Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Gera naujiena atominės energijos sirgaliams

Jungtinė Karalystė ruošiasi statyti naują atominę elektrinę. You go, Cameron... (Cameronai, pirmyn (angl.)).

Bėda tik, kad atominės elektros kaina £90 megavatui yra du kartus didesnė, negu urminė elektros kaina Jungtinėje Karalystėje [1]. Ar norės mokesčių mokėtojai padengti tokį didžiulį skirtumą? Ar leis Europos Komisija valstybei taip proteguoti vieną įmonę?

O kokie analogiški skaičiai Lietuvoje? Butkevičiaus komanda žada viską paaiškinti. Klauskite tokius pat klausimus kiekvieną kartą, kai jums bando aiškinti. Turime gauti atsakymus prieš sekantį referendumą, jei toks bus.



2013 m. spalio 19 d., šeštadienis

Vistiek Grybauskaitė, Butkevičius ir Mazuronis nieko neaugina

Vienai skalūnų skaldymo vietai per dvidešimt metų reikia tiek vandens, smėlio ir mechanizmų, kad juos atvežti reikia 31 000 didžiulių, žemę sukrečiančių, sunkvežimių [1]. Todėl žmonės teisingai bijosi, kad melioracijos įrenginiai bus sunaikinti, kad gražūs vietiniai ūkiai sunyks. O kur dar dulkės, triukšmas, nuodingi chemikalai...

Mes esame už skalūnų skaldymą, jei tas skaldymas vyks tik Grybauskaitės, Butkevičiaus ir Mazuronio kiemuose.

1. Britain Looks to Fracking as North Sea Oil Dwindles

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

R. Sadauskas-Kvietkevičius bijo prarasti jo antrą pakopą

_Taigi, vienintelis būdas įsiteikti dabartiniams pensininkams yra tų pinigų, kuriuos milijonas šalies piliečių sukaupė antrosios pakopos pensijų fonduose, nacionalizavimas [1]._

Tie pinigai yra vogti iš šiandieninių pensininkų. Negražu, ponuli Sadauskai su Kvietkausku. Barzdotas Tamsta, o - vagis. Skriaudi labiausiai vargstančius. Sodra yra ne Tavo kaliošas. Iš jos neimk. Sodra veikia paprastai: vaikai išlaiko tėvus. Atsiranda barzdoti vaikai, kaip Sadaukas su Kvietkausku, kurie išvogė mūsų visų tėvų pinigus. „Pripažįstu, kad tai yra labai apmaudu, bet kitiems metams galimybių didinti pensijas nėra“, - neseniai sakė finansų ministras [2].

Pavogusiems tuos milijardus tiek pasakysiu: Kiek daug jūsų bebūtų, pensininkai eina balsuoti, o jūs - ne. Taigi, jums baigiasi katino dienos. Daugiau vogti neišeis. Ir tai, ką pavogėt, atimsim. Jūs ne šiaip sau į rinkimus nevaikštot. Jūs niekuo ir nesidomit. Jei negalite asmeniškai ką nors pavogti per pusvalandį - tai čia jums jau pernelyg sunku. Nebus jūsų rinkimuose.

1.R. Sadauskas-Kvietkevičius. Politikai ištaškys pensijų milijardus  (12)


2013 m. spalio 16 d., trečiadienis

Kol kas viskas gerai su elektra Lietuvoje, nors Prezidentė ir Seimas, kaip asilų kaimenė kartoja: AE, AE, AE...



Vokietijoje saulės energijos panaudojimas elektros gamybai pastoviai pinga (melsva kreivė, eurai per piko kilovatvalandę ant kairės ordinatės, X ašis rodo kalendorinius metus. Ruda kreivė rodo subsidijų atsinaujinantiems šaltiniams Vokietijoje augimą, milijardai eurų ant dešinės ordinatės) [1]. Mooro dėsnis teigia, kad ir toliau visa elektronika, įskaitant ir saulės energijos sistemas, pigs. Todėl greitai visi pereisime prie atsinaujinančių. Algirdas Brazauskas, būdamas valdžioje, pramušė neblogus dujomis remto elektros generavimo pajėgumus Elektrėnuose. Dujos brangios, bet iš jų gaminamą elektros kiekį lengva padidinti ar sumažinti. Tai svarbu, kai trūksta saulės ar vėjo energijos. Turime galimybę sukaupti energijos Kruonio elektrinėje. Turime terminalą dujoms atsigabenti iš konkurentų Rusijai. O jei Rusija parduoda mums elektrą pigiau, privalome pirkti, negalima daryti politiką žmonių bei daugumos verslų sąskaita. Dabar Lietuva tik iš dalies išnaudoja savo galimybes importuoti pigią elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos – jos išnaudojamos 66 proc [2].

