Nauja socdemų ministrė R. Budbergytė: mažiausios minimalios algos augimas turėtų sustoti

O mes turėtume kuo toliau ir kuo greičiau iš Lietuvos  bėgti.

Iš Lietuvos, kurioje atlyginimai mažesni kartais [1], o kainos mažesnės, geriausiu atveju, tik truputėlį, negu kitur Europoje.

Dar viena proto viršūnė (nurodyta čia).

1.  Lietuvoje mažiausią minimalią algą uždirba 27 proc. visų dirbančiųjų – maždaug 350 000 žmonių – ir ji yra mažiausia, lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija (bei praktiškai visa Europos Sąjunga).

Trys ketvirtadaliai jauniausių Lietuvos pensininkų dirba

Oi kokie vargšai, kokios mažos pensijos... Bet ne tame esmė. Esmė tame, kad net seni, visą gyvenimą dirbę sunkų kenksmingą darbą, nusinešioję žmonės vis dar randa Lietuvoje darbą. Reiškia, esmė tame, kad dabar Lietuvoje yra darbo vietų. Visą laiką taip nebus. Kiekvienas geras laikotarpis baigiasi. Dabar yra tas geras laikotarpis dirbti ir užsidirbti. Mes labai linkę, kai gerai, tai sėdėti ir svajoti, kad bus dar geriau, ir praleisti progą. O reikia žinoti,kad geriau nebus, kad dabar, kol krizės nėra, reikia įsitaisyti nors į apyblogį darbą, kad vėliau, kai krizės žiema pasibels, mes būtume apsaugoti nors mažų, bet mums priklausančių, pajamų.  O uošviai? Uošviai yra neamžini.

Mikroišraiškos, svarbios derybų metu (anglų kalba)

Robotai ateina

Keturiasdešimt vienas procentas Vietnamo darbo jėgos yra neapmokyta. Indonezijos išsilavinimo ministras svajoja išauklėti darbuotojus, sugebančius spręsti problemas ir bendrauti.  O mūsų net anūkėlio Gabrieliaus Landsbergio komunikaciniai sugebėjimai yra broilerio iš šaldiklio lygio. Aišku, jis bijo konkurencijos, todėl ruošti mūsų darbo jėgą robotų revoliucijai nesiūlo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras kritikuoja NATO aktyvumą Rytų Europoje

Vokietijos užsienio reikalų ministras H-V. Steinmeieris teigia, kad simboliški tankų paradai prie NATO rytinių sienų nepagerina mūsų saugumo sąlygų, o jas pablogina. lietuviškai aptariama čia.

 Telieka sutikti su Europos Sąjungoje įtakingiausio užsienio reikalų ministro nuomone. Seniai laikas Lietuvos užsienio reikalus tvarkančias ir pasaulinį karą kurstančias storas beždžiones uždaryti į narvus, galima ir paauksuotus. Tam tinka Seimo rinkimai.

Rusijoje tie žmonės, kurie turi vaikų, yra laimingesni, negu tie, kurie vaikų neturi

Taip pat tie turintys vaikų yra laimingesni ir Norvegijoje, Vengrijoje, Suomijoje bei Švedijoje. Atrodo, kas čia tokio naujo? Tie mažyliai yra tokie mieli... O ne, JAV vaikų neturintys yra laimingesni. O kaip Lietuvoje? Rašykit komentaruose, papasakokit.

Kodėl egzistuoja toks didelis skirtumas tarp valstybių? Turintys vaikų yra laimingesni tose valstybėse, kur tėvai gali lengvai suderinti darbą su vaikų auklėjimu: apmokėjimas už vaikų priežiūrą yra valstybės remiamas pinigais,  egzistuoja apmokamos atostogos bei išsaugojamas atlyginimas, kai reikia prižiūrėti  vaiką ligos atveju (nurodyta čia). JAV dėl šių svarbių šeimai dalykų tėvai turi konkuruoti.

Man atrodo, kad Lietuvoje mes esame arčiau JAV modelio šiuo atveju. Ne tik ideologiškai. Gana įtakingi Lietuvoje Landsbergiai bando prasigyventi iš mūsų žiaurios konkurencijos vaikų auklėjimo srityje (atsimenate anūkėlio Gabrieliaus Landsbergio žmonos idiotišką šypseną, kalbant apie vaikų auklėjimą bei vairuojant valstybės pinigus į Landsbergių banko sąskaitas?). Nesutinkate? Rašykite.

Kaip gerai, kad viskas, viskas, Lietuvoje taip pigu...

Toks mūsų jumoras. Realiai mes esame Europoje. Ir kainos Lietuvoje yra panašaus į europinį lygį. Pas mus gali būti 10-30 proc. pigiau, o darbo užmokesčio skirtumai matuojami kartais.

Lietuvoje yra vieni žemiausių darbo užmokesčių, tačiau ir pajamų lygių skirtumai yra vieni iš didžiausių. Lietuvos gyventojas, kuriam nėra didinama alga, nukenčia nuo statistikų  du kartus – ne tik jo vidutinis atlyginimas yra gerokai žemesnis negu kitų ES šalių, bet statistiką iškreipia dar ir jo darbdavio atlyginimas, kuris yra gerokai aukštesnis negu kitų ES šalių darbdavių.

Pagal šį pajamų skirtumą mes esame pačiame gale ir atrodome prasčiau už Bulgariją arba Rumuniją. Taip yra todėl, kad Lietuvos darbdaviai nėra taip linkę su darbuotojais dalintis uždirbamu pelnu, net kaip neseniai ES atsidūrę ir todėl dar mažai civilizuoti rumunai ar bulgarai.

Tai blogai ir patiems Lietuvos darbdaviams, nes kvalifikuota darbo jėga išsilaksto. Gera rinka turi būti reguliuojama. Arba automatiškai, per streikus ir profsąjungas, arba valstybės. Tikrų profsąjungų Lietuvoje nėra (palygink su vokiškomis).  Mūsų valstybė gi yra oligarchų kišenėje (Masiuli, visi žiūri į tave).