Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. gegužės 5 d., penktadienis

Tikėjimas viską žinančiu, visagaliu ir reikalaujančiu aukštos moralės Dievu įgalina žmones bendradarbiauti

Tas bendradarbiavimas tarp toli vienas nuo kito gyvenančių, bet tos pačios tikybos asmenų sudaro pagrindą žmonių bendrijai išgyventi konkurencijoje su kitomis bendrijomis. Tai aptinkama, tiriant primityvias bendruomenes skirtingose pasaulio šalyse [1].

1. Nature 530, 327–330 (18 February 2016)

2017 m. gegužės 3 d., trečiadienis

Gyvendami korumpuotoje šalyje, mes patys tampame blogesni darbuotojai

Šalys, kaip Lietuva, kur valdžia godžiai ima kyšius iš verslo, sugadina ir paprastus eilinius žmones, darydamos juos linkusiais meluoti, kad gauti nedidelę piniginę premiją [1]. O sugebėjimas susilaikyti nuo melo yra vienas iš svarbiausių reikalavimų šiuolaikinėse darbo vietose.

1. Nature 531, 496–499 (24 March 2016)

Gyventi Lietuvoje tampa nebemadinga daugumos jaunimo tarpe

Daugiau nei 90 procentai 15-19 metų amžiaus žmonių Lietuvoje sako: „Aš emigruosiu“.  Aiškiai matyti, kad šauktinių vajus Lietuvos jaunimo neįkvepia, nes fantastiško branduolinio karo su Rusija neužtenka, kad sulaikyti Lietuvos jaunimą Lietuvoje.

Kaip efektyviausiai išleisti mūsų palyginus mažas lėšas, skiriamas universitetams?

Nusipirkti geriausių pasaulio profesorių paskaitas, dabar prieinamas internete.  Kadangi Lietuvoje tokių profesorių neturime, tai visus Letuvos profesorius atleisti nuo brangiai mums kainuojančios pareigos dėstyti studentams. Už išsilaisvinusius pinigus pasamdyti daugiau asistentų, kurie padėtų studentams gerai įsisavinti medžiagą, randamą paskaitose, vadovėliuose, praktiniuose užsiėmimuose bei mokymosi, dirbant privataus verslo organizacijoje  ar  valstybinėje organizacijoje, metu.

Galime tikėtis, kad kai kurie Vilniaus universiteto profesoriai, dėstantys lietuvių kalbą ir literatūrą yra geriausi pasaulyje šioje siauroje specialybėje. Jų paskaitas reikia padaryti prieinamas internete visame pasaulyje nemokamai. Kuo daugiau žmonės žinos mūsų kalbą ir kultūrą pasaulyje, tuo mums visiems geriau. Tai būtų vienintelė maža išimtis iš naujai sutvarkytų Lietuvos universitetų. Vertėtų palikti lietuvių kalbos ir literatūros profesorius, kad jie skaitytų vis geresnes paskaitas internete.

2017 m. gegužės 2 d., antradienis

Kodėl Lietuvos verslininkai, politikai ir valstybės tarnautojai naikina Lietuvą?

Nujaučiu, kad vien už tokį klausimą daugelis kiltų mane nubausti, jei tik pajėgtų. Kaip galima taip klausti? Visi tie žmonės per televizorių tokie gražūs (išskyrus Kubilių), tokie patriotai žodžiais, visi iki vieno pasiruošę naikinti Rusiją (net Kubilius, nepaisant keistos istorijos su Kubiliaus demonstruotu Rusijos statomos baltarusių atominės palaikymu). Bet faktai kalba ką kitą. Visas valstybės aparatas ir visi įstatymai valstybėje sustyguoti taip, kad verslininkai gautų maksimalią naudą visų kitų sąskaita ir kyšių pavidalu dalintųsi ta nauda su valstybės tarnautojais bei politikais. Tai puikiai suveikė prieš žydų verslininkus [1] po Pirmojo pasaulinio karo, todėl tapo universaliu Lietuvos elito sekmės receptu. Šiandieninių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Ką berenkame į Seimą, visi išrinktieji mums bando užkarti vergišką Darbo kodeksą, kuris leistų verslininkams mus išnaudoti ir atleisti iš darbo dar lengviau, negu iki šiol. O tokia žiauri tvarka varo darbingiausius lietuvius į emigraciją, palikdama tėvynę nunykti. Kas gerai suveikė agrarinėje vissuomenėje po Pirmojo pasaulinio karo, netinka postindustrinei visuomenei šiandien. Aš galvoju, kad lietuviškas kūmiškumas, įgalinantis palyginus saugiai perduoti tuos prakeiktus kyšius (ar ne, Mockau ir Masiuli?) yra čia svarbiausia.

