Diskusija apie biudžeto subalansavimą Lietuvoje

"Kęstas
2009.03.25 06:24
Kubiliaus vyriausybė dabar yra toje pačioje padėtyje, kokioje buvo Titaniko kapitonas, susidūręs su ledo gabalu. Tikėti jais, linkėti jiems pasisekimo ir daug garbės yra arba ciniška, arba naivu. Apiplėšti tuos iš mūsų, kurie turime daugiau pinigų (bankus, stambius verslininkus, šiaip daugiau uždirbančius žmones) yra tas pats, kaip papjauti vištas, kurios deda auksinius kiaušinius. Lietuva didelė, tų kiaušinių jau dabar nebeužtenka. Yra tik viena išeitis. Susivienydami į platesnes koalicijas, dalyvaudami protestuose, privalome pasiekti, kad Kubiliaus vyriausybė būtų pakeista pragmatikais, kurie nebesiremia tik gryna ideologija ir skambiais žodžiais, o nori patys išlikti ir išsaugoti mūsų valstybę.

Kodėl mūsų ekonomikos likimą sprendžia garsiai rėkalojančių pusdurnių grupelė? Kada pasibaigs cirkas Seime, klounada Konstituciniame teisme bei durnių namai Prezidentūroje? Turėtume mažiau žmonių valdžioje, bent atsakomybės už kvailiojimus būtų sunkiau išvengti.


augis
2009.03.24 21:10
O as manau kad taupymo lakstai iseitis.. n.. tie bankai jei jei paskolu neduoda o tik i motinius bankus pinigus pumpuoja... taupymo lakstai, fizinio asmens bankroto istatymas, dirbtinis darbo vietu kurimas ir vidinio vartojimo didinimas ..reikia vos ne ipatinga padeti skelbti ir daugiau tiesiogini valdymo....tikiu Kubiliaus vyriausybe ir didziule pagarba jiems- sunki dalia jiems kliuvo...jei istrauks- garbe jiems...


Kęstas
2009.03.24 20:33
Pagaliau pasisakė nors vienas ekonomistas - ponas Nausėda. Įsiklausykite. Priešingu atveju, jei suirutė pasieks tą minią, kuri kartoja jūsų šūkius, ta minia atsisuks prieš jus be gailesčio. Bus jau vėlu." (1)

"Kęstas Vygintui
2009.03.23 19:21
Išeina, kad tu sakai, jog Lietuva negali egzistuoti kaip savarankiška valstybė realioje ekonomikoje, nes yra pernelyg maža ir negali lengvai pasiskolinti. Prie kurios didelės valstybės siūlai jungtis? Jei reikia skolintis, būtina bandyti skolintis. Griaudami verslus, mes tik mažiname mūsų pajamas bei galimybę pasiskolinti.

akad. A. DUBOVAS
2009.03.23 17:48
Prakeikti komunistai, kada jūs rinkote protus, jūs juos naikinote, sodino į kalėjumus, uždarin ėjote psihuškėse, tą darote ir dabar, Jūs gerai žinote kad aš su savo akademikų pogrindžiu sunaikinau sovietų sajunga, o jūs su KGB prisiėmėte garbe sau, paskyrėte KGB pilkininką muzikantą valstybės vadovu, o šis bukas kaip auto buso užpakalis, jis tik tiek prišiko, kad niekas nesugeba to mėšlo iškopti. Pats patrdavei LEO LT visą Lietuvą ir neturi gėdos su Abišala meluoti tautai, manai kas tavim patikės ir nusiplausi savo mėšlą. NE, NENUSIPLAUSI, smidėsi net po m irties. Man viskas aišku ir aš žinau visus užlkulisius ir galėčiau patarti kaip išeiti kiš šios krizės, bet jūsų niekšų tikslas neišeiti iš krizės, o prisiplėšti pinigų ir dar stipriau prikimšti savo kišenes, bet ar ilgai....

