2008 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis
Atleisk jiems, Viešpatie
Didžiosios Depresijos pradžioje JAV valdžia bandė taupyti taip, kaip dabar bando Kubilius. Didelė dalis amerikiečių buvo priversta valgyti iš šiukšlių dėžių. Geriausias taupymas. Melsčiau, kad visi, kas atvedė į valdžią Kubilių gautų taip pataupyti, jei mano mama nebūtų viena iš jų. Ką gi... Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro.
Palaikykime Lietuvos jaunimą
"Studentų grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
2008 11 15
NAUJOSIOS VALDŽIOS PRIORITETAS – STUDENTŲ APMOKESTINIMAS
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-KD) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) jau 2004-2008 m. Seimo kadencijoje, būdami opozicija, aktyviai siekė studentų apmokestinimo, pridengto fundamentalistine laisvosios rinkos ideologija, kurią propaguoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – stambaus kapitalo propagandos įrankis. Aukštojo mokslo „reformos“ pagal LLRI koncepciją esmė yra tokia: aukštąjį mokslą valstybei reikia gelbėti ne nuosekliai tvarkant povidurinio mokymo sistemą, bet kuo skubiau įvedant tūkstantinius mokesčius didesniajai daliai studentų ir, neprisiimant didesnės atsakomybės, paliekant šią sistemą sutvarkyti „laisvosios rinkos nematomai rankai“. Mokesčiai įvedami kuo skubiau ir nė kiek nepakeitus net minimalių reikalavimų neatitinkančių programų, tad studentai verčiami mokėti didesnę kainą vien už geresnių studijų pažadus. Įvedus tūkstantines studijų įmokas, dabar moraliniu ir akademiniu požiūriu bankrutavusios aukštosios mokyklos praras bet kokias paskatas reformuotis, nes jų mokslo ir studijų imitavimą bei neracionalų lėšų naudojimą apmokės studentai. Kadangi idėja visuotinai apmokestinti studentus sukeltų daug masiškesnį nepasitenkinimą, buvo nuspręsta suskaldyti studentus, visą bankrutuojančios sistemos finansavimo naštą užkraunant tik didesniajai jų daliai, o laimingąją mažumą užmigdant nepamatuotais pažadais. Taip ardomi visuomenės solidarumo pagrindai. TS-KD vadovybei jau po rinkimų oficialiai nusprendus vykdyti LLRI projektą ir LLS kandidatui į Švietimo ir mokslo ministro postą G. Steponavičiui oficialiai pareiškus apie valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinimą ir pilną kainą mokančiųjų studentų skaičiaus didinimą, nebelieka abejonių, jog naujoji Seimo dauguma sieks kuo skubiau įgyvendinti LLRI projektą. Šis projektas pagrįstai jau anksčiau įvardytas genocidiniu, kadangi nemažą tautos, jaunimo, dalį įvedami mokesčiai išstums į užsienio šalis. Už jo numatomą įgyvendinimą atsakingas atkaklus akademinės bendruomenės nenoras keistis, nenumaldomas bankų noras pelnytis iš paskolų studentams ir be skrupulų Lietuvai žalingus projektus įgyvendinantys politikai. Studentai nesutiks nė su pačiu menkiausiu mokesčių padidinimu, kol valstybės valdžia nesiims įgyvendinti esminę povidurinio mokymo pertvarką ne pagal LLRI koncepciją, bet pagal alternatyvius akademinės bendruomenės ir mokslo bei studijų ekspertų siūlymus, kurių atkakliai nenorima pastebėti. Tik iš esmės pertvarkius aukštųjų mokyklų valdymą, optimizavimus jų tinklą, atstačius profesinio mokymo prestižą, bus galima kelti ir svarstyti mokesčio klausimą. Siekdami tikros ir esminės reformos, grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai rengs protesto akcijas, ragins studentus masiškai atsisakyti mokėti, kol nebus realaus pagrindo patikėti, jog pradedama reformuoti iš tiesų. pilieciai.lt/minerva Registruokis į akciją - mitinguok@gmail.com"
Pareiškimas
2008 11 15
NAUJOSIOS VALDŽIOS PRIORITETAS – STUDENTŲ APMOKESTINIMAS
