Kodėl gyvename neramiais laikais?

Priežasčių nedaug, bet jos turi vieną ir tą patį šaltinį:

Saujelei turtingųjų naudinga galimybė bet kada, panorėjus, lengvai atleisti darbuotoją, bei pervesti ne tik gamybą bet ir  paslaugas į šalis, kaip Kinija ir Vietnamas, kur rytietiškas despotizmas ir komunistinė santvarka užtikrina žemiausius pasaulyje atlyginimus, praktiškai vergovės sąlygas. Todėl mūsų atlyginimai Vakaruose nekyla, nors pelnai greitai auga. 

Tai pačiai saujelei turtingųjų naudingi nesibaigiantys karai dėl naftos ir kitų turtų. Tų karų rezultatas yra didžiuliai pabėgėlių iš karų zonos skaičiai. 

Tiems patiems turtingiesiems parankus vartotojų grupių išskirstymas, prisitaikant prie kiekvienos grupelės skonio, suskaido visuomenę į nuo atskirų informacijos šaltinių priklausančias grupes, kurios nebesusišneka, lyg kalbėtų skirtingomis kalbomis.

Todėl susirūpinusi išlikimu vidurinioji klasė Vakaruose pradeda riboti turtingųjų neoliberalų valdžią (ir vėl apie tave, Masiuli, ir vėl apie tave, miegok ramiai).

Supuvimo laipsnis

 E. Masiulis ir V. Gapšys – naujosios kartos politikai. Galbūt reikia daryti išvadą, kad stambus verslas, tokie koncernai kaip „MG Baltic“ griauna visą politinę, partinę sistemą?  Šitą teiginį bandoma atremti tuo, kad Lietuvoje besąlygiškas tikėjimas jaunąja politikų karta yra iš mitologijos. Tikrovėje dažnas jaunas politikas, pagal konformizmą, plėšrumą ir godumą nemažai aplenktų ne vieną politikos senbuvį. Tas tiesa. Išsigimėliai gimsta visais laikais.

Negalime tačiau atmesti ir tokios galimybės, kad (kaip būdinga Rytų Europai) jaunėliai E. Masiulis ir V. Gapšys tik nešioja pinigus, o realiai tuos pinigus skirsto seniai (gal būt Mazuronis, Uspackichas, Gentvilas ir  kiti mūsų politinio olimpo veikėjai), gudriai apsisaugantys nuo žymėtų eurų ir ištraukiantys karštus kaštonus iš žarijų jaunėlių rankomis. Tokiu atveju mūsų politinės sistemos supuvimo laipsnis yra ekstremalus, nes nelieka nieko. Neveltui visi Delfio komentatoriai rėkia apie postimpresionizmo ir post viso kito amžių. Lietuviškai: po visko.

Amerikos kariškiai ir Lietuvos pensininkės

Tai ir buvo formulė, kaip patekti į Seimą ir į valdžią Lietuvoje. Amerikos mokesčių mokėtojai sumokėdavo už Amerikos kariškių paramą mums. Mūsų valdžia tuo pasinaudodavo ir garsiausiai pasaulyje erzino rusus. Lietuvos pensininkės tuos riksmus pastebėdavo ir garsiausius rėksnius išrinkdavo į Seimą.

Tai buvo geri laikai. Gerai, kai gyvenimas yra paprastas. Niekas negalvojo apie naudą valstybei. Nauda konkrečiam Seimo nariui (Eligijau Masiuli, visi žiūri į tave) ateidavo savaime kyšiais iš verslų, prasmukus į Seimą. Niekas negalvojo apie politiką ir saugumą. Amerikiečiai už tai mokėjo ir atsakingi buvo.

Dabar amerikiečiai daugiau nebenori mokėti už mūsų saugumą (Donaldas Trumpas ar Hillary Clinton, nesvarbu, nes rinkėjai masiškai atsisako remti brangius ir mažai naudingus užjūrio projektus). Artūras Paulauskas teisus, mūsų politika radikaliai keičiasi.