Vygintas
2009.03.23 15:51
Kestai nebutinai tu ir kiti Keinsistai teisus - amerika is diddziosios depresijos istrauke padidintos islaidos - bet nepamirsk tai buvo karo islaidos, kitaip tariant isgelbejo antras pasaulinis karas. jei biudzetas deficitinis, ir padidinusi islaidas valstybe padidins ji dar labiau ir nesugebes pasiskolinti tartautinese rinkose trumpalaikiams isipareigojimasm - sakes. be to daugelis tu ekonomistu kurie sako kad reikia didinti islaidas tai taiko didesnes labiau 'patikimom' aukstesni kredito reitinga turincioms valstybems pvz jav ar didz britanijai, o lietuva negali taip lengvai deficito ypac dabar padengti skolindamasi tartautinese rinkose. taigi reikia kitokiu sprendimu. visu pirma nereikejo to deficito tureti(kieno Kalte is didziosios K - ar ne Kirkiliaus ir socdemu kurei ekonominio pakilimo salygomis nesugebejo subalansutoi biudzeto) ir tada galima dabar butu didinti islaidas - bet bijau kad nera is kur.

Vygintas
2009.03.23 15:46
Va je Kirkilas vis dar turi ka pasakyti, butkaveiciu su obama sulygino - visiskai neturi supratimo nei apie amerikos politika, tuot arpu ir obama, ir kas baisiausia ko gero nie apie lietuvos..

Kęstas
2009.03.23 15:37
Kubilius yra neteisus. Dabar yra netinkamas laikas kovoti su trumpalaikiu deficitu. Dauguma ekonomistų sutaria, kad šis JAV prezidento Hooverio kelias yra pražūtingas. Išsigandę krizės, vartotojai dar labiau taupo. Sumažėjęs vartojimas savo ruožtu gilina bedarbystę bei krizę aplamai. Tik valstybės padidintos išlaidos gali bent jau sulėtinti šią kenksmingą spiralę, vedančią į ūkio sunaikinimą. Ekonomikos reikalais turi užsiimti ne griežtai kalbantis fizikos laborantas, ne buhalteris, ne painiotos mąstysenos statistikos specialistas, o ekonomikos žinovas." (2)

1. G. Nausėda: iš TVF reikia skolintis jau dabar. Komentarai.

2. G. Kirkilas: reikia lyderių „kaip Obama“. Komentarai

Vyrai mūrai ažuolai, imkimės darbo

Kaip gali ką tik vidurinę baigę vaikai išrinkti tas specialybes, kurių Lietuvos ūkiui reiks po kelių metų? Dauguma mūsų verslininkų neseniai galvojo, kad mums labiausiai reikia statybos specialistų. Dabar jų tiek daug jau nebereikia ir artimiausiu laiku tikrai neprireiks. Kas galėjo tai atspėti prieš keletą metų? Kokie mokiniai iš provincijos mokyklų?

Jei tie inžinieriai, kurie baigia šiemet, būtų prasiskolinę, kaip jie dabar atiduotų skolas?

Lietuvos mokslo, verslo ir valstybės geriausiems atstovams reikia išrinkti prioritetines ūkio vystymo kryptis ir sudaryti sąlygas kiek galima daugiau gerų studentų ruoštis tokiam darbui. Liaukimės fantazavę apie pseudoreformas. Liaukimės statę pasenusias ir niekam nereikalingas šovinių gamyklas. Gėda, vyrai. Pakelkime rankas nuo pilvų. Imkimės galų gale darbo.

Vykime Kubilių iš valdžios. Jis tik naujais mokesčiais naikina Lietuvą. Mato, kad nieko neišeina iš šios idėjos, tai kelia mokesčius iki absurdo. Jau tėvai tiek dirba, kad neturi laiko vaikams, iš Lietuvos išvažiuoja net tie, kurie niekad negalvojo išvažiuoti, o Kubiliui vis negana.

Lietuvos universitetai švedų bankų istorijoje

Švedų bankams (1) reikia rimtai pagalvoti, prieš toliau stumiant aukštojo mokslo privatizavimą Lietuvoje. Įtampa gali atvesti prie Vyriausybės griuvimo. Nauja Vyriausybė tikrai būtų jiems ne tokia palanki. Ji gali pasinaudoti besiformuojančiomis įstatymų galimybėmis nacionalizuoti nesusitvarkančius bankų filialus Lietuvoje. Visas jų įdirbis mūsų krašte nueitų šuniui ant uodegos.

