Svarbiausia gaisro Londone auka - Margaret Thatcher palikimas

Londone namų savininkai ir statybinės kompanijos samdydavo inspektorius, kurie tikrina, ar pakankamai namas apsaugotas nuo gaisro. Aišku, tie inspektoriai paiso tų žmonių nuomonės, kurie jiems moka pinigus ir nori sutaupyti bet kokia kaina. Tai yra privatizacija, nuėjusi pernelyg toli. Prievartinis perdėtas taupymas atvedė prie pigaus plastiko namų apšiltinime, kuris buvo pagrindinė baisaus gaisro* priežastis ir prie policininkų trūkumo gatvėse.

Laikas į poilsį Tavo palikimui, Margaret Thatcher, neoliberalizmo propaguotoja, taip pat ir Tavo pasekėjams Lietuvoje.

*Plačiau apie šį gaisrą - čia.

Waymo ir Apple autonominius automobilius aptarnauti ruošiamasi su išnuomojančių automobilius kompanijų pagalba

Tam pravers išnuomojančių automobilius kompanijų patyrimas aptarnauti didžiulius automobilių srautus.

Laikas visus Lietuvos studentus varyti mokytis dirbti vairuotojais. Juk mes taip mėgstame dramą su kvailystėmis.

Svarbiausias klausimas diskusijoje apie dvigubą pilietybę

"Diskusija apie referendumą, pats referendumas ir jo sėkmė arba nesėkmė tik uždelsia atsakymą į svarbiausią klausimą – ar Lietuvai į gerą, kad ir toliau daugybė jaunų žmonių išvyksta į užsienį, įgyja ten išsilavinimą bei profesinę patirtį, sėkmingai dirba ir uždirba, o dabartiniai įstatymai juos skatina nebesugrįžti?"

Pridėkime dar, kad kai reikės paremti Lietuvą demonstracijomis ar pinigais, iš daugelio tų pilietybės atiminėjimo įskaudintų jaunų lietuvių pagrįstai nėra ko tikėtis. Gėdinga despotija yra neverta šiuolaikinio žmogaus paramos.

Technologijos pokyčiai pradeda išstumti Indijos IT darbuotojus

Taip, tuos pačius Indijos IT darbuotojus, kurie, kaip pigi darbo jėga, nukonkuravo daugelį IT darbuotojų Vakaruose. Įdomu, ar neatsitiks tas pats su Lietuvos IT darbais, ypač taip vadinamame fintech (finansinių operacijų IT aptarnavime, į kurį daugelis Lietuvoje muilinasi įlįsti?

Ką reikia turėti mintyse, aptariant su gydytoju profilaktinį patikrinimą dėl prostatos vėžio?

 Tai yra prostatos specifinio antigeno tyrimas. Jis duoda šiek tiek naudos, bet jo rizika sveikatai yra didelė. Jei žmogus sutinka, kad jam atliktų tokį tyrimą, yra 25 proc. tikimybė, kad kuriuo nors momentu jam aptiks padidintą  prostatos specifinio antigeno koncentraciją. Dešimt proc. iš tų žmonių, kurie sutiks kad jiems atliktų prostatos specifinio antigeno tyrimą, bus diagnozuoti, kaip turintys prostatos vėžį. Bėda tame, kad niekas nežino, ar tas vėžys yra piktybinis, ar visai nekenksmingas, todėl net aštuoni iš dešimt turinčių naujai aptiktą vėžį, gaus gydymą (radiacija arba chirurgine operacija). O tas gydymas turi labai didelį nemalonių komplikacijų procentą (šlapimo nelaikymas ir impotencija arba, kas liūdniausia, abu šie simptomai kartu).

Konkrečiai, iš 1000 vyrų, kurie sutinka, kad jiems būtų ištirtas prostatos specifinio antigeno lygis, net 80 vyrų  gaus chirurgiją arba radiaciją. To gydymo pasekoje trys iš to tūkstančio ištirtų išvengs vėžio paplitimo į kitus organus. Tik vienas ar du iš to tūkstančio ištirtų išvengs mirties nuo prostatos vėžio. Net šešiasdešimt vyrų iš to tūkstančio ištirtų gaus šlapimo nelaikymo ir (arba) impotencijos problemą. Todėl daugelis vyrų greičiausiai galvos, kad prostatos specifinio antigeno tyrimo rizika yra didesnė už naudą (daugiau apie tai - čia).

Kai kalbate su gydytoju apie  prostatos specifinio antigeno tyrimą, turėkite mintyse, kad gydytojas yra irgi žmogus. Lietuvoje daugiau daugiau tokių tyrimų veda prie daugiau brangių prostatos gydymo atvejų, reiškia, daugiau didelių kyšių. Todėl pravartu žinoti visas pasekmes ir paaiškinti gydytojui, kas jums svarbu. Dar būna, kad laboratorijos supainioja mėginius ir žmonėms išpjauna absoliučiai sveikas prostatas...

Sveikiname vadovus, įvedusius mūsų universitetuose studentų pinigų krepšelius: Kubilių, Putinaitę, Steponavičių

Jūsų reforma lengvai susidorojo su Lietuvos universitetais. Niekas nenori tokiuose, tik pinigų krepšelių rinkimu užsiimančiuose, universitetuose studijuoti, todėl studijuoja tik iš bėdos. Todėl Lietuvos universitetai fantastiškai  tuštėja – palyginti su 2010 metais studentų skaičius sumažėjo net 40 procentų (per tokį trumpą laiką netekome beveik pusės studentų). Universitetai net greičiau tuštėja, negu pati Lietuva. Todėl liūto dalį surenkamų pinigų Lietuvos universitetai išleidžia pustuščių pastatų šidymui bei remontui, ir bereikalingų administratorių išlaikymui. Daugiausia – net 32 procentus iš to, ką valstybė skiria iš biudžeto, ūkiui ir administravimui išleidžia Šiaulių universitetas. Panašiai tiek skiriama Stulginskio ir Edukologijos universitetų ūkiui ir administravimui. Apie penktadalį valstybės lėšų tokioms kvailoms išlaidoms skiria Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos ir Sporto universitetas. Grok, laume, ko negroji...

Taip, esame dūšioje kaimiečiai. Išsirenkame į valdžią gražiai čiulbančius durnius kaip Kubilių, Putinaitę ir Steponavičių. Durniai imasi ir vertingą, kitų tautų sukurtą, Lietuvos kultūrinį palikimą sugriauna. O mes ieškome daugiau durnių, čiulbančių gražias melodijas...

Arabai irgi normalūs žmonės - greitai bėga iš Lietuvos

Iš 344 į Lietuvą perkeltų pabėgėlių, dauguma – 248 pabėgo iš Lietuvos. Pabėgėlių priėmimo centro vadovas R. Mikulėnas sakė neturįs informacijos apie tai, į kokias šalis pabėgo perkelti asmenys. „Jie Lietuvoje pabūna vidutiniškai tris mėnesius, kol gali gyventi Rukloje. Po trijų mėnesių tvarkosi dokumentus, kol migracija suteikia ar nesuteikia leidimą gyventi Lietuvoje , ir tada jau žiūri pagal save“, - sakė R. Mikulėnas. Jis teigė girdėjęs iš perkeltų asmenų, kad jie ieško savo vaikams didesnės gerovės. „Ne paslaptis ir lietuvaičiai gi to paties išvažiuoja“, - išvykstančių pabėgėlių nebuvo linkęs teisti R. Mikulėnas (daugiau apie tai - čia).