Gerai, kad nebeturime atominės elektrinės. Šaunuoliai visi, balsavusieji prieš

"Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) šeštadienį sakė, kad radioaktyviuoju tričiu užterštas vanduo prasiskverbė į gruntinius vandenis Indian Pointo energetikos centre prie Bjukanano gyvenvietės, už 64 km į šiaurę nuo Manhatano."

Jei prie Manhatano Endrius Kuomas nesusitvarko, tai kur jau mums...

Kas geriau apgins mus, savanoriai ar šauktiniai?

Lietuvoje fizikos laborantai (kaip A.Kubilius) ir sovietinės komunistų partijos partorgės (kaip D.Grybauskaitė) daugiausia pasisako šauktinių reikalingumo klausimu. Jų naudojamas argumentas yra primityvus: šauktiniai atlieka gynybos ir gynybos rezervo funkcijas pigiau, negu kariai profesionalai.

Šis teiginys yra neteisingas. Nieko nėra puikesnio geros kainos nustatyme negu normali rinka. Tegu valstybė nusprendžia, kiek žmonių jai reikia, ir sumoka rinkos kainą už tas paslaugas.  Šauktinių įvedimas pagauna savo tinkluose žmones, kurie geriau sugeba daryti kažką kitą ir priverčia šiuos žmones atlikti gynybos darbą už žemesnę, negu rinkos kainą. Valstybė praranda tuo pačiu tai, ką šauktiniai geriau padaro jų išsirinktoje darbo vietoje. Dabar, kai moteris irgi reikia paversti šauktinėmis (nes moterys jau tinka dalyvauti karo veiksmuose), ir dauguma moterų turi darbus, tie valstybės nuostoliai tampa dar didesni. Be to, savanorių kariuomenei reikia mažiau kareivių, todėl valstybė nesutaupo, įvedus šauktinius. Tyrimai rodo, kad savanorių sugebėjimai darosi tobulesni, kai tie sugebėjimai ilgiau praktikuojami, kad savanoriai, kaip taisyklė, tarnauja ilgiau ir dirba labiau įtemptai, todėl sumažėja išlaidos treniruotėms.

Išvados: Pirma, savanorių kariuomenė yra pigesnė ir geresnė, negu šauktiniai. Antra, Leninas buvo neteisus, teigdamas, kad bet kokia virėja, sovietinė komunistų partijos partorgė (kaip D.Grybauskaitė) ar fizikos laborantas (kaip A.Kubilius) gali vadovauti valstybei. Kai renkame valdžią, rinkime tik žmones, kurie bent ką nors sugeba.

Kur bus uždirbami dideli pinigai?

Stanfordo universitetas yra Amerikos turtų kalvės - Silicio slėnio - protas. Užtenka prisiminti, kad vertingiausią pasaulio kompaniją Google (dabar Alphabet) įkūrė ir iki šiol valdo du Stanfordo universiteto aspirantai. Todėl norisi spėlioti, kad Amerikos technologinis elitas mato sekantį didelių pinigų srautą biotechnologijoje, paskirdamas Stanfordo universiteto prezidentu žinomą biotechnologijos ir smegenų vystymosi studijų specialistą Marc Tessier-Lavigne.

Ne tik kapitono pasikeitimas, bet  ir viso didžiulio pasaulio ekonomikos laivo judesiai rodo tendenciją, kad biotechnologija atneša vis daugiau pinigų, palyginus su kitomis sritimis. Tokia naujiena svarbi ambicingiems mūsų mokiniams ir jų tėvams. Įdomus darbas su dideliu poveikiu visuomenės gyvenimui ir geras uždarbis būtini ne visiems, bet traukia daugelį.

Kodėl Lietuvoje dauguma taip skursta? Juk mūsų produktyvumas sudaro septyniasdešimt penkis procentus nuo Europos Sąjungos vidurkio

Tos didelės mūsų uždirbtų pinigų sumos daugumoje nebeinvestuojamos į verslus, o iššvaistomos savanaudžių, užgrobusių  ir verslus, ir valdžią Lietuvoje. Kaip susidarė ta korumpuota sistema, kurioje mes dabar gyvename? Rimvydas Jasinavičius, I Vyriausybės pramonės ministras, MRU profesorius tai prisimena taip:

  "Mūsų rinkėjai nesuvokia savo atsakomybės ir dėl to yra labai lengvai manipuliuojami. Jie, pasitikėdami  demokratijos lozungais, išrenka  korumpuotus veikėjus ir faktiškai suteikia jiems neribotą galimybę perskirstyti valstybės bei visuomenės turtą. 

Pačioje atkurtos Nepriklausomybės pradžioje buvo siekiama perduoti įmonių valdymą iš senų vadovų į privačias rankas. Nuostata buvo priimta tokia: jeigu privatus kapitalas įmonėje pasiekia 10 proc., tie privatininkai jau gauna 50 proc. balsų priimant sprendimus toje įmonėje. Tačiau juk tai yra ne tik nelogiška, bet ir neatsakinga. Žmonės, kurie įneša tik 10 proc. turto vertės, užvaldo visą įmonę. Maža to, pasiekę 20 proc. privataus kapitalo, jie gali daryti jau absoliučiai viską - gali įmonę panaikinti, uždaryti, reorganizuoti, išparceliuoti ir t.t. Ši sistema pradėjo veikti, kai premjeras buvo Gediminas Vagnorius. Visas tas liūdnai pagarsėjęs EBSW koncerno „herojiškas“ žygis per visas svarbiausias Kauno įmones kaip tik ir buvo pasekmė šito priimto įstatymo.  

Juk pagrindinis visų korupcionierių interesas yra sudaryti kuo lengvesnes sąlygas bei įstatymų leidžiamas galimybes išvogti valstybės turtą."

Toks mūsų bendro turto grobstymas taip ir tęsiasi. Pavyzdžiui, giminių klanai plinta ne tik aukštosiose mokyklose, bet taip pat medicinos įstaigose, ir savivaldybėse ir net pačioje valdžios viršūnėje (prisiminkime Landsbergius, ypač jaunesniojo žmoną). Lietuvos Vyriausybė prieš 10 metų suteikė tokiems klanams neliečiamybę. Išgrobstomų pinigų kiekiai yra stulbinantys: ketvirtadalis mūsų ekonomikos  [1]. Aišku, kad daugelio viltys, jog Europos Sąjunga padės susidoroti su korupcija Lietuvoje, nepasiteisina. Stebėtinas pavydys: Graikijoje Europos Sąjunga metų metus ignoravo akiplėšišką korupciją, kuri galų gale visą Graikiją parklupdė ant kelių. Lietuvoje ši korupcija yra truputį geriau paslėpta, bet pakankamai galinga, kad neleisti mums atsiplėšti nuo skurdo, kad ir kiek bedirbtume. Vokietija, pagrindinė jėga Europos Sąjungoje, yra suinteresuota mums daugiau parduoti, bet daug kas Vokietijoje nenorėtų stipresnės Lietuvos prekių ir paslaugų konkurencijos. Korupcija Lietuvoje stabdo mūsų pažangą, todėl yra naudinga mūsų konkurentams Vokietijoje.  

Todėl su korupcija Lietuvoje reikia dorotis mums patiems. Be teigiamų šios kovos rezultatų nebus jokių galimybių realizuoti mūsų visų svajones apie katastrofiškos emigracijos iš Lietuvos sustabdymą ir apie padoresnį gyvenimą Lietuvoje. Emigracija, grąsinanti visiškai sunaikinti Lietuvos valstybę, jau dabar sudaro politines sąlygas korupcijos Lietuvoje pažabojimui, nes mirtinas pavojus mus visada suvienija bendrai kovai.


1. "Apie korupciją Lietuvoje – „Savaitės“ pokalbis su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovu S. Muravjovu.


– Ar yra paskaičiuota, kokią žalą biudžetui daro korupcija, ar turite kažkokį skaičių, kiek mes dėl jos prarandame? – Aš manau, kad mes prarandame milijonus, jei ne milijardus. Tikslių paskaičiavimų niekas neturi, galime tik spėlioti. Viskas gali būti paskaičiuota gana paprastai – pagalvokime apie šešėlį, kiek pinigų yra tenai, pagalvokime, kas sudaro šešėlį, ir, manau, kalbėsime apie 20–25 proc."