Paskolos už studijas kainuotų mūsų vargšams studentams ne mažiau negu šešis su puse procento per metus. Daug kur yra žymiai pigiau. Normalesniuose kraštuose jaunimas eina studijuoti krizės laikotarpiu, kad veltui neleisti laiko. Mūsiškiai tam turės važiuoti į užsienį. Tai neprisidės prie galimybių atsigauti mūsų ūkiui nuo krizės.

Lietuvos komercija yra gilioje krizėje. Kaip prisidės prie Lietuvos universitetų išlikimo jų komercializavimas būtent dabar?

1. Švedijos bankus ima slėgti įsipareigojimai Baltijos šalims

Kubiliniai fašistai (1)

Hitlerininkai taip pat niekino mūsų profesorius ir kalino juos konclageryje vardu Dievų miškas. Tėvynė pavojuje.

1. "Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui – profesorių atkirtis

(18)

lrytas.lt

2009-03-18 19:36

Visų Lietuvos universitetų profesoriai pasirašė viešą kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių. Profesorius supykdė ministro pasisakymas mitinge, kurio metu buvo protestuojama prieš neapgalvotą ir rizikingą šalies aukštojo mokslo reformą.

G.Steponavičiaus teiginiai mitinge papiktino profesorius. V.Ščiavinskas

Mitingo metu iš Švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus lūpų nuskambėjo frazės ir vertinimai, kurie, anot profesorių, gali būti traktuojami kaip diskriminacija pagal esminius socialinę padėtį apibūdinančius požymius – amžių ir pareigas. Labiausiai profesorius supykdė ministro frazė: „Ar jus tenkina seni profesoriai, 20 metų iš senų konspektų skaitantys paskaitas?“

Viešą kreipimąsi pasirašę profesoriai šį incidentą įvertino moralės ir pilietinės demokratijos požiūriu.

Pasak profesorių, ministras viešo renginio metu kaltę už blogybes, kurios galimai egzistuoja aukštojo mokslo sistemoje, kandžios metaforos forma permetė vienai konkrečiai pareigybei – profesoriams, taip pat konkrečiam amžiaus tarpsniui – seniems asmenims. „Įtakingo viešo asmens pasisakymas postuluoja blogio prezumpciją visai socialinei grupei. Klijuojama neigiama socialinė etiketė, skleidžiami ir įtvirtinami ydingi socialiniai stereotipai. Didelė grupė žmonių nepelnytai pažeminama, paminamas daugelio žmonių orumas“, - teigia pareiškime profesoriai.

Anot pareiškimo iniciatorių, ministro išsakyta diskriminacinė pozicija gali būti suprasta kaip netiesioginis bandymas vertinti universitetus ne pagal mokslo pasiekimus, bet pagal personalo amžių. Gilios finansinės krizės sąlygomis visa tai gali būti suprasta kaip raginimas universitetų administracijoms vykdyti diskriminuojančią personalo politiką (neatestuoti pagyvenusių profesorių, nepratęsti ir nesudarinėti su jais darbo sutarčių ir pan.).

„Kokią žinią visuomenei ir akademinei bendruomenei pasiunčia ministras, viešai pažemindamas pagyvenusius profesorius, įžeidinėdamas ir kiršindamas akademinę bendruomenę? Griaunamos prielaidos socialiniam dialogui, kuris, vykdant demokratines reformas, yra būtinas. Kiek prasmingas dabar yra Ministro, kaip reformos lyderio, susitikimas su akademine bendruomene?“, - retoriškai klausia profesoriai.

Jų teigimu, ydingų socialinių stereotipų viešinimas iš Ministro lūpų kelia socialinę įtampą ir nerimą dėl ateities.

„Ministro pasisakymas platina ir įtvirtina viešoje erdvėje antikultūrą, ydingus socialinius stereotipus, žemina daugelio žmonių orumą, socialiai neigiamus bruožus nepagrįstai priskiria didelei žmonių grupei. Galbūt to visai nenorint, visgi buvo padaryta moralinė žala, buvo sukelta socialinė įtampa, pakenkta viešajam interesui ir demokratinėms vertybėms, kurios su bet kokia diskriminacija yra nesuderinamos“, - tvirtina pareiškime profesoriai.

