Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. gegužės 8 d., antradienis

Vokietijos vieta dirbtinio intelekto pritaikyme

Vokietijos dirbtinio intelekto srities verslininkas Westerheide:
 "Pagal tarptautinius standartus, mes, Vokietija, užimame žemą vietą, tuo metu kai amerikiečiai su rinkos dalimi 40 procentų - pirmą vietą. Toliau seka Kinijos ir Izraelio valstybės, kiekviena iš jų turi po 11 procentų, po to - Anglija, Prancūzija ir Vokietija. "Taigi, mes turime kažką dirbtinio intelekto srityje čia, bet mes daug mažesni nei atitinkami konkuruojantys žaidėjai."
Kodėl taip? "Pirmas ir paprasčiausias atsakymas: Nepakankami kapitalo srautai į inovacijas", sako Westerheide ir priduria: ". Nepakankami kapitalo srautai į verslumą ir įmones, kurios gali augti" Tuo pačiu metu Vokietijoje (ir Europoje) turime gerą bazę, įskaitant fundamentinius mokslinius tyrimus, nors ne pas mus sukurta "pakankamai rinkoje esančių produktų, kurie tikrai patenkintų klientų poreikius". Jo nuomone, gerai veikia šioje srityje bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvauja verslininkai, investuotojai "ir korporacijos, kurios turi duomenis ir klientų pasiekiamumą". Ką mes pametėme, Westerheide nuomone, yra galutinis vartotojų žaidimas. Tai jau laimėjo "Google", "Amazon" ir "Apple". "
Norint greitų pasiekimų šioje srityje, mums, lietuviams, reikėtų emigruoti į JAV. Mūsų startuoliai gali gauti Lietuvos pagalbą prototipų vystymui - pasigailėtinus 24 tūkst. eurų. Už tokius pinigus nebus nieko.

Artūras Zuokas apie Dalios Grybauskaitės skandalą


"„Šiandien reikėtų išsiaiškinti, kas yra Lietuvos prezidentas: ar Darius Mockus, ar Dalia Grybauskaitė?“, – teigia politikas Artūras Zuokas. Buvęs Vilniaus meras sako, kad jam klausimų kelia ir prezidentės pozicija. Juk prezidentė žinojo apie glaudžius koncerno „MG Baltic“ ryšius su Liberalų sąjūdžiu, tai kodėl ji liberalus ne kartą rėmė rinkimuose."

Dirbtinio intelekto kompiuterių pagrindas

Tai Invidia kompanijos GPU (angliškai: Graphic Processing Unit), kurie yra dirbtinio intelekto sistemų pagrindas. Šis egzempliorius vadinamas Volta GPU:

Image result for Volta graphics processing unit

Kodėl Lietuvą valdo Berijos pasekėjas Darius Mockus? Kur mūsų demokratija? Kodėl numirė?

Kodėl demokratijos nuslysta atgal prie autoritarizmo? Daugelis mokslininkų nurodo susirūpinimą keliančią demokratinių normų, pagrįstų socialiniu sutarimu dėl žaidimo taisyklių ir pagarbos piliečiams, eroziją.

Tačiau šį demokratinių normų išnykimą lemia gilesni veiksniai. Daugelyje demokratinių valstybių suskaidymo šaknys yra pačiose demokratinėse konstitucijose.Daugiau kaip du trečdaliai šalių, perėjusių į demokratiją nuo Antrojo pasaulinio karo, padarė tai pagal konstitucijas, kurias rašė išeinantis autoritarinis režimas. Tarp svarbių pavyzdžių yra Argentina, Čilė, Kenija, Meksika, Nigerija, Pietų Afrika ir Pietų Korėja. Netgi kai kurios ankstyvosios demokratijos pasaulyje, tokios kaip Nyderlandai ir Švedija, turėjo gilų autoritarinį palikimą. Demokratines institucijas dažnai kuria išeinantis autoritarinis režimas, kuris siekia apsaugoti elitą nuo teisinės valstybės ir suteikti jam postūmį politinėje ir ekonominėje konkurencijoje po demokratizacijos.Konstitucijos priemonės, kurias autoritarinis elitas naudoja šiems tikslams pasiekti, yra tokie veiksniai kaip rinkimų sistemos dizainas, teisėkūros paskyrimai, federalizmas, teisinis imunitetas, kariuomenės vaidmuo politikoje ir konstitucinis tribunolas. Trumpai tariant, dėl valdžios ir privilegijų paskirstymo bei piliečių gyvenimo patirties demokratija dažnai neperleidžia elito turimų politinio žaidimo galių, net ir pakeitusi autoritarizmą.


Be to, kyla kliūčių pakeisti socialinę sutartį šalyse, kurios paveldėjo ankstesnio autoritarinio režimo konstitucijas. Šiose konstitucijose dažniausiai yra nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad pakeitimai būtų daromi didžiule dauguma. Ir autoritarinės praeities elitas naudojasi šiomis konstitucijomis, pasinaudoja savo galiomis, kad prastumtų politiką, kuri dar labiau sustiprintų elito privilegijas (plačiau apie tai - čia).


Taigi, KGB veikėjai - Landsbergiai, Darius Mockus ir kiti panašūs į juos tvarkosi Lietuvoje, kaip nuosavame tvartelyje. 

2018 m. gegužės 7 d., pirmadienis

Pagrindinis D.Grybauskaitės kaltės įrodymas


Stambusis Lietuvos verslas yra sukurtas ir dirba pagal sovietinį, komunistinį, kurpalių

Stambiausi Lietuvos verslininkai (Maximos Numavičius, MG Baltic Mockus) yra sovietinio periodo produktai. Todėl jie sukūrė verslus, dirbančius pagal tokį modelį, pagal kurį dirbo komunistinė Sovietų Sąjunga. Pagrindą sudaro mažai apmokami ir beteisiai samdiniai, dirbantys, praktiškai, kaip vergai. Paklauskite Maximos kasininkių, kokie jų atlyginimai. Viršūnėje sėdi ir karaliauja neklystantys ir visažiniai Maximos Numavičius, MG Baltic Mockus.

Kaip paaiškėjo šiandien iš VSD pažymos, Mockus dar turi savotišką mažą KGB, kuriam vadovauja žurnalistu apsimetęs Dapkus. Tas KGB renka kompromituojančią medžiagą apie trukdančius Mockui žmones (įskaitant stambiausius politikus) ir tuos žmones šantažuoja, skelbdami tą kompromatą per Mockaus propagandos priemones. Turi Mockus ir jo nuosavą partiją, tik ji vadinasi ne komunistų, o liberalų partija (plačiau apie tai - čia). Turi Mockus ir kišeninę Prezidentę - Grybauskaitę.

Silicio slėniai Lietuvoje

Atsimenate, A.Kubilius važinėjo į Silicio slėnį Kalifornijoje , kad, neva tai, pažiūrėti, kaip atrodo. Pradėjome statyti tokius tariamus mokslo slėnius Lietuvoje. Slėniai stovi. Mokslo - nė kvapo. Inovacijų Lietuvos verslui - jokių. Didžiuliai pinigai iššvaistyti. Kas pasipelnė? Degtindaris Mockus iš MG Baltic (toliau tiesiog MG):
"Iš VSD pažymos matyti, kad MG bandė daryti įtaką Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Pagrindiniais interesais buvo universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune. Taip pat – universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (dėl statybų ir nekilnojamojo turto). Aiškinama, kad, pirmiausia, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma koncerną domino dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus. MG atstovai rodė ypatingą susidomėjimą rengiama aukštojo mokslo reforma. Štai prieš 2009 m. kovo studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuojamą reformą, R Kurlianskis gavo informaciją apie reformai besipriešinančių rektorių atlyginimus. Minėta informacija paviešinta per LNK. Šioje VSD dalyje minima ir žurnalisto T. Dapkaus pavardė: šis esą turėjęs „prižiūrėti“ Seime vykstančius balsavimus."