Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. gegužės 15 d., antradienis

Kas yra nacionalinė grėsmė, o kas - grynas malonumas?

Grybauskaitė Seimo nario susiliejimą su verslu laiko nacionalinė grėsme, o Grybauskaitės dalyvavimą Mockaus sąmoksle, užvaldant valstybę ir išvagiant milijardus eurų valstybės užsakymų pinigų, Grybauskaitė vadina menkniekiu, nevertu dėmesio.

Lieka tik  laukti Prezidentės apibrėžimo, ką reiškia Seimo nario susiliejimas su verslu. Ar čia, kai verslininkė yra Seimo nario žmona ir susiliejimas vyksta vyro ir moters bendravimo viršūnėje, ar kaip nors kitaip?

Kodėl Lietuvoje nėra ir niekada nebus kapitalistinės gerovės?


Nes tie, kas priima sprendimus, sau ir saviesiems tą gerovę jau susikūrė. Konkurentų jie nenori, o be konkurencijos nebūna kapitalizmo ir jo atnešamos gerovės.
"Mažų miestelių ir regionų elitas rado tą auksinę būties ir komforto formulę. Ten vietiniai verslininkai seniai suprato taisyklę – pats turi būti politikas ir dalyvauti, priimant reikšmingus sprendimus. Tada klestės ir tavo verslas. Nereikia kurti partijų ir jų skyrių. Užtenka tiesiog ateiti ir įsikurti jau veikiančioje struktūroje. Minios verslių žmonių jaukiai įsikūrė vietos tarybose, valdančių partijų vietos skyriuose, kai kurie įsitvirtino merų kėdėse. Kai kurie, pajamų deklaracijose pateikiantys kuklius valdiškus atlyginimus, važinėja brangiausiais automobiliais ir susipainioja vardindami valdomo nekilnojamojo turto adresus. Visa tai ne Italijoje ar Kolumbijoje, o mūsų kuklioje Lietuvoje. Iš dalies būtent šis procesas, kai verslininkai tapo vietiniais politikais, o vietiniai politikai tapo vietiniais verslininkais ir pristabdė mūsų vystymąsi. 

Šiandien kalbame apie demografinę krizę, mirštančius regionus, iš kurių emigracija tik auga. Ji ir negali sustoti, nes atlyginimai kartais atsilieka nuo didmiesčių, kur įsigalėti viena kuri nors verslo struktūra, nepaisant pastangų, taip ir nepajėgė, ir galimybių didėti jiems beveik nėra.

Konkurentai, kurie galėtų priversti juos kelti paslaugų kokybę ir didinti algas, nes reikia varžytis, nereikalingi. Geriau paprasčiausiai susitarti vietiniame verslininkų klube, kur renkasi elitas. Galimybės laimėti vietos savivaldybės pirkimus svetimiems dažnai praktiškai nėra. O sustabdyti, remiantis Lietuvos respublikos teisės aktais, galima praktiškai bet kokį projektą ar investicijas. Teisės aktai kuriami ne verslininkams ir paprastiems piliečiams, o politikams ir klerkams, kad būtