Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. gruodžio 3 d., sekmadienis

Dirvožemio sveikatos palaikymas ir anglies dvideginio surinkimas iš atmosferos į dirvožemį

"JAV Ohio valstijos Anglies tvarkymo ir sekvestracijos centro direktorius Rattanas Lalas apskaičiavo, kad dirvožemis gali sukaupti anglies kiekį su  greičiu, lygiu 0,9-2,6 gigatonų per metus. Tai yra nedidelė žmonijos išmetamų į atmosferą per metus 10 gigatonų dalis, tačiau reikšminga. Kai kurie mokslininkai mano, kad prognozė yra pernelyg kukli, dirvožemis gali pašalinti iš oro dar daugiau anglies.
Technologijos, kurias naudoja dirvožemį regeneruojantys ūkininkai, skiriasi priklausomai nuo dirvožemio, klimato ir pasėlių. Šios technologijos prasideda nuo supratimo, kad sveikame dirvožemyje gyvena daugiau nei milijardas mikroorganizmų  viename arbatiniame šaukštelyje, o šių organizmų elgesys palengvina užauginti sveikesnius augalus. Norėdami tręšti laukus, dirvožemį regeneruojantys ūkininkai naudoja daugybę maistinių medžiagų turinčius mėšlą arba kompostą, vengdami cheminių trąšų ir pesticidų, kurie gali sunaikinti didžiulį organinių medžiagų kiekį ir sumažinti augalų atsparumą. Jie nemėgsta arimo, nes arimas padidina anglies išmetimą į atmosferą. Kai kurie ūkininkai derina gyvulius, laukines kultūras ir derlių viename lauke, arba sodina daugiamečius augalus, krūmus ir net medžius greta su derliaus augalais. Paliekant dirvožemį neapsėtą pasibaigus vasarai, yra neleidžiama, kadangi nepridengtas dirvožemis lengvai nyksta, iš tokio dirvožemio išmetama daugiau anglies; vietoj to, dirvožemį regeneruojantys ūkininkai augina dirvą dengiančius augalais, kad užfiksuotų daugiau anglies ir azoto iš atmosferos."
Vis daugiau žemdirbių susiduria su dirvožemių rūgštėjimo problema. Prieš kalkinimo programą, apie 1967-uosius, kai buvo pati melioracijos pradžia, Lietuvoje buvo apie 47 proc. rūgščių dirvožemių. Prieš atkuriant Nepriklausomybę, jų beliko tik 18 proc. Dabar grįžtame į pradinę būseną ir maždaug 25 proc. šalies dirvožemių yra rūgštūs, o kai kuriuose rajonuose - Tauragės, Skuodo, Šilalės, Mažeikių - net iki 35 proc. dirvožemių yra rūgštūs. Humuso kiekis vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo nuo 3,2 iki 2,4 proc. „Buvo atvejų, kai ūkininkai mums priekaištauja, kad viską darė pagal mūsų rekomendacijas, tačiau vietoj programuoto 6 t/ha derliaus gavo 4 t/ha. Paklausus, ar darė dirvos chemines analizes, paaiškėja, kad ne. Kai ūkininkas pamato agrocheminių analizių rezultatus, supranta, kad jo dirvožemis yra tarsi rėtis, kuriame niekas nesulaiko maisto medžiagų", - konkrečius atvejus prisimena R. Velička, ragindamas žemdirbius susimąstyti, kaip pakeisti pasėlių struktūrą, prisiminti sėjomainas, grąžinti į laukus žemę gerinančius augalus. Katastrofiškai sumažėję daugiamečių žolių plotai - nuo 1990 m. buvusių 25 proc. pasėlių struktūroje iki 4 proc. 2004 m. Būtent daugiametės žolės yra pagrindiniai augalai, atstatantys dirvožemio derlingumą. Tačiau kai nėra gyvulininkystės, nėra prasmės auginti daugiamečių žolių. „Tačiau pastebime, kad kai pažangiai mąstantys ūkininkai jau vien dėl dirvožemių gerinimo ryžtasi auginti daugiametes žoles, net ir nelaikydami gyvulių", - sako R. Velička primindamas, kad itin gerai dirvos struktūrą atstato dobilai.