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-KD) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) jau 2004-2008 m. Seimo kadencijoje, būdami opozicija, aktyviai siekė studentų apmokestinimo, pridengto fundamentalistine laisvosios rinkos ideologija, kurią propaguoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – stambaus kapitalo propagandos įrankis. Aukštojo mokslo „reformos“ pagal LLRI koncepciją esmė yra tokia: aukštąjį mokslą valstybei reikia gelbėti ne nuosekliai tvarkant povidurinio mokymo sistemą, bet kuo skubiau įvedant tūkstantinius mokesčius didesniajai daliai studentų ir, neprisiimant didesnės atsakomybės, paliekant šią sistemą sutvarkyti „laisvosios rinkos nematomai rankai“. Mokesčiai įvedami kuo skubiau ir nė kiek nepakeitus net minimalių reikalavimų neatitinkančių programų, tad studentai verčiami mokėti didesnę kainą vien už geresnių studijų pažadus. Įvedus tūkstantines studijų įmokas, dabar moraliniu ir akademiniu požiūriu bankrutavusios aukštosios mokyklos praras bet kokias paskatas reformuotis, nes jų mokslo ir studijų imitavimą bei neracionalų lėšų naudojimą apmokės studentai. Kadangi idėja visuotinai apmokestinti studentus sukeltų daug masiškesnį nepasitenkinimą, buvo nuspręsta suskaldyti studentus, visą bankrutuojančios sistemos finansavimo naštą užkraunant tik didesniajai jų daliai, o laimingąją mažumą užmigdant nepamatuotais pažadais. Taip ardomi visuomenės solidarumo pagrindai. TS-KD vadovybei jau po rinkimų oficialiai nusprendus vykdyti LLRI projektą ir LLS kandidatui į Švietimo ir mokslo ministro postą G. Steponavičiui oficialiai pareiškus apie valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinimą ir pilną kainą mokančiųjų studentų skaičiaus didinimą, nebelieka abejonių, jog naujoji Seimo dauguma sieks kuo skubiau įgyvendinti LLRI projektą. Šis projektas pagrįstai jau anksčiau įvardytas genocidiniu, kadangi nemažą tautos, jaunimo, dalį įvedami mokesčiai išstums į užsienio šalis. Už jo numatomą įgyvendinimą atsakingas atkaklus akademinės bendruomenės nenoras keistis, nenumaldomas bankų noras pelnytis iš paskolų studentams ir be skrupulų Lietuvai žalingus projektus įgyvendinantys politikai. Studentai nesutiks nė su pačiu menkiausiu mokesčių padidinimu, kol valstybės valdžia nesiims įgyvendinti esminę povidurinio mokymo pertvarką ne pagal LLRI koncepciją, bet pagal alternatyvius akademinės bendruomenės ir mokslo bei studijų ekspertų siūlymus, kurių atkakliai nenorima pastebėti. Tik iš esmės pertvarkius aukštųjų mokyklų valdymą, optimizavimus jų tinklą, atstačius profesinio mokymo prestižą, bus galima kelti ir svarstyti mokesčio klausimą. Siekdami tikros ir esminės reformos, grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai rengs protesto akcijas, ragins studentus masiškai atsisakyti mokėti, kol nebus realaus pagrindo patikėti, jog pradedama reformuoti iš tiesų. pilieciai.lt/minerva Registruokis į akciją - mitinguok@gmail.com"
Antikrizinės programos politinės pasekmės
Kubiliaus antikrizinio plano klaidų atotranka bus įspūdinga. Dešinieji visai išnyks iš Lietuvos politinio žemėlapio. Gaila. Su jais buvo įdomiau.
2008 m. lapkričio 25 d., antradienis
Judo skatikai
Kvaila ir apmaudu, kad bankai, kurių godumas ir atvedė prie krizės Lietuvoje, dabar diktuoja antikrizinę programą mūsų naiviam fizikui Kubiliui. Jie rinko ir vežė iš Lietuvos turtus. Dabar, kai prisiimta rizika pasirodė per didelė, jie bando išsisukti nuo atsakomybės visų Lietuvos gyventojų sąskaita. O gaidžiai kaip Balsys ( išdidžiai besivadindamas korespondentu Briuselyje) pasipūtę aiškina, kad visa bėda, jog bankai išsigando. Na taip, bankininkai jau bėga laukais apie Briuselį. Kodėl piemenys vadinami korespondentais užsieny? Nes jie sako viską, kas ponams Lietuvoje paranku. Judo skatikai yra senas ir patikimas išradimas...
Plėšikų valdžia
Keista ta mūsų valdžia. Visi sako protingas banalybes. O kada imamės už mūsų piniginių, tai suprantame, kad ką tik tie protingai kalbantys mus ir vėl begėdiškai apiplėšė. Ne Lietuva, o kažkoks itališkas visuomeninis transportas gaunasi...
Ką daryti, pasibaigus kubilinio ekstremizmo laikotarpiui?