Bet yra ir kitokia nuomonė. Kai kas galvoja, kad "atgavus nepriklausomybę, autoritarinė ekonomikos administravimo kultūra, paveldėta iš sovietinių laikų, tik sustiprėjo dėl ypač brutalios kapitalizmo kūrimosi pradžios Lietuvoje: tada verslininkai tikrąja to žodžio prasme turėjo išgyventi ir išvengti susidorojimo, jie buvo reketuojami, perėjo kraupias patirtis. Tai turėjo didelę įtaką formuojantis autoritariniam požiūriui į darbo santykius šalyje." Pagal šią idėją išeina, kad prieš daugiau nei kevirtį amžiaus mūsų stambiausi verslininkai patyrė tokį sukrėtimą, kad iki šiol išlieka žvėrimis. Vargšas tu, Mockau, oi koks vargšas...

O kaip manote jūs? Komentuokite, jūsų nuomonė svarbi. Kol nesusigaudysime, niekas nesikeis, toliau tauta greitai nyks.


1. "Skurdžioje šalyje vieninteliu ir didžiausiu investuotoju buvo valstybė, natūralu, kad šalyje, kurios gyventojų daugumą sudarė lietuviai, pirmenybė administracijos įstaigose, valstybės ar pusiau privačiose įmonėse buvo teikiama jiems."





Aukštojo mokslo vertė Lietuvoje

Pernai nedarbo lygis  tarp žemesnį nei vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų siekė atitinkamai 24,5 ir 10,4 proc., kai tuo tarpu tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą nedarbas sudarė tik 2,9 procentus.


2017 m. gegužės 1 d., pirmadienis

Ir vėl D.Grybauskaitės pažadais tikėti pavojinga

Atsimenate, D.Grybauskaitė sakė, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje gali neskubėti, priimdami Jungtinės Karalystės pilietybę. Girdi, mes jus apginsim, neveltui tiek daug važinėjam su vokiečių tankais... O ką sako daug galingesnė ir vokiečių tankų vengianti Jungtinės Karalystės premjerė T.May? Ji siūlo Jungtinės Karalystės lietuvių likimą nuspręsti iki šių metų birželio pabaigos ir palikti lietuvius su tokiomis pat teisėmis, kokias visi trečiųjų šalių (ne ES šalių) piliečiai Jungtinėje Karalystėje turi dabar. Tame tarpe visiems Lietuvos piliečiams reikėtų mokėti už medicininį aptarnavimą Jungtinėje Karalystėje O jei pinigų neužteks, numirsite... 

Taigi, D.Grybauskaitės pažadai yra spastai lietuviams Jungtinėje Karalystėje. Jiems belieka skubiai priimti Jungtinės Karalystės pilietybę, nes galingoji T.May nenori daryti jokių nuolaidų šiuo klausimu. Todėl rizikuoti ir sėdėti D.Grybauskaitės spastuose būtų naivu. O pačiai D.Grybauskaitei ir kitiems Lietuvos valdantiesiems reikia skubiai apsispręsti. Tai reikalingi lietuviai Lietuvai, ar ne? Leisite Jungtinės Karalystės lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar ne? Tai būtų atskiras atvejis, o gal ypatingai reta ar super reta išimtis? Ką jūs galvojate? Galvoti liko jau neilgai. Bet kokiu atveju, lipkite nuo vokiečių tanko. Nerimtai atrodo.