Viešą pareiškimą pasirašė: prof.habil.dr. Gediminas Merkys (KTU), prof.habil.dr. Romualdas Grigas (VPU), prof.habil.dr. Povilas Gylys (VU), prof.habil.dr. Bronius Genzelis (VDU), prof.habil.dr. Vicentas Lamanauskas (ŠU), prof.habil.dr. Alfonsas Vaišvila (MRU), prof.habil.dr. Stasys Puškorius (MRU), prof.dr.Eugenijus Jovaiša (VPU), prof. habil. dr. Juozas Bagdanavičius, prof.habil. dr.Leonardas Lukoševičius (LVA)."

Reformatoriai nemoka logiškai galvoti

Siūlomam universitetu reformos pateisinimui trūksta logikos, kaip pastebi matematikas Mindaugas Bloznelis (1)

1."ŠVIETIMAS. MOKSLAS

Mindaugas Bloznelis. Mokslo politika ar liberali reforma?

2009-03-19

Šiandien liberalų peršamą aukštojo mokslo reformą norėčiau palyginti su žinoma istorija apie naujuosius karaliaus drabužius. Anoje liūdnoje istorijoje paiką karalių pataikūnai patarėjai saldžiais žodžiais išvedė nuogutėlį į miesto gatves. Nuomonė buvo taip sėkmingai suformuota, kad apdairūs miestelėnai aikčiojo grožėdamiesi drabužiais, kurių nebuvo.

Mano galva, naujoji Lietuvos studijų reforma savo radikalumu nenusileidžia minėtos Anderseno pasakos naujųjų drabužių „verslo planui“. Ir ne tokia didelė bėda, kad siuvimo „ekspertai“ susiglemžė aukso verpalus. Bėda, kad karalius liko nuogas.

Reforma siūlo dvi esmines naujoves: (1) krepšelio principą biudžeto lėšoms skirstyti ir (2) valstybinių aukštųjų mokyklų kapitalizavimą.

Krepšelis. Teigiama, kad krepšelio principas laiduosiąs esminį studijų kokybės šuolį. Esą studentai, laimėję krepšelius, rinksis aukštos kokybės studijas (ko gi jiems rinktis žemos kokybės studijas?) ir tokiu būdu biudžeto lėšos pačios „atras kelią“ į kokybiškiausias studijas užtikrinančias aukštąsias mokyklas. Nekokybiškos studijos nebegaus finansavimo, taigi, jų neliks. Studijų kokybei Lietuvos aukštosiose mokyklose nieko kito nebeliks, kaip tik šuoliuoti... aukštyn.

Dalykas būtų tikresnis, jei abiturientas galėtų adekvačiai įvertinti ir palyginti studijų įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose kokybę, pvz., tos pačios srities studijas skirtingose aukštosiose mokyklose. Kiek man žinoma, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (ir ne tik Lietuvos) to padaryti negali. (Studijų kokybės vertinimo centras orientuojasi į priemones studijų kokybei užtikrinti. Studijų kokybės palyginimas yra kitas uždavinys.) Klausimas pernelyg subtilus. Lietuviškosios reformos kūrėjai lengva ranka permeta šį uždavinį abiturientams. Taigi, abiturientas, neturintis aukštojo išsilavinimo, turės atsakingai spręsti apie įvairiausių studijų sričių aukštosiose mokyklose kokybę!

Kitas dalykas, ar abiturientas, laimėjęs krepšelį, tikrai stos į aukščiausią kokybę garantuojančią aukštąją mokyklą net ir tuo atveju, jei tokią informaciją turėtų. Aukštesnė studijų kokybė yra susijusi su griežtesniais reikalavimais, taigi su didesne rizika prarasti krepšelį, neatlaikius konkurencijos tolesniais studijų metais.