"Europos receptai Lietuvai netinka"(1) Toks straipsnio pavadinimas yra nepakankamai apibendrinantis. Turėtų būti: "Lietuvai netinka normalių žmonių naudojamas mokesčių mažinimas krizės metu". Žinosime, kas prisiima kaltę už galutinį šalies ūkio suardymą: Kubilius, skandinaviški bankai ir Laisvosios rinkos institutas. Naivu lementi, kad dabartiniai skurdžiai (kurių yra daug) ar netolimos ateities bedarbiai (kurių bus, deja, labai daug) taupytų gautas papildomas lėšas. Juk jie išleidžia liūto dalį maistui ir gyvena pusbadžiu. Jie kaip mat pravalgytų, pagyvindami ekonomiką. Tie, kurie gaus valdžią po kubilinio ekstremizmo dienų, turėtų greitai sumažinti mokesčius. Ar dar turi mano tauta savisaugos instinktą?
1. Europos receptai Lietuvai netinka. 2008 11 25 / 07:12 / Martynas Čerkauskas „Lietuvos rytas“. Tema tokia svarbi, kad cituoju visą nuostabiai trumpą straipsnelio tekstą:
"Tuo metu, kai Europa smunkančią ekonomiką rengiasi gelbėti mažindama PVM, Lietuva ketina elgtis visiškai priešingai.
Europos Komisija (EK) trečiadienį rengiasi paskelbti Europos Sąjungos šalių ekonomikos gaivinimo planą. Neatmetama galimybė, kad kovodama su smunkančiu vartojimu EK paragins ES nares sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu.
Nelaukdama EK rekomendacijų vakar apie ketinimus laikinai mažinti PVM paskelbė Didžiosios Britanijos vyriausybė.
Britai PVM rengiasi mažinti 2,5 proc. punkto – iki 15 proc. Tai yra mažiausias ES leidžiamas PVM tarifas.
Mažinti PVM dešiniosios partijos spaudžia ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Pagyvintų vartojimą
Apie EK norą mažinti PVM visose ES šalyse vakar prasitarė Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso šių planų kol kas nekomentuoja.
Tiesa, EK neturi teisės nurodinėti ES narėms nusistatyti konkrečius PVM ir kitų mokesčių tarifus. Dėl jų apsisprendžia kiekviena valstybė atskirai. Standartinis PVM tik negali būti mažesnis kaip 15 proc. ir didesnis kaip 30 proc.
Tačiau Briuselyje vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad laikinai sumažinus PVM pagyvėtų vartojimas.
Tai duotų teigiamą impulsą smunkančiai ES ekonomikai.
Bijo daug skolintis
Britai pirmą kartą šalies istorijoje planuoja mažinti PVM. Per metus valstybės biudžetas dėl to gali netekti apie 12,5 mlrd. svarų sterlingų (51 mlrd. litų).
Biudžeto deficitas bus finansuojamas iš paskolų.
Toks žingsnis jau sulaukė protestų – bijoma, kad ateities kartoms paskolos taps našta.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas pareiškė manantis, kad tik mažesni mokesčiai ir ekonomikos skatinimas skolintais pinigais gali padėti išvengti ilgalaikio nuosmukio.
Lietuvai vargu ar padėtų
„Lietuvos rytui“ finansų ekspertai teigė, kad Europoje svarstomas ekonomikos gelbėjimo planas Lietuvai netiktų.
„Britams bepigu mažinti mokesčius, jie gali kada nori atsispausdinti daugiau svarų sterlingų, keisti skolinimosi palūkanas. Šiuo atžvilgiu Lietuvos veiksmai suvaržyti. Mums trūksta pinigų ir mažinti biudžeto pajamas neįmanoma“, – sako banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis abejoja, ar sumažinus PVM vartojimas padidės. Mat vartotojų lūkesčiai – neigiami.
„Jei maisto produktai, kitos prekės, paslaugos atpigs keletu centų, žmonės vargu ar pradės masiškai pirkti daugiau. Jei vartojimas augs keletu procentų, valstybės biudžetas vis tiek praras daugiau nei gaus“, – samprotavo R. Rudzkis.
Kainos nepasikeistų
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė neatmeta galimybės, kad sumažinus PVM vartotojai to nepajustų. Kainų skirtumas taptų prekybininkų ar gamintojų pelnu.
„Jei pridėtinės vertės mokestį Lietuva būtų didinusi prieš metus kitus, aš neabejočiau, kad kainos augtų. Tačiau dabar daugelis kainų gali nepasikeisti.
Smunkant vartojimui verslininkai nedrįs branginti savo produkcijos ir paslaugų, nes žmonės paprasčiausiai mažiau pirks“, – teigė V.Klyvienė.
Ekspertai pabrėžia, kad PVM Lietuvoje didinamas norint sumažinti valstybės biudžeto deficitą, nes skolintis šaliai kitais metais bus per brangu.