Beje, kodėl mes svajojame priversti Rusijos žmones pirkti mūsų pieną su PPO pagalba? O kaip su Rusijos elektra? PPO išjungsim elektrą šiuo atveju, kad PPO nieko nesužinotų? Suomiai, kai reikėjo kariauti su Rusija - kariavo. Kai reikia prekiauti su Rusija - prekiauja. Ir iš to turtėja. O mes kariaujame, kai reikia prekiauti ir sėdim namie, kai reikia kariauti.

Su atomine elektrine nieko nepridėsime, nes ji yra brangi ir nėra taip lengvai išjungiama bei įjungiama, kaip dujomis varoma elektrinė.

Išvada viena: reikia Lietuvoje toliau didinti energijos panaudojimo efektyvumą bei įsisavinti atsinaujinančius energijos šaltinius, palaipsniui statant šiems šaltiniams reikalingą sumanųjį elektros perdavimo tinklą, įskaitant ir geresnes jungtis su visomis kaimyninėmis šalimis.

1.http://www.economist.com/news/briefing/21587782-europes-electricity-providers-face-existential-threat-how-lose-half-trillion-euros

2Iš Kaliningrado – dar viena nemaloni žinia 

2013 m. spalio 15 d., antradienis

Grybauskaitės ir Kubiliaus taupymo politika nedirba, todėl pakartotinai nerinkime Grybauskaitę Prezidente



1 pav. Daugiau taupymo nesukelia investuotojų entuziazmo, nes nematome daugiau investicijų. Kiekvienas taškas yra atskira šalis. X ašis rodo, kiek šalis sutaupė nacionalinio produkto procentų. Y ašis rodo, kiek šalyje buvo realių investicijų nuo 2009 iki 2013 metų. (PAUL KRUGMAN Five On The Floor)

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Ir mums reikia mažinti skurdą, didinant universitetus baigusiųjų sudaromą dalį visuomenėje

Pirmiausia, reikia išmokyti pakankamai daug,kad užtektų specialistų Lietuvoje, esant didžiulei emigracijai dėl mažų atlyginimų ir visuotinio skurdo.

Kai dauguma jaunų specialistų, įskaitant gydytojus,emigruos, kas mus gydys? Abišala [1]?

Antra, Pietų Korėja prieš penkiasdešimt metų duodavo universitetinį išsilavinimą tik vienam iš dešimties. Dabar dauguma jų turi tokį išsilavinimą, universitetą baigusių procentas yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Todėl jie gerai konkuruoja pasaulinėje rinkoje ir skurdžių yra  mažai.

1. A. Abišala: universitete turėtų studijuoti ketvirtadalis vidurines baigusio jaunimo



2013 m. spalio 13 d., sekmadienis

O mes negalim taip analizuoti mūsų taip vadinamus pasiekimus Lietuvoje? Nejaugi?



Lentelėje [1] įvertintos pasaulio verslo administracijos magistro laipsnį suteikiančios mokymo įstaigos. Mums įdomu, kokie to vertinimo kriterijai. Lentelė atsako į klausimus: Kokią vietą mokymo įstaiga užemė pernai ir užima šiemet tarp kitų įstaigų? Kurioje šalyje mokymo įstaiga yra? Kiek gauna per metus pabaigusieji šią programą? Kiek procentų paaugo baigusiųjų atlyginimas, palyginant su atlyginimu iki studijų? Kiek procentų baigusiųjų programą įsidarbino trijų mėnesių nuo baigimo laikotarpyje? Su kokiais pažymiais jie  įstojo studijuoti? Kiek sumokėjo už studijas? Kiek truko tos studijos?

Jei jau turime rinką universitetuose, tai kodėl nesinaudoti rinkos mechanizmu? Kodėl neinformuoti jaunimą, tėvus ir senelius, ko verta ta mūsų tariama prekė - universitetinis išsilavinimas?

1. (http://www.economist.com/news/briefing/21587781-which-mba-2013)