Skaniausi pomidorai prinoko

Ten, kur gyvena daugiausia mano skaitytojų, skanesnių pomidorų šiais metais nebus (Lietuva, JAV). Į JAV tuos pomidorus atveža iš Meksikos. Į Europos šalis tie pomidorai ateina iš Afrikos (pvz. Maroko).   Kodėl būtent dabar, gegužės pabaigoj, tie pomidorai yra skaniausi? Paslaptis su pomidorais yra tokia: kad pomidorai būtų saldūs ir aromatingi, reikia daug šilumos ir saulės. Meksikoje ir Maroko dabar to užtenka. Saldžiausi ir aromatingiausi pomidorai iš atvežamų mums yra tie puslaukiniai mažiukai pailgi (cherry plum tomatoes). Pomidorus galima užauginti šiltnamiuose ir Kanadoj, bet tokie geri jie nebus. Aišku, geriausia gyventi ten, kur auga palmės ir patiems užsiauginti pomidorų (tokie patys geriausi, aš bandžiau, lankydamasis Pietuose), bet nesant tokių galimybių, naudokimės ta mūsų keikiama globalizacija ir paragaukime atvežtų cherry plum tomatoes.

Tai už ką davė Mockaus kompanija Masiuliui kyšį ir kas dar ima kyšius?

Nuo 2000-tųjų metų didelę JAV kompanijų pelno dalį sudaro renta, kurią kompanijos užsitikrina, naudodamos valstybės paramą, kad išspausti iš vertingų sandorių konkurentus (antras stulpelis), tuo tarpu iš renovacijų gaunamas pelnas sudaro mažiau nei ketvirtadalį nuo šio valstybinių organų korupcijos duodamo pelno, nes dauguma valstybės įsikišimų padidina barjerus naujiems konkurentams (trečias stulpelis). 



Mūsų stambiosios kompanijos veikia tokiu pat metodu. Mockus kalba angliškai. Vienas euras, įkištas Masiuliui už Sodros lubų ar kitokių mokestinių lengvatų įvedimą atneša kyšininkams 220 eurų pelno (alio, Laisvosios rinkos instituto veikėjai, visi žiūri į jus, nurodyta čia). Lietuvos versluose darbo našumas taip pat nustojo augti, juk neapsimoka investuoti į technologijas, kai žioplių valdžioje papirkinėjimas neša tokius didelius pelnus. Vyrai daugumoje Lietuvos stambių verslų griebia valstybės suteikiamą rentą kastuvais ir neša į bankus maišais. Masiulis buvo bene aktyviausias kovotojas už vergiškas darbo sąlygas Lietuvoje. Kam tai naudinga? Stambiam verslui, įskaitant Mockų. Čia sukasi tiek pinigų, kad Masiulis tikrai ne vienas, kuris parduoda Tėvynę.

Kur statys D.Grybauskaitė namą?

Ne, ne Pašiliuose ant smėlio, tikrai ne. Rimti žmonės ant smėlio namų nestato. Rimti žmonės, kaip Saakašvilis, buvęs irgi labai karingas Gruzijos prezidentas, kraustosi į Ukrainą miestelių merais ir barasi su oligarchais (čia mano fabrikas,  - ne, čia mano fabrikas...).

Kodėl geriausia grąžinti pabėgėlius į Turkiją?

Todėl, kad Turkijos teritorijoje nėra kariaujančių Sirijos ir Afganistano frakcijų, todėl teoriškai Turkijoje pabėgėliams nėra pavojaus. Turkijoje, Libane bei Jordanijoje pabėgėliai yra artimesnėje kultūrinėje ir kalbinėje terpėje (negu ES), todėl jiems ten lengviau integruotis ir susirasti užsiėmimą. Iš šių artimų,  nelabai turtingų, kraštų pabėgėliams lengviau sugrįžti namo taikos nusistovėjimo atveju, nes mažesnė pagunda užstrigti, besinaudojant neuždirbtais Vakarų Europos turtais.

Išeina, kad mums geriausia yra remti Graikijos pastangas, grąžinant pabėgėlius atgal į Turkiją. Mažiau brangių ir bereikalingų raketų bei šauktinių Lietuvos armijai, daugiau piniginės ir profesionalios pagalbos, įgyvendinant susitarimą su Turkija.