„Mažinti PVM šiuo metu rizikinga, nes niekas nežino, koks būtų rezultatas ir kiek laiko reikėtų laukti teigiamo efekto“, – sakė Laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Rūta Vainienė."
1. Europos receptai Lietuvai netinka. 2008 11 25 / 07:12 / Martynas Čerkauskas „Lietuvos rytas“. Tema tokia svarbi, kad cituoju visą nuostabiai trumpą straipsnelio tekstą:
"Tuo metu, kai Europa smunkančią ekonomiką rengiasi gelbėti mažindama PVM, Lietuva ketina elgtis visiškai priešingai.
Europos Komisija (EK) trečiadienį rengiasi paskelbti Europos Sąjungos šalių ekonomikos gaivinimo planą. Neatmetama galimybė, kad kovodama su smunkančiu vartojimu EK paragins ES nares sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu.
Nelaukdama EK rekomendacijų vakar apie ketinimus laikinai mažinti PVM paskelbė Didžiosios Britanijos vyriausybė.
Britai PVM rengiasi mažinti 2,5 proc. punkto – iki 15 proc. Tai yra mažiausias ES leidžiamas PVM tarifas.
Mažinti PVM dešiniosios partijos spaudžia ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Pagyvintų vartojimą
Apie EK norą mažinti PVM visose ES šalyse vakar prasitarė Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso šių planų kol kas nekomentuoja.
Tiesa, EK neturi teisės nurodinėti ES narėms nusistatyti konkrečius PVM ir kitų mokesčių tarifus. Dėl jų apsisprendžia kiekviena valstybė atskirai. Standartinis PVM tik negali būti mažesnis kaip 15 proc. ir didesnis kaip 30 proc.
Tačiau Briuselyje vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad laikinai sumažinus PVM pagyvėtų vartojimas.
Tai duotų teigiamą impulsą smunkančiai ES ekonomikai.
Bijo daug skolintis
Britai pirmą kartą šalies istorijoje planuoja mažinti PVM. Per metus valstybės biudžetas dėl to gali netekti apie 12,5 mlrd. svarų sterlingų (51 mlrd. litų).
Biudžeto deficitas bus finansuojamas iš paskolų.
Toks žingsnis jau sulaukė protestų – bijoma, kad ateities kartoms paskolos taps našta.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas pareiškė manantis, kad tik mažesni mokesčiai ir ekonomikos skatinimas skolintais pinigais gali padėti išvengti ilgalaikio nuosmukio.
Lietuvai vargu ar padėtų
„Lietuvos rytui“ finansų ekspertai teigė, kad Europoje svarstomas ekonomikos gelbėjimo planas Lietuvai netiktų.
„Britams bepigu mažinti mokesčius, jie gali kada nori atsispausdinti daugiau svarų sterlingų, keisti skolinimosi palūkanas. Šiuo atžvilgiu Lietuvos veiksmai suvaržyti. Mums trūksta pinigų ir mažinti biudžeto pajamas neįmanoma“, – sako banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis abejoja, ar sumažinus PVM vartojimas padidės. Mat vartotojų lūkesčiai – neigiami.
„Jei maisto produktai, kitos prekės, paslaugos atpigs keletu centų, žmonės vargu ar pradės masiškai pirkti daugiau. Jei vartojimas augs keletu procentų, valstybės biudžetas vis tiek praras daugiau nei gaus“, – samprotavo R. Rudzkis.
Kainos nepasikeistų
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė neatmeta galimybės, kad sumažinus PVM vartotojai to nepajustų. Kainų skirtumas taptų prekybininkų ar gamintojų pelnu.
„Jei pridėtinės vertės mokestį Lietuva būtų didinusi prieš metus kitus, aš neabejočiau, kad kainos augtų. Tačiau dabar daugelis kainų gali nepasikeisti.
Smunkant vartojimui verslininkai nedrįs branginti savo produkcijos ir paslaugų, nes žmonės paprasčiausiai mažiau pirks“, – teigė V.Klyvienė.
Ekspertai pabrėžia, kad PVM Lietuvoje didinamas norint sumažinti valstybės biudžeto deficitą, nes skolintis šaliai kitais metais bus per brangu.
„Mažinti PVM šiuo metu rizikinga, nes niekas nežino, koks būtų rezultatas ir kiek laiko reikėtų laukti teigiamo efekto“, – sakė Laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Rūta Vainienė."
2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis
Ar galima seną Kubilių išmokyti naujų triukų?
Britanija ketina mažinti PVM iki 15 proc. O kodėl mes, proto bokštai, didiname? Gal pasiųskime mūsų naująjį Petrą I (Kubilių) pasimokyti į Britaniją, kad sužinotų, kaip reikia valdyti šalį?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)