Nedrįsčiau daryti optimistinės išvados, kad krepšelių pasiskirstymas efektyviai atspindėtų studijų kokybę. Sakyčiau, jis geriau atspindėtų aukštųjų mokyklų investicijas į masinės informacijos priemones, žiniasklaidą.

O kas laukia aukštosios mokyklos, jei atsitiktinis studentų pasirinkimas šiais metais lėmė, jog į NN studijų programą atėjo vos 10 krepšelių? Nutraukti sutartis su dėstytojais? O kur juos kitais metais rasite? Kur rasite bent kiek kvalifikuotą specialistą, kuris sutiktų tokiomis sąlygomis dirbti? Labai tikėtina, kad praėjus penketui – dešimčiai metų apie aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje apskritai bus nemandagu prasitarti.

Matome, kad universalusis krepšelis savaip išsprendžia ir iki šiol nesėkmingai spręstą „Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavimo“ problemą. Ji supaprastinama iki krepšelių dydžių ir kvotų įvairioms studijų kryptims nustatymo. Nors grakštus ir paprastas šis kelias turi absurdo elementų. Raskite asmenį, kuris pirkdamas prekes ar paslaugas nepasirūpintų išsiaiškinti jų kokybės. Todėl logiška būtų tikėtis, kad ir valstybinis studijų finansavimas butų paremtas skaidriais, viešais ir objektyviais studijų kokybės kriterijais. Tačiau pasirinkusi krepšelio principą, mūsų valstybė skirdama biudžeto lėšas atsiribotų nuo perkamų paslaugų kokybės vertinimo. Studijų kokybės vertinimas būtų deleguotas abiturientams, kurie objektyviai tai galėtų padaryti ne anksčiau, nei įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Kapitalizavimas. Valstybinių aukštųjų mokyklų kapitalizavimas (teisės disponuoti universitetų nuosavybe perdavimas patiems universitetams ar privatiems fondams, kurie būtų suformuoti universitetams valdyti) šiuo metu svarstomas ir mums artimoje Suomijoje. Tai pagrindinis Suomijos universitetų reformos elementas. Teigiama, kad išlaisvintas iš valstybinio administravimo universitetas taps savarankiškesnis ir galės pilniau atsidėti savo misijai: švietimui ir mokslui. Nemaža akademinės visuomenės dalis abejoja tokios reformos nauda. Iš tiesų kai kurios sritys, pvz., fundamentiniai tyrimai, matyt, nukentėtų (nepriklausomų universitetų vadyboje brangiai kainuojantys ir "nepraktiški" mokslai anksčiau ar vėliau užleistų vietą rentabilesniems), o tai turėtų ilgalaikių neigiamų pasekmių mokslo lygiui ir studijų kokybei.

Universitetų kapitalizavimas taip pat reiškia, kad silpnesnes pozicijas turintys universitetai (bent iš principo) gali bankrutuoti. Siekiant išvengti tokių tiek socialiai, tiek ekonomiškai nenaudingų pasekmių, į reformos projektą buvo įtrauktas ir kai kurių regioninių universitetų jungimas į stambesnius vienetus. Aišku, Suomijos reforma išlaiko anksčiau galiojusią nuostatą, kad suomių ir ES studentams studijos nemokamos, o aukštųjų mokyklų finansavimas numatomas ilgametėmis sutartimis*. Tokios sutartys sudaro sąlygas racionaliam universitetų resursų panaudojimui ir apgalvotai aukštojo mokslo plėtrai visos šalies mastu.

Lietuvos liberalioji reforma, skirtingai nuo suomiško varianto, nesirūpina egzistuojančios aukštojo mokslo infrastruktūros likimu. Taigi, ir socialiniai, ir ekonominiai nuostoliai, kilę dėl silpnesnes pozicijas turinčių valstybinių aukštųjų mokyklų galimų bankrotų, bus skaudūs. Nėra nė užuominos apie regioninę politiką (turiu galvoje aukštąsias mokyklas, formuojančias regionų kultūros ir mokslo gyvenimą, kurias gali pasiekti mažesnis krepšelių skaičius).

