Mes kritiškai vertiname mūsų valstybę

Aš gaunu geriausius atsiliepimus, jei mano rašiniuose kliūva Premjerui, Prezidentei, ar vargšui daugumos nekenčiamam opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui. Tik koks  profesorius (Povilas Gylys) yra pakankamai drąsus parašyti, kad valstybė yra ir mums reikalinga.

Todėl užsieninės kompanijos Lietuvoje jaučiasi, kaip Jungtinėje Karalystėje: jas daugelis gerbia už žiauriai teršiančias skalūnų dujas, už dėl saugumo reikalavimų nuostabiai pabrangusią branduolinę elektros energiją, už fantastiškai šaltas ir brangias suskystintas dujas, už kalnus pinigų, skolinamų vargšei studentei, įsigyjančiai abejotinos vertės išsilavinimą, Lietuvoje blogesnį, negu tūkstančiuose pasaulio universitetų.

Na o ką daro mūsų nekenčiami, visų niekinami, valstybės atstovai? Jie tik žemai lenkiasi, priima dovanas kabutėse (vistiek jų niekas negerbia) ir leidžia visą užsienietišką šlamštą Lietuvon be problemų.

Bet juk yra problema: tvarką eurozonoje nulemia Vokietijos rinkėjai, kurie labai gerbia jų valstybę, o, kai atsiranda bėda, pradeda gerbti dar daugiau. Prisileisime šlamšto Lietuvon, mums ta tvarka atsirugs, prasidės ES tyrimai, teismai, didžiulės baudos. Andrius Kubilius nemokės. Jis praleido daug laiko, apie tai galvodamas, ir apdairiai nieko neturi. Mokėsime mes visi. Todėl, jei matome labai jau apgailėtiną ir nekenčiamą politikę ar politiką, tai nerinkim tokių politikės ar politiko valdžion.

Verta kaupti atsargas

Europos, Kinijos ir Japonijos ekonomikos lėtėja. Investuotojai ieško saugesnės vietos kapitalui ir juda į JAV, bėgdami iš besivystančių šalių. Tai gali sukelti dideles krizes, panašiai kaip 1982 ir 1997 metais, nes visuotinio nepasitikėjimo laikais kapitalas nenoriai investuojamas, to kapitalo trūksta, o jam pabėgant į Ameriką, pradeda trūkti katastrofiškai [1].

Europą sukausto paralyžius, kuris trunka Japonijoje dešimtmečius. Taupymo entuziastai Vokietijoje daro išėjimą iš to paralyžiaus politiškai neįmanomu. Vis sunkiau įsivaizduoti, kaip ši krizė Europoje gali baigtis nekatastrofiškai. Beje, sveikinu mūsų valdžią su įstojimu į euro zoną. Dabar mes esame pirmame vagone, traukinyje, kuris visu greičiu skuba į uolą. Duris užkalame, devalvuoti litą ir išgelbėti Lietuvos ekonomiką nuo kracho galimybės jau nėra.

Mus laukia didelis krizės paaštrėjimas. Verta kaupti atsargas.


1. Investors turned against debt-ridden Latin American countries in 1982. Then they ran from East Asia’s fixed-exchange-rate tigers in 1997.

Turi pagerėti mūsų santykiai su Lenkija

Kodėl? Nes vaikų gydytoja Ewa Kopacz tapo premjere Lenkijoje. Mūsų valdantieji santykiuose su lenkais visada elgiasi, kaip maži vaikai. Todėl Ewa Kopacz, kaip mažų vaikų psichologijos žinovė, gali labai pagerinti mums taip reikalingą bendradarbiavimą, norint atsispirti stipresnių kaimynų įtakai kartu, kaip mes darydavome nuo senovės laikų.

Ewa Kopacz

Kuo mums kvepia valdančiųjų skalūninė avantiūra

Skalūnų skaldymas skleidžia benzolą ir kitus vėžį, galvos skausmus, pykinimą, kraują iš nosies ir kvėpavimo sunkumus sukeliančius chemikalus [1].


1. fracking pollutes neighborhoods with “cancer-causing benzene and other chemicals that cause headaches, nausea, nosebleeds and breathing difficulties.”

Ką valstybė gali padaryti, jei rinkos jėgos pakeičia daugumą žmonių kompiuteriais ir pakankamai greitai nesukuria naujų darbų?

Valstybė gali pabandyti išvengti neramumų, mokėdama arba primokėdama prie mažų atlyginimų pakankamai, kad žmonės galėtų išlikti gyvi, bet versdama tuos žmones dirbti savanoriais, ar bent ieškoti darbo. Aišku, valstybė gali padėti kelti išsilavinimą, tikintis, kad tai pagerins užimtumą. Visokių biurokratinių leidimų ir draudimų kiekio sumažinimas gali padėti pakelti produktyvumą tų, kurie dar turi darbus. Vokietija pradeda jausti, kad jos ekonomika stringa, todėl Vokietijos valdžia pradeda galvoti apie ūkio skatinimą, naudojant valstybės pinigus. Tai gali pagerinti sąlygas visoje Europoje.

 Na, o Lietuvoje mes turime dar palyginus didelį – 19 proc. jaunimo nedarbą didžiulės jaunimo emigracijos fone, todėl visa kita, ką mes valstybės vadovų lūpomis sakome, yra ne taip jau ir svarbu.

Ukrainiečių savanorių batalionai banditauja

Patikrinimų metu savanoriai iš  verslininkų atima dideles sumas. Grobia žmones ir kankina, kad reikalauti didelių išpirkų (žiūrėk čia [1]). Lietuvoje Ukrainos savanoriai vaizduojami angelais-sargais.

Daugelis valdančiųjų ir opozicijos atstovų reikalauja apginkluoti mases savanorių Lietuvoje, jei tik vėjelis papūs iš kitos pusės. Norite pradėti betvarkę gimtinėje? Palengvinti jūsų problemas su tvorų perkelimu (Paulauskai), tvartelių užgrobimu (Landsbergi), bankų sąskaitų išvaginėjimu (Degutienės sūneli)?  Jau galvojau, kad betvarkė Lietuvoje pasiekė dugną. Atrodo, mano bendrapiliečiai mato tą dugną žymiai giliau.

1. The United Nations also voiced concern at the activities of Ukrainian so-called volunteer battalions that are said to have arbitrarily detained, tortured and kidnapped people, seizing some for ransom and extorting large sums from businessmen at checkpoints. It also expressed concern regarding the fate of at least 1,000 people detained by Ukrainian security forces on suspicion of being “militants and subversives.”

Trumpai ir aiškiai apie atominės statybos problemas

_Konferencijoje R. Juozaitis prisiminė ir Visagino atominės elektrinės klausimą. Pasak jo, dėl geopolitinės situacijos pablogėjimo, Dūkšto ežero dalies Baltarusijos teritorijoje, nepakankamo partnerių palaikymo ir dėl saugumo reikalavimų išaugusios kainos šiuo metu Lietuvai būtų naudingiau pristabdyti projektą ir palaukti naujesnių technologijų, kurios leistų mažinti atominėje elektrinėje pagamintą kainą._