| |||||||||||
|
2010 m. kovo 24 d., trečiadienis
Kiaulių gripo Lietuvoje istorijos pabaiga
Atsakymai rėkalojančiam kubilinių propagandistui
1.Tikrai suvalde Lietuvos FINANSU BANKROTA ir REALIAI sumazino valstybes islaidas;_
Kubilius valdė kartu su Kirkilu iki krizės. Jie abu atsako už buvusios Vyriausybės klaidas vienodai. Beje, valstybės bankroto galimybės nebuvo, o dabar, Kubiliaus valdymo pabaigoje, ji pasirodė. Mažindamas valstybės išlaidas ir didindamas mokesčius, Kubilius nuginklavo mūsų verslus prieš lemiamą mūšį - Didžiąją recesiją. Tai veda prie siaubingos, didžiausios Europoje, bedarbystės, išaugusios emigracijos fone, ir surenkamų mokesčių kiekio sumažėjimo.
_2.Panaikino visas socdemu suteiktas PVM LENGVATAS (komsomolkei, viesbuciu magnatam...)_
Tuo palengvindamas Lenkijai konkuravimą su Lietuva. Mūsų litai išėjo į Lenkiją, kur tokių drastiškų kvailų sprendimų nebuvo. Lenkai dabar žymiai geriau gyvena, negu mes.
_3.Pradejo SVIETIMO reforma , nes Lietuvoj egzistave 50 aukstuju mokyklu reikalavo didelio biudzeto;_
Visur aukštosioms mokykloms reikia didelio biudžeto, bet jos išlaikomos, nes tai yra talentingų kadrų ir naujų technologijų ruošimo pagrindas. Jūs tuos būsimus talentingus kadrus didelių mokesčių grėsme varote į užsienį. Jūs naikinate Lietuvos ekonomikos ateitį, ne tik dabartį.
_4.Pradejo SVEIKATOS reforma, kai demesys bus skiriamas PASLAUGU KOKYBEI, o ne LIGONINIU skaiciui, juk visos ligonines reikalauja pinigu, o paslaugos mazose ligoninese yra zemo lygio... _
Kas iš to, kad Kubiliui ir saujelei jo padlaižių teks aukštos kokybės medicininės paslaugos. Su gervėmis neišskrisite. Mirsite, gerai aptarnaujami. Jūs atimate medicinines paslaugas iš daugumos Lietuvoje, kartu nuginkluodami Lietuvą pandemijų ir priešų atakų akivaizdoje. Per mažai ligoninių - žmonės mirs gatvėse. Baltarusiai juoksis. Be reikalo jūs šį biznį sukate.
_5.SUTVARKE VISU gaunamu REPREZENTACINIU ar panasiu pinigu ATSISKAITOMYBE; Kirkilo laikais ministrai gaudavo po 15000 Lt kas menesi i kisene, be jokio atsiskaitymo – tegul PATIKRINA musu garsioji ZINIASKLAIDA si fakta._
Kam lengviau nuo to, kad jūs dabar gaunate labai daug su geru atsiskaitymu?
_Tai SAVUKYNAI, ko cia nesupranti ir nuolat „kalti“ PIRMAJA DIRBANCIA VYRIAUSYBE?_
Darbas darbui nelygus. Poilsiaujanti vyriausybė padarytų daug mažiau žalos Lietuvai.
2010 m. kovo 23 d., antradienis
Kiek mes dar iškentėsim nelygybės?
Dabar aišku, kad neokonservatoriniai komentatoriai pučia prieš naujus vėjus. Tie vėjai pradeda įsigalėti net Amerikoje. Ką reiškia šiandieninė sveikatos sistemos pertvarka JAV?
Ši reforma padės gauti sveikatos draudimą papildomoms dešimtims milijonų amerikiečių, iskaitant ir mažiau pasiturinčius emigrantus iš Lietuvos.
Paradoksalu, tačiau ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės beveik išimtinai turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros įstatymų dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi.
Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų. Prasideda nauja era. Tikėkimės, kad ji yra palankesnė mūsų gimtinei.
Bevaldystė yra geras dalykas Lietuvai.
Kubilinių valdymas buvo didesnė nelaimė, negu potvynis. Nieko nėra baisiau šaliai už grupelę kvailų fanatikų valdžioje. Dabar griovimas bent jau pristabdytas. Dėkojame ryžtingai opozicijai. Laikykitės.
