškai gauna siuntimą į mūsų programą", - sako Nooshin Razani. Vieną mėnesio šeštadienį „mes kviečiame juos į gamtos išvykas kartu su mumis“, - sako ji. Klinikinių tyrimų metu dr. Razani nustatė, kad kiekvienas apsilankymas parke sumažino tėvų stresą ir padidino vaikų atsparumą.
„Kaiser Permanente“ ir mažmeninės prekybos tinklas „REI“ skatina miško maudynes. Inžinieriai skaičiuoja žaliosios erdvės naudą sveikatai, naudodami palydovinius temperatūros žemėlapius, geografines žemėlapių sistemas, taršos ir surašymo duomenis ir net „Lidar“ - nuotolinio stebėjimo technologiją automobiliuose.
„NatureQuant“ sukūrė įrankį, kuris įvertina vietas - iki gyvenamosios vietos adreso - nuo „Gamtos trūkumas“ iki „Gamta turtingas“, atsižvelgiant į aplinkinius gamtos elementus, kurie koreliuoja su gera sveikata.
Daugelis žmonių intuityviai žino, kad gamta yra naudinga jums, bet vis tiek nepraleidžia joje tiek daug laiko. Pasak Nielseno, vidutiniškai suaugęs žmogus praleido 11 ir puse valandų per dieną, vartodamas žiniasklaidą. 2019 m. pusė 18–29 metų jaunuolių, kuriuos apklausė „Pew“ tyrimų centras, teigė, kad jie buvo prisijungę prie interneto beveik nuolat. 2017 m. Federalinės laukinės gamtos ir parkų agentūrų apklausa parodė, kad „vis darosi normalu mažai laiko praleisti lauke“.
Gretchen Daily, dirbanti Stanforde, manė, kad norint gauti didelę naudą, gamtoje prireiks „tikrai įtraukiančios patirties“. Kaip tyrimą ji paskyrė 45 minučių pasivaikščiojimus kiekvienai iš dviejų grupių. Viena grupė ėjo per kalvas, kita - judrią, bet vis tiek medžiais apaugusią magistralę. „Buvau šokiruota“, - sako ji. Atlikus pažintinių testų seriją, „buvo didžiulis skirtumas. Nėra taip, kad jie būtų buvę Yosemite'e ar dykumoje“, - sako ji, tačiau kalvų vaikščiotojai pasirodė dramatiškai geresni. Apibendrinta ji sako: „45 minučių pasivaikščiojimas gamtoje gali pakeisti pasaulį nuotaikos, kūrybiškumo, sugebėjimo naudoti savo darbinę atmintį požiūriu“.
Brentas Bucknumas, „Hyphae“ projektavimo laboratorijos įkūrėjas Ouklande, Kalifornijoje, kartu su kitais mokslininkais tiria augalijos biofiziką kaimynystėje Luisvilyje, Ky., kad išbandytų miesto ekologiškumą, kaip būtų galima išbandyti naują vaistą. Vienu atveju jis matuoja tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai - astma, širdies ligos, silpnaprotystė - prieš ir pasodinus 8000 medžių.
Palydovų ir dronų duomenys nėra pakankamai patikimi, kad jais būtų galima išmatuoti ar nustatyti priežastinį ryšį. Tyrimas yra kruopštus ir „epiškai brangus“, sako jis. Jis taip pat planuoja įkurti įmonę su savo išvadomis.
„Puiku žmonėms supaprastinti dalykus, tačiau problemą mes suprantame, kaip daug sudėtingesnį komponentų tinklą“, - sako jis.
Labai maži aplinkos svyravimai iš vieno kiemo į kitą gali lemti didelius ten gyvenančių žmonių sveikatos skirtumus. Vis dėlto tokiems griežtiems tyrimams reikia laiko. Dabar daug kas labiau domisi gamta ir sveikata, nei mokslininkai gali suspėti, sako jis, ir „manau, kad turėtume tai panaudoti“. [1]