Mokslo ir studijų sistemos „išvalstybinimo“ tendenciją įvairiose Europos šalyse galima stebėti jau keletą metų. Viena vertus, tai reiškia, kad valstybė siekia šiek tiek sutaupyti mažindama išlaidas mokslui ir studijoms (nesvarbu, kokie būtų viešieji tokių pokyčių lozungai). Kita vertus, tokia tendencija reiškia, kad aukštasis mokslas nebėra investicija į tautos ateitį, o valstybė tiesiog perka „aukštojo mokslo paslaugas“. Susidaro įspūdis, kad tokiu būdu valstybė atsiriboja nuo atsakomybės už šią kultūrinio gyvenimo sritį.

Autorius yra Vilniaus universiteto matematikos profesorius, Helsinkio universiteto statistikos docentas.

Bernardinai.lt"

(Mindaugas Bloznelis. Mokslo politika ar liberali reforma?)

Valdantys nori galimybės išpirkti bankų turtą, teikti valstybės garantijas bei valstybei dalyvauti banko kapitale (1)

Praktiškai tai reiškia galimybę nacionalizuoti bankų skyrius Lietuvoje. Geriau vėlai, negu niekad.


1. 2009-03-18, 17:53
Valstybė užsitikrino manevro teisę finansų rinkoje

Vyriausybė leido valstybei naudoti prevencines trumpalaikes priemones stiprinant bankų sistemos finansinį stabilumą. Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtam Finansų tvarumo įstatymo projektui.Minėtas įstatymo projektas reglamentuoja prevencines trumpalaikes priemones, kurių šalies valdžia galėtų imtis, kad stiprintų bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą, jeigu tam atsirastų poreikis. Projekte nurodytos galimybės išpirkti bankų turtą, teikti valstybės garantijas bei valstybei dalyvauti banko kapitale, pavyzdžiui, įsigyjant banko akcijų ar suteikiant bankui patikėtinę paskolą.Įstatymo projektą dar teiks derinti su Europos centriniu banku bei Europos Komisija, o vėliau jis bus teikiamas Seimui.
(Valstybė užsitikrino manevro teisę finansų rinkoje)

Atsisakykime fiksuoto lito kurso, kol dar nevėlu

"Mes turime valiutų valdybos modelį, fiksuotą lito kursą." (1) Tai verčia kelti mokesčius, mažinti išlaidas, stabdyti ekonomiką, žlugdyti verslus ir todėl surinkti dar mažiau mokesčių. Patekome į valstybę žlugdančią spiralę žemyn. Išeitis tik viena: atsisakyti valiutų valdybos modelio, fiksuoto lito kurso. Ta grėsmė darosi vis didesnė. Pasekmės gali būti labai sunkios, jei litas nebūtų paleistas galimai anksčiau.

Buvusiam Ministrui Pirmininkui A. Šleževičiui turėtų grėsti teismas. (2) Jei litas būtų laisvas, jis palengva pigtų. Žmonės galėtų prisitaikyti prie pokyčių, nors ir skausmingų. Tai dabar vyksta Lenkijoje. Gi Lietuvoje, valiutos rezervams išsekus, litas kris žaibiškai. Visi, kas prisiskolino eurų, atsidurs katastrofiškoje situacijoje. Kartu su jais didelėje bėdoje bus ir visos Lietuvos ekonomika. Taip visai neseniai buvo Azijos finansinės krizės metu. Taip bus ir dabar Lietuvoje.

Paskutinės finansinės krizės Azijoje metu buvo panaši situacija, kaip dabar Lietuvoje. Užsienio valiutos atsargos ten irgi galų gale baigėsi. Teko atsisakyti fiksuoto jų vietinių pinigų kurso. Prisiskolinusieji užsienio valiutos labai nukentėjo. Bet valstybės nežlugo. Išgyvensime ir mes, nors lengva nebus niekam.

O parsidavusių monopolijoms politikų dienos suskaičiuotos. Gilėjanti krizė, pasibaigusios valiutos atsargos, pavėluota priverstinė devalvacija ir - nėra Kubiliaus vyriausybės. Laukti liko nedaug.

1. A. Šemeta: mažinti mokesčius – ne laikas
2. S. H. Hanke: Lietuvą galėjo ištikti Latvijos likimas