Patobulintas būdas išmokti, kaip rašomos kompiuterinės programos

Tai nėra universitetas, kuriais aš taip rūpinuosi. Tai greičiau amatų mokykla. Bet gera amatų mokykla. Moko konkrečių, aukštai vertinamų, įgūdžių, kaip mobiliakų programavimas, duomenų analizė, internetinio tinklo vystymas. Pavyzdžiui, mobiliakų programavimą dėsto tie Google darbuotojai, kurie prisidėjo prie tų mobiliakų kūrimo. Tikrintojai uždirba 50-100 dolerių per valandą ir duoda išsamų besimokančio darbo įvertinimą. Išvis, į dėstymą įvestas tų įgūdžių įsisavinimas, kurių dabar reikia kompanijoms. Žmonės, kurie baigia šiuos kursus, gana lengvai gauna darbą programavime.

Mokytis reikia, naudojantis internetu su kompanijos Udacity pagalba. Už mokslą reikia mokėti po 200 dolerių per mėnesį. Mokytis galima kiek nori ilgai, bet vidutiniškai mokymasis užima penkis mėnesius. Jei sėkmingai užbaigi kursą (Udacity terminologijos žargonu gauni nanolaipsnį), tai Udacity pusę pinigų atiduoda atgal. Todėl vidutiniškai toks kursas kainuoja 500 dolerių. Google, AT&T ir kitos kompanijos pripažįsta nanolaipsnį. Udacity jau dabar yra pelninga kompanija, todėl yra šansas, kad ji egzistuos pakankamai ilgai.

Vengrijos pozicija pabėgėlių nuo karo problemoje

Vengrija uždaro sienas (kurios yra ir Europos Sąjungos sienos). Už tvoros gadinimą ir nelegalų sienos perėjimą Vengrijoje dabar gręsia areštas ir kalėjimo bausmė. Kodėl?

Vengrija teigia, kad karo pabėgeliai neturi teisės pasirinkti, į kokią šalį jiems bėgti. Jei karo pabėgėliai ateina į Vengriją iš saugios šalies, kaip kaimyninė Serbija, tai tokie karo pabėgėliai tik ieško geresnio  gyvenimo, o ne bėga nuo persekiojimo, nes jų niekas nepersekioja Serbijoje.

Anūkėlių karta

Labai sunku suprasti, iš kur atsirado nelabai jauni žmonės mūsų tarpe, kurie galvoja, kad visi privalo jiems padėti (laiku ir pinigais). Iš kur tas reikalavimas nemokamai gyventi mūsų namuose neribotą laiką?

Anksčiau tokių žmonių nebūdavo. Niekas neieškodavo durnių, kurie visą laiką tik duoda, bet nieko negauna atlyginimui.

Atrodo, supratau, iš kur būtent dabar atsirado tokie nelabai jauni žmonės mūsų tarpe, kurie galvoja, kad visi privalo jiems padėti. Kad žmogus taptų taip žiauriai išpaikintas, reikia, kad kažkas jį pastoviai paikintų. Vyresnioji karta, kuri dar neturėjo kompiuterių, buvo labai vieniši šiame kompiuterių pasaulyje. Todėl jie viską atiduodavo už galimybę pabendrauti. Jų anūkėliai priprato. Dabar tokie senukai jau baigia išmirti. Bet anūkėlių pripratimas nepraeina. Šie mūsų anūkėliai tikrina kiekvieną, ar jis nepasielgs, kaip močiutė (su katastrofiškomis pasekomis anūkėlių darbui, verslui, uždarbiui ir socialinei padėčiai, nes niekas nenori pasijusti durniumi, viską atiduodančiu už nieką).

Siūloma nauja darbo santykių tvarka

Naujas darbo santykius reguliuojančių įstatymų rinkinys sumažina darbuotojų teises (išskyrus teisę dirbti nerealiai ilgas darbo valandas), padidina darbdavių teises atleisti ir kitaip skriausti (su siekiu pakaitinti konkurenciją tarp darbuotojų, sukurti šuo-ėda-šunį atmosferą Lietuvoje). Atrodo, kas čia blogo. Juk tai yra susitarimo tarp kiekvieno darbuotojo ir jo darbdavio reikalas. Bet ne. Kai daugelis tų žiauriai konkuruojančių ir dirbančių nerealias valandas taps invalidais, valstybei (mums) reiks juos išlaikyti. Darbdavys čia bus ne prie ko. Ir šeimoms, kurios yra valstybės pagrindas, laiko ir jėgų visai neliks su tokia nauja darbo tvarka.

Pagrindinė logika tokia: dabar darbo santykius reguliuojančių įstatymų darbdaviai nesilaiko. Todėl reikia priimti naujus darbo santykius reguliuojančius įstatymus, kurių darbdaviai taip pat nesilaikys. Ar tai nėra valdžios ir daugelio darbdavių tyčiojimasis iš mūsų valstybės ir mūsų visų?

Ar jums neatrodo, kad reikia pasiųsti kur toliau tokią valdžią, tokius darbdavius ir tokius įstatymus bei emigruoti? Daugeliui jaunų žmonių Lietuvoje taip atrodo. O gal susitvarkykime su akiplėšomis Lietuvoje?

Jaunimo gyvenimo planų darkymas ir nusikalstamas mūsų mokesčių pinigų švaistymas

Tai yra vienintelis antirusiškos politikos rezultatas. Ko verta vien ta bjauri karinių mašinų pirkimo istorija (žiūrėk čia).  Gėda Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimui ir socdemų vadovaujamai Vyriausybei.

Pasyvus paskaitų klausymas yra žymiai blogiau, negu suporuotas su reguliariu ir aktyviu atsakinėjimu į klausimus

Ypač atsakinėjimas į klausimus yra naudingas studentams, kurie prieš paskaitas žino mažiau, todėl negali atsiremti į gerą žinių pagrindą, kad pasinaudoti efektyviau paskaitomis. Todėl tai svarbu žmonėmsiš provincijos, kaip taisyklė baigusiems prastesnes vidurines mokyklas, moterims tiksliuose moksluose ir inžinerijoje ir kitiems.

JAV jau galima objektyviau įvertinti JAV aukštojo mokslo įstaigas

JAV valstybė tam sukūrė specialų internetinį puslapį collegescorecard.ed.gov . Kokia dalis kokią nors aukštąją mokyklą baigusių atiduoda jų skolas? Kiek vidutiniškai jie uždirba (sužino iš sumokamų mokesčių)? Su kokio dydžio skolomis baigia universitetą? Dabar JAV galima atsakyti į tokius klausimus [1].  Taip pat galima sužinoti, kokia šios mokyklos studentų šeimų dalis yra iš mažiau turtingų (JAV atveju turi mažiau negu keturiasdešimt tūkstančių dolerių per metus pajamų), nes padėti tokioms šeimoms yra efektyviausias mūsų pinigų panaudojimas. Todėl kuo didesnė tokia dalis, tuo aukštoji mokykla yra geresnė.

Laikas ir mums padaryti tokį internetinį puslapį Lietuvoje. Gal ir tikrai universitetai Lietuvoje užkuria dvasinių galių kibirkštį. Bet ta kibirkštis turi padėti užsidirbti duonos kasnį, jei ta kibirkštis tikrai yra tokia galinga. Laikas ir mums daugiau sužinoti apie mūsų universitetus.



1. "“You’ll be able to see how much each school’s graduates earn, how much debt they graduate with, and what percentage of a school’s students can pay back their loans — which will help all of us see which schools do the best job of preparing America for success.” Mr. Obama said in his weekly address."