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/rinka/18164-bandymu-stotis-ant-geru-permainu-slenkscio
Lietuvoje dirvožemio sveikatos palaikymas ir anglies dvideginio surinkimas iš atmosferos į dirvožemį yra apleisti darbai. Reikėtų išmokas ūkininkams padaryti priklausomomis nuo dirvožemio gerinimo rezultatų, nes pavienių entuziazmo neužtenka.
"Nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų humuso kiekis vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo nuo 3,2 iki 2,4 proc. Reikia pakeisti pasėlių struktūrą, prisiminti sėjomainas, grąžinti į laukus žemę gerinančius augalus. Katastrofiškai sumažėję daugiamečių žolių plotai - nuo 1990 m. buvusių 25 proc. pasėlių struktūroje iki 4 proc. 2004 m. Būtent daugiametės žolės yra pagrindiniai augalai, atstatantys dirvožemio derlingumą. Ūkininkus suprasti galima - kai nėra gyvulininkystės, nėra prasmės auginti daugiamečių žolių. Tačiau pažangiai mąstantys ūkininkai jau vien dėl dirvožemių gerinimo ryžtasi auginti daugiametes žoles, net ir nelaikydami gyvulių.  Itin gerai dirvos struktūrą atstato dobilai."

Geriausia, kas nutiko šiais metais, yra #MeToo judėjimas



Kodėl? Šis judėjimas sterilizuoja neoliberalus, kurie griauna mūsų gyvenimo būdą ir pasaulio ekonomiką. Neoliberalai vis labiau bijo sekso. Jie naikina vienas kito galimybę išsaugoti darbo vietas.
"Bostono verslo moterų grupės įkūrėja Kristina Tsipouras sako, girdėjusi, kad kai kurios moterys sako, kad daugiau nebesamdo vyrų." Darbovietės virsta moteriškais vienuolynais. Neoliberalų seksas baigiasi sudėtingu reikalavimu pasirašyti žodinę sutikimo formą kiekvienam piršto judėjimui, neatsižvelgiant į tai, kurioje kūno vietoje gali būti tas pirštas. Pornografija ir masturbacija tampa dar daug saugesnis, daug švaresnis ir daug paprastesnis neoliberalų sekso būdas.

Patriotai rimtai nepriima  #MeToo judėjimo. Jei jie pasmerktų visus tuos vyrus naujienose, jie pasmerktų savo mylimuosius, vyrus, brolius ir tėvus, pačią žmogaus prigimtį. Patriotai vertina visą sekso žaismingumą ir galią.

Pasibaigus šiai
#MeToo judėjimo istorijai, besimasturbuojančių neoliberalų neliks ant Žemės paviršiaus. Pagaliau neoliberalai išrado kelią savo susinaikinimui.

The best thing that happened this year is #MeToo movement


Why? This movement sterilizes the neoliberals that are ruining our way of life and the worlds economy. The neoliberals are getting more and more afraid of sex. Obsessed by real and imagined sexual transgressions they are destroying their possibilities to practice their own profession. "Kristina Tsipouras, founder of the Boston Business Women group, said she had heard that some women said they might no longer hire men."  Now we have workplace reminding convent (community of nuns). Neoliberal sex will end up with a cumbersome requirement to sign an oral consent form for every movement of a finger, whatever place in the body that finger might be. Doing pornography and masturbation becomes so much safer, so much cleaner, and so much simpler for the neoliberals.

Patriotic people do not take pathetic #MeToo movement seriously. If they would condemn all those men in the news, they would condemn their own husbands, brothers and fathers, the human nature itself. Patriotic people  enjoy love with all its gamefulness and power.

At the end of the story no masturbating neoliberals will be left on the face of the Earth. At last neoliberals invented a pathway for their own extinction.