2010 m. kovo 22 d., pirmadienis
Vyriausybė siūlo leisti sudaryti terminuotas sutartis su visais darbuotojais
Gerai, kad žmonės galės, terminui pasibaigus, išvažiuoti į Vakarų Europą bei Ameriką ir sudaryti normalias darbo sutartis.
Koks verslininkas sudarys darbo sutartis be termino Lietuvoje, jei mokesčiai kaitaliojami labai dažnai, verslo sąlygos neprognozuojamos, o dar galima sudarinėti terminuotas sutartis su visais darbuotojais?
Kuo sunkesnes sąlygas sudarysite jau ir taip prispaustiems dirbantiesiems, tuo daugiau mūsų išvyks dirbti į Vakarus. Tuo vargingiau gyvensime Lietuvoje. Vėl reikės didinti priespaudą. Taip gaunasi pasaka su liūdnu galu. Liksime prie nulio.
Vyriausybei vertėtų tapti suaugusiais, nustoti lipti ant to paties grėblio. Ko laukiate, opozicija? Jums irgi neliks pavaldinių...
2010 m. kovo 21 d., sekmadienis
Dar dešimtys milijonų amerikiečių turės sveikatos draudimą
Kalbėdamas po balsavimo, B. Obama pasveikino visus, kovojusius už šią reformą.
Kad sveikatos apsaugos reformai būtų pritarta, reikėjo 216 balsų. Nors demokratai turi daugumą, ilgai buvo neaišku, ar tiek balsų pavyktų gauti. Prieš reformą nusistatę buvo ne tik respublikonai, bet ir dalis demokratų.
B. Obamos sveikatos reformos tikslas yra sudaryti galimybes ateityje gauti sveikatos draudimą 30 mln. iki šiol neapdraustų amerikiečių.
Tam reikalingos išlaidos bus kompensuojamos iš pagyvenusių amerikiečių sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo bei įvedant naujus mokesčius kaip brangiai kainuojančioms sveikatos draudimo programoms, taip ir turtingiausių amerikečių pajamoms iš investicijų.
Sveikatos sistemos reformos įstatymo priėmimo sekmę užtikrino JAV vidutiniojo sluoksnio šeimos, siuntusios į Kongresą laiškus su skundais, kad sveikatos draudimas brangsta pernelyg greitai, kad jie absurdiškos iki šiol galiojusios tvarkos dėka netenka sveikatos draudimo, jei rimtai suserga.
Ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi. Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų.
Mums Lietuvoje reikėtų pasimokyti iš mūsų artimiausių sąjungininkų, kaip reikia siekti nacijai naudingų pertvarkų politikoje.
2010 m. kovo 20 d., šeštadienis
Tai mirties nuosprendis Kubiliaus reformai
Užsienio universitetai lietuvius vilioja atvykę į Lietuvą
Dar praėjusių metų lapkritį Britų taryba pirmą kartą Lietuvoje organizavo Jungtinės Karalystės (JK) universitetų mugę moksleiviams ir studentams, besidomintiems studijomis JK. Mugėje dalyvavo 27-ių JK universitetų atstovai.
Kaip teigta pranešime, tokia mugė Vokietijoje organizuojama jau dešimtus metus. Kadangi JK universitetuose daugėja studentų iš Lietuvos, pirmą kartą nuspręsta mugę surengti ir Lietuvoje.
Penktadienį ir šeštadienį į parodą „Studijos Olandijoje” Vilniuje kvietė Olandijos švietimo paramos centras. Olandijos universitetų atstovai supažindino su studijų programomis, kaina ir stojimo tvarka.
„Nesakome, kad dabar visi studentai turėtų vykti į užsienį. Bet tiems, kurie nori studijuoti svetur, tai yra galimybė. Dalis studentų gali nuspręsti, kad jiems gerai likti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, kiti gali matyti perspektyvą užsienyje dėl įvairių priežasčių – kartais išsilavinimo, kartais gyvenimo patirties“, - DELFI sakė Olandijos švietimo paramos centro vadovė Inese Valdheima.
Pasak I. Valdheimos, Olandija studijų mugę Lietuvoje organizuoja pirmąjį kartą. Pernai tokia paroda pasisekimo sulaukė Rygoje. Pašnekovės teigimu, mugėje sulaukta motyvuotų studentų, jau pasidomėjusių universitetais ir jų siūlomomis programomis.
„Būdama latvė klausiu savęs, kaip pati jaučiuosi tautiečiams siūlydama Olandijos universitetus. Tačiau galiu pakartoti – viską lemia galimybės, pasirinkimai. Yra daugybė žmonių su skirtingais požiūriais, skirtingais poreikiais. Esu kategoriškai prieš savanaudišką patriotizmą“, - teigė I. Valdheima.
Pašnekovės teigimu, dažnai daugiausia dėl finansinių priežasčių galvojama, kad studentai turėtų rinktis mūsų universitetus ir jiems mokėti studijų mokesčius. „Tačiau manau, kad tai trumparegiškas požiūris: mes negalime suvaržyti norinčių studijuoti ir matančių perspektyvas kitose šalyse“, - kalbėjo I. Valdheima.
Panašias Olandijos universitetų muges Lietuvoje ketina rengti ir ateityje.
Nori išvykti, nes kainos panašios
Teisę Mykolo Romerio universitete ir bankininkystę Vilniaus kolegijoje studijuojantis Vladimiras Muravjovas Olandijos universitetų mugėje ieškojo magistrantūros studijų. „Galvoju ir apie kitas užsienio šalis, ne tik Olandiją. Lietuvoje šiuo metu tarp teisininkų didelė konkurencija ir daug studijuojančių teisę. Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.
Magistrantūra užsienyje, mano V. Muravjovas, jam pridėtų universalumo. Be to, jo nuomone, užsienyje galima įsitvirtinti, pradėti verslą ar įgyta patirtimi dalytis grįžus į Lietuvą.
Vidutinė vienerių metų bakalauro programų studijų kaina Nyderlanduose - 1560 eurų.
Analitikas: Lietuva studentų donorė, o ne gavėja
„Ir anksčiau patys geriausi universitetai ieškodavo pačių talentingiausių studentų. Šiuo metu ši tendencija akivaizdžiai tapo masiškesnė – ieškoma ne tik matematikos, chemijos ar fizikos tarptautinių olimpiadų nugalėtojų, bet orientuojamasi į platesnį studentų sluoksnį“, - DELFI sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž. Martinaitis.
Ž.Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva globalioje tarptautinėje konkurencijoje dėl gabiausių studentų kol kas daugiau dalyvauja kaip donorė, o ne gavėja. „Lietuva kovą pralaimi – tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių užsienio studentų“, - teigė analitikas.
Pasak Ž. Martinaičio, į užsienio universitetų studijų muges galima žiūrėti kaip į bandymą pritraukti daugiau mokančių už studijas studentų. Tačiau daugelis Vakarų universitetų esą nesiekia pritraukti tiesiog mokančių studentų – keliami ir akademiniai standartai.
„Prarandame ne tik mokančius už mokslą, bet ypač gabesnius – negabių studentų ten nepriima. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar diskutuojama, ar universitetai turėtų nustatyti minimalią kartelę, kokių gebėjimų studentus priimti. Galiausiai kartelė nenustatyta – laimėjo ekonominis motyvas - tai aiškiai parodo, kad Lietuvoje orientuojamasi tik į pinigus, neatsižvelgiama į vieną svarbių studijų kokybės aspektų – pačių studentų kokybę“, - dėstė Ž. Martinaitis.
Analitikas pastebi, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti stipriai vėluoja nuo aktualijų ir tendencijų. Pasak Ž. Martinaičio, dar prieš kokius 5 metus realios konkurencijos tarp Lietuvos universitetų nebuvo, tad vis dar juntamas mąstymo šiltnamio sąlygomis efektas.
„Manyčiau, ilguoju laikotarpiu, per 4-5 metus, tai turėtų keistis. Jei universitetai nori išlikti kaip universitetinės aukštosios mokyklos, kurios dirba su gabiais studentais ir sugeba pasiekti rezultatą, be jokios abejonės, turės susirūpinti, kaip savo vardą, studijas reklamuoti, bandyti pritraukti pačius geriausius studentus“, - kalbėjo Ž. Martinaitis."