NATO pėstininkai yra ir mūsų šauktiniai. Kas jų laukia?

„RAND Corp.“ atliktų galimų karo scenarijų simuliacijų analizė rodo, kad Jungtinėms Valstijoms ir NATO pajėgoms stinga reikiamos ginkluotės, esant reikalui, galėsiančios įveikti grėsmės iš Rusijos, šiuo metu turinčios kiekybinį mechanizuotų dalinių ir tankų pranašumą. NATO antžeminės pajėgoms taip pat stinga priešlėktuvinės artilerijos, galinčios deramai pasipriešinti Rusijos karo lėktuvams.

„Iš esmės galima daryti išvadą, kad NATO pėstininkai negalėtų net sėkmingai atsitraukti – būtų tiesiog sunaikinti vietoje“, – teigiama ataskaitoje.

Klauskite politikus, kaip jie konkrečiai ruošiasi išsaugoti tų ruošiamų sunaikinti mūsų vaikų gyvybes. Gal visa Lietuvos valdžia skris ant mėlynojo D.Grybauskaitės patalo, kaip Chotabyčius?

Ką mes darome?

Mes prisiperkame pigių, sudaužytų ir sulopytų, nesaugių vokiškų automobilių ir lakstome mūsų blogais, vingiuotais ir siaurais keliais didžiuliu greičiu, kad patiems sau ir aplinkai įrodyti mūsų kietumą.

Valdžia Lietuvoje elgiasi ne ką protingiau, nes remiasi karo su rusais istorijomis, kad laimėti kiekvienus ateinančius rinkimus, todėl daro viską, ką gali, kad pakenkti rusams. Kad tokie veiksmai turi nenumatytų ar net lengvai numatomų pasekmių, kenkiančių mums patiems daugiau, negu rusams, nieko nedomina. Pažadame norvegams, kad pirksime jų brangias gamtines dujas iš pradžių dar net dešimt metų. Greitai aiškiai pamatome, kad Lietuvoje paklausa toms dujoms krenta, nes visi pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Nepaisant to, ištaisome pažadą. Dešimt metų mums yra  mažai, pirksime norvegų dujas dar penkiolika metų. Džiaugiamės, kad dar ir amerikiečiai atplukdys gamtinių dujų. Na tas jau visai nėra kur dėti. Mes gi esame kupini idiotiško džiaugsmo ir smalsumo.

Tuo tarpu JAV du trečdalius naujo energijos galingumo sukūrė praeitais metais, naudodamos saulę ir vėją. Amerikiečiai patys supranta, kad skalūnų dujos, taip stipriai ištrūkstančios į atmosferą, kaip dabartinėse technologijose, vargu ar yra geresnės, negu anglis. Dar skalūnų dujos dėl nuolatinio gręžimo būtinybės yra brangesnės, negu kiti iškastiniai energijos šaltiniai. Amerikiečiai, kaip ir vartotojai Lietuvoje, traukiasi nuo dujų. Išeina, kad Lietuvos valdžia lieka žaisti su tomis brangiomis ir naikinančiomis aplinką dujomis viena pasaulyje, traukdama tiems žaidimams vis daugiau pinigų iš mūsų kišenių.

Esame biedni ir durni. Kas ten juokiasi? Nejaugi rusai?

Geriausias būdas perduoti žinias kaimiečiams

Geriausiai dirba 8 - 10 minučių trukmės filmai, kuriuose rodomi tokie pat kaimiečiai, aiškinantys jų patyrimą, pritaikant naujoves. Šiuose susirinkimuose yra reikalingas taip pat ir gyvas apmokytas vietinis žmogus, organizuojantis šio filmo aptarimą. Būtinai reikia surinkti ir panaudoti duomenis, kokie filmai veikia geriau, o kokie - prasčiau. [1].


1. "Gandhi discovered that if he produced short (8- to 10-minute) videos that featured local farmers (both men and women, as most agricultural work in India is done by women) talking about their experiences and screened them with a facilitator who engaged a group in a discussion — an idea based on a teaching model pioneered by the Stanford researcher Jack Gibbons (pdf) — farmers were highly engaged. Not only did they sit through the videos and ask questions, many took up the practices."