Kodėl Lietuvoje pernelyg blogai gyventi tiems, kurie iš Lietuvos emigruoja?

Todėl, kad Lietuvoje pernelyg gerai gyventi Lietuvos elitui, todėl niekas keistis negali. Viskas, kas liečia eilinius, dvelkia skurdu ir nuoboduliu. O kodėl niekas keistis negali?
"Investicijos ir konkurencija? Dažnai jos tik trukdo. Atidaryti gamyklą, kurioje dirbtų tūkstantis žmonių su padoriais atlyginimais? Tai vėlgi reiškia pavojų elito nariams, kurie mėgsta savo darbuotojams mokėti minimumą ir važinėti naujais prestižiniais visureigiais. Jei nebegalėsi mokėti minimumo, atsiras sunkumų, mokant už išsimokėtinai paimtą paskutinio modelio BMW. Konkuruoti ne pigia darbo jėga, o technologijomis, rinkodara ar kvalifikacija daugelis nebesugeba ir nebenori. Be to, dažnai ir fiziškai nebegali. Metų metais ant skurdo ribos gyvenantys kvalifikuoti žmonės tiesiog išsivaikščiojo."
Naiviai galvojame kartais, kad čia tik Lietuvos provincijos problema. Bet ne. Jei sostinėje būtų geriau, tai niekas masiškai nebėgtų į užsienį, o susirinktų sostinėje. Kiek kainuoja automobilis, kuriuo važinėja Gabrielius Landsbergis? Mes juk nesame akli, čia gyvenam ir matom. Tuo viskas pasakyta.

2017 m. gruodžio 2 d., šeštadienis

Kokia strategija dabar reikalinga Lietuvai?

 Darbo našumas per vieną darbo valandą Lietuvoje krenta. Kadangi katastrofiškai trūksta gerų darbuotojų, tai algos Lietuvoje kyla. Tampame nekonkurencingi pasaulinėje rinkoje. Ką daryti? Reikia mokytis vystyti pramonės strategiją, kaip tai daro Jungtinės Karalystės vyriausybė.

"Pramonės strategija yra pastangos padidinti Jungtinės Karalystės darbuotojų produktyvumo lygį - darbo našumas per vieną darbo valandą ekonomikoje, kuris nuo finansų krizės išliko stabilus ir atsilieka nuo kitų pramoninių šalių. Jungtinės Karalystės konservatorių vyriausybė pažadėjo iš esmės padidinti šalies išlaidas moksliniams tyrimams per ateinančius eilę metų: nuo 1,7% BVP 2015 m. iki 2,4% 2027 m. (Palyginimui, Vokietija jau išleidžia 2,9 % BVP moksliniams tyrimams, JAV - 2,8%). Jungtinėje Karalystėje nėra šauktinių, talentingas jaunimas gali susikaupti rimtam darbui šiuolaikinėje ekonomikoje [1]."

 Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams sukasi apie gėdingus 0,79 proc. šalies BVP. Paradoksalu, kad Lietuvoje svarstoma branduoliniam karui su Rusija paskirti daugiau negu 2% BVP, nukreipiant visus jaunuolius po mokyklos tarnauti šauktiniais. Kaip mūsų jaunuoliai po to konkuruotų su Jungtinės Karalystės jaunuoliais šiuolaikinėje ekonomikoje? Priminsime, kad po NATO branduolinio karo su Rusija neliktų nei Rusijos, nei NATO, nei Lietuvos. Aiškiai Lietuvos valstybės vadovai nesusigaudo, kas dabar svarbiausia Lietuvai.

1. Nature
    551,
    551–552
    (30 November 2017)


2017 m. gruodžio 1 d., penktadienis

Galų gale, konkreti data komerciniams bepiločiams automobiliams - 2017 metai

"Amerikiečių automobilių kompanija "General Motors" (GM) ankstina bepiločių automobilių įvedimą į rinką ir nori, kad 2019 metais GM bepiločiai automobiliai išvažiuotų į mūsų gatves.
Finansų direktorius Chuckas Stevensas apskaičiavo, kad iki 2025 metų bepiločių taksi rinka pasieks šimtus milijardų dolerių, o pelno marža bus nuo 20 iki 30 procentų. Tai būtų daug daugiau nei GM gauna pelno iš paprastų automobilių gamybos."
 Lietuvoje vairuotojai ir pardavėjos yra dažniausiai pasitaikančios profesijos. Tiems iš mūsų, kurie vairavimu uždirbate duoną, naudinga būtų jau dabar mokytis kalbas. Kai reikės emigruoti, netekus vairuotojo darbo, kalbų mokėjimas padės susirasti padoresnį darbą užsienyje. Mažai tikėtina, kad Skvernelis ar Lietuvos verslininkai sugalvos naujus darbus tokiai miniai žmonių.

Muitų saulės baterijoms įvedimu prasideda Vakarų muitų karas su Kinija

"Amerikiečių gamintojai teigia, kad pigios saulės baterijos buvo neteisėtai finansuojamos Kinijos vyriausybės. Kinijos gamintojai gavo naudos iš pigių paskolų iš vyriausybės valdomų bankų. Netgi kai kurios Kinijos bendrovės, kurios nuolat kovojo su nuostoliais ir susidūrė su sunkumais, mokant paskolas, sugebėjo išlikti.
Tokie Kinijos gamintojai "yra techniškai nemokūs, tačiau jie vis dar gauna kapitalą", - sakė Markas Widmaras, "Phoenix" pagrindinio gamintojo "First Solar" vadovas.Per pastaruosius penkerius metus Jungtinės Valstijos jau nustatė Kinijos saulės baterijų tarifus, paskatindami Kinijos gamintojus pasitraukti iš Kinijos ir statyti didžiules Pietryčių Azijos gamyklas. Dabar Trumpo administracija nurodė, kad ji gali padidinti spaudimą, leisdama taikyti tarifus visoms saulės baterijų grupėms, įskaitant Pietų Azijos šalis.
Administracijos pareigūnai iki šiol leido dviems saulės kolektorių įmonėms su gamyklomis Jungtinėse Amerikos Valstijose paprašyti Vašingtono  visų saulės elementų importo muito tarifų."
Lietuvos atstovai Briuselyje neblogai uždirba (ar ne, Gabrieliau Landsbergi, senelio dėka pasišildęs europarlamente?), bet jie nieko ten nedaro, tik retkarčiais surašo kokį nors popierių, vertą tik pasišluostyti. Kadangi Kinija sukčiauja prekyboje, seniai reikėjo Kiniją prispausti muitais, kad Lietuvoje auginti pramonę. Kodėl turime laukti, kol tai padarys prezidentas Trumpas, ir taip turintis daug rūpesčių su Iranu ir Šiaurės Korėja? Vyti Landbergių giminę ir kitus dykaduonius iš ES struktūrų ir iš Seimo.  

Jūs galvojate palaukti, kol prezidentas Trumpas išeis į pensiją, ir toliau daryti, ką darėte iki šiol? Neišeis.
"Neseniai atliktoje 28-nerių šalių gyventojų apklausoje 62 proc. respondentų baisisi globalizacija; 55 proc. mano, kad užsieniečių antplūdis kenkia užsieniečius priimančių šalių ekonomikai ir kultūrai. Šios tendencijos ypač ryškios Jungtinėse Valstijose. Du trečdaliai amerikiečių yra susirūpinę dėl imigracijos. Trys ketvirtadaliai mano, kad vyriausybė turėtų apsaugoti vietines darbo vietas ir pramonę, net jeigu tai sulėtina augimą."
 Taip kad, Skverneli, žmonės Lietuvoje ir pasaulyje nesidžiaugia tavo BVP augimu, o klausia, kas man iš to. Ruoškis atsakyti į šį klausimą.