"Tocquevillis pirmasis suvokė, kad liberaliai-demokratinė-kapitalistinė matrica, kurioje mes visi gyvename, priklauso nuo to kas buvo iki liberalizmo, šios mūsų matricos gyvybingumas, tvarumas ir padorumas priklauso nuo iki liberalaus laikotarpio egzistavusių jėgų ir įpročių, nuo paveldėtų, o ne pasirinktų, įsipareigojimų ir ištikimybių: genties ir šeimos bendruomenių, moralizmo ir metafizinių bei religijos horizontų, filosofijos ir meno aristokratijos.
Bet žymus šiandienos autorius Deneinas, kaip pranašas Jeremijas, skelbia, kad Tocquevillio baimė, jog liberalizmas ilgainiui išnaikins visą šį paveldą, palikdamas tik savanaudišką individualizmą ir minkštą biurokratinį despotiškumą, užblokuotą keistoje šių dviejų priešybių sąjungoje, - kad ta baimė dabar yra mūsų baugi realybė, o ne teorinis samprotavimas. Kur liberalizmas vieną kartą pristatinėdavo lygybę, jos vietoje liberalizmas dabar siūlo plutokratiją; vietoj asmens laisvės, - siūlo patrauklumą, kurį reguliuoja visuotinio sekimo valstybė; vietoj tikros intelektualinės ir religinės laisvės, - siūlo vis didesnį prisitaikėliškumą ir vidutiniškumą. Liberalizmas susiaurino turtingas kultūras į vartojimo prekes, sulaužė socialinius ir šeimos santykius ir paliko mus visus izoliuotais ir vieni kitus įtarinėjančiais "antikultūros" gyventojais. Iš šios "antikultūros" išnyko daugybė tikrųjų žmogaus vertybių."Lietuvoje iš šių vertybių dar laikosi tik šeimos santykių likučiai. Todėl ir emigruojame šeimomis. Ciniškas tautos vardo naudojimas saujelės tautiečių greitam ir akiplėšiškam praturtėjimui sunaikino mūsų genties ir kitus socialinius ryšius (ar ne, Masiuli?). Bet jau eilėje prie valdžios laukia anūkėlis Gabrielius Landsbergis, pasiruošęs pakeisti net lietuviškos šeimos sąvoką. Neveltui vadiname jį broileriu. Kaip ta, chloro tirpale išmirkinta, višta, Gabrielius Landsbergis neša tautai tik mirtį.
