Kubilius ir rusiškos pasakos

Gerai, kad ginate Kubilių ir jo sėbrus.Kubiliaus paistalai labai primena rusų (pavyzdžiui, Brežnevo) pasakas. Mes jau greitai pasivysim Vakarus. Svarbu moralė, svarbu mokslas ir panašiai. Bet Brežnevo nesąmonių niekas negindavo. O dabar Kubiliui gręsia rinkimai. Tenka ginti, vaizduoti komjaunuolius. Gerai, kad jūsų melas yra laikinas.

Užsienio lietuviai ir mes

Amerikiečiai nepersekioja JAV piliečių, kurie turi kitų valstybių pilietybę. Jie sėkmingai gaudo rusų ir kinų šnipus, nes susitelkia kovai su tikrais priešais. Mes šnipinėjimu nustatome, kas iš lietuvių gavo JAV pilietybę, ir atimame Lietuvos pasą. Nėra blogesnio priešo Lietuvai, kaip šnipinėjimu bei apgaule niekinamas lietuvis. Neveltui Lietuvoje viskas brangiau, negu kitur Europos Sąjungoje.

Dar niekad Lietuvos istorijoje nebuvo tokie blogi santykiai su užsienio lietuviais bei užsienio valstybėmis. Dvigubos pilietybės priešininkai, vadovaujami Prezidentės, krizės metu jūs supriešinate dvi tautos puses. Be reikalo džiaugiatės, skrisdami bedugnėn.Va jūs tai dalyvaujate rimtai Lietuvos ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime. Taip rimtai, kad tas gyvenimas jau taip šovė žemyn, kad greitai išeisit iš Lietuvos paskutiniai ir užpūsit žvakę. Ar jūs nors nujaučiate, koks tas gyvenimas turėtų būti? Kuo jis skiriasi nuo vergavimo skandinavų bankams, gyvenant Lietuvoje? Ar jūs galite būti kitokiais, ne tiesiog primityviais pavydžiais vergais?

Jūsų dažnai kartojamos _nuostatos dėl dvigubos pilietybės ypač reto taikymo_ Konstitucijoje nėra. Šią nuostatą išrado Kūrys, kurio Konstituciniame teisme taip pat jau nėra. Realiai Seimas turi galią suteikti dvigubą pilietybę atskirais, Seimo patvirtintais, atvejais. Grįžkime nuo savivalės prie Konstitucijos, kol dar nevėlu.

Prezidentė, darbiečiai ir socdemai pasirodė labiausiai priklausomi nuo mažus atlyginimus mokančių Maksimos ir kitų vergvaldžių, bandančių žmones prigąsdinti pilietybės atėmimu. Turėkime omeny tai, balsuodami rinkimuose.

P.Gylys sako, kad biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes

Platus visuomenės ratas supranta ir remia profesoriaus Gylio mintis. Svarbiausias daugumos priekaištas Kubiliaus vyriausybei apklausose: kubiliniai nesuvaldė monopolijų bei chaotiškai didino mokesčius. Kada išnyks tikroji korupcija, kai visa valdžia, įskaitant opoziciją, parsiduoda užsieniečių valdomoms monopolijoms?

Visuomenė laukia valdančiųjų atsakymo į šį klausimą.

1. P.Gylys. Kai biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes. Delfio puslapis.

Technologijos ir mūsų universitetai

Mūsų universitetai Lietuvoje yra technologiškai atsilikę. Jie negali duoti mūsų jaunimui žinių ir įgūdžių, reikalingų konkuravimui šiuolaikinėje pasaulio rinkoje. Naujos technologijos, ypač informatikoje, medicinos bei biotechnologijos srityse, kur persikelia pagrindinė konkurencinė kova, brangiai kainuoja. Todėl šalyje, kur dėl silpnos profsąjungų įtakos, atlyginimai yra stebėtinai žemi, yra netoliaregiška pririšti didelę dalį aukštojo išsilavinimo prie tų žemų atlyginimų, verčiant daugelį studentų pačius mokėti už išsilavinimą, nes esant žemiems atlyginimams, jaunimas labai greitai praranda garsiąją lietuvišką kantrybę ir ruošiasi studijuoti užsienyje.

Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.

Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.

Žiniasklaida: Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra blogiausi

Mes nevertiname lietuvių, kurie dirba užsieny. Mes klastingai atimame jų lietuviškus pasus. Nejaugi mes verksime dėl lenkų, kurie išvažiuoja į Lenkiją? Darbo jėga? Kokia darbo jėga? Mums labiau rūpi paslinkti tvoras į kaimyno kiemą...

Analitikai: ne reforma lėmė studentų emigraciją

Reformos gynėjai - analitikai - nori pasakyti, kad atlyginimai Lietuvoje tokie maži, o kainos tokios didelės, kad jaunimas vis tiek išvažiuotų, net ir be reformos.

O kur tos reformos žadėti pliusai? Kodėl visas pasaulis nesubėgo žavėtis jos didžiuliais privalumais? Kodėl niekas nesako,kad reforma nors vieną gabesnį studentą sulaikė Lietuvoje? Jei reforma nieko gero neduoda, tai kam tada gadinti tiek jaunų žmonių gyvenimą ir daryti tokią kenksmingą jiems reformą?

Gal Lietuvai laikas pradėti rūpintis jos vaikais ir čia, ir užsienyje? Gal daryti tokias reformas,kurios tiems vaikams padeda, o ne atiduoda juos švedų baudžiavon visam likusiam gyvenimui?

Mušėm mes tuos švedus tiek amžių, mušėm, o dabar atiduodam jų nelaisvėn mūsų jaunimą? Ar jau visai mums gėdos trūksta?

Steponavičiaus pakalikų tariami stebuklai

_TSPMI dėstytojai, Ž. Martinaitis bei D. Žvalionytė pasitelkdami neseniai vykdytų tyrimų rezultatus paneigė reformą lydinčius mitus bei prietarus, kad ji sukėlė smukusį studijų prieinamumą bei išaugusią studentų emigraciją. Anot jų, dažniausiai su reforma siejamą negatyvią pasekmę - studentų migraciją - lėmė natūraliai išaugęs studentų mobilumas bei nelanksti Lietuvos darbo rinka[1]._

O taip, Steponavičiaus pakalikams magijos dėka pavyko surasti visus išvykusius abiturientus, su melo detektoriumi patikrinti kiekvieno iš jų motyvus. Pasirodo, visi išvažiavo todėl, kad Lietuvos darbo rinka po ilgų studijų metų bus nelanksti.

1. TSPMI ekspertai kvietė atsisakyti prietarų apie aukštojo mokslo reformą
2010-11-12. Bernardinų internetinis puslapis