Naujo ir drąsaus. Tie žmonės, kurie darė karjerą ir gerai gyveno prie ruso, kaip D.Grybauskaitė, V.Landsbergis
, dabar bando įrodyti,
kokie jie yra tikri rusofobai. Todėl jie sukėlė didžiulė rusofobinę isteriją. Visi kiti bijosi šio riksmo, todėl patys dalyvauja rusofobinės isterijos priepuoliuose.
"Istorikas A. Kasparavičius teigia, kad Lietuva po 1990-ųjų kovo 11-os turėjo du šansus. „Buvo šansas tapti antrąja Suomija – tapti tiltu tarp Rusijos ir Vakarų. Dar buvo šansas tapti bunkeriu – tuo Vakarų bastionu prie Rusijos sienų. Mes pasirinkome antrą variantą, bet ne visi nori take bunkeryje sėdėti, milijonas jau išvažiavo. Amžinai sėdėti bunkeryje negalėsime, reikės iš jo išlįsti ir iš naujo apibrėžti lietuvybę, iš naujo pamatyti pasaulį“, – susirinkusiems knygų mugėje sakė istorikas."
Kuo tas kenksmingas sėdėjimas bunkeryje konkrečiai pasireiškia? Ne tik didžiule emigracija. Jau rašiau apie stambiausių Lietuvos verslų naikinimą, kad pakenkti Rusijai. Bet kliūva mums visiems. Į dabartinę nemalonią ekonominių santykių situaciją Lietuva pirmiausia pateko dėl Krymo istorijos.
"Visa ES nedaug nukentėjo nuo sankcijinių ir kontrasankcijinių ekonominių apribojimų prekyboje su Rusija, o Lietuvai maisto produktų embargo nulemti praradimai buvo daug didesni. Įdomu tai, kad Lietuvos elitas aktyviausiai agitavo už sankcijų Rusijai taikymą, nors būtent mes labiausiai nuo jų ir nukentėjome", – kalbėjo ekonomistas R.Rudzkis.
Nes Lietuvos elitas gyvena gerai net tada, kai visa Lietuva skursta. Todėl, kai sutinkate kandidatus į Prezidento postą, Seimą ar europarlamentą, klausinėkite apie Rusiją. Jei tie kandidatai yra bailiai ir gieda tik D.Grybauskaitės nesąmones, apie tai, kad rusai puola, tai nebalsuokite už tokius kandidatus. Kitaip bunkeris, vadinamas Lietuva, greitai bus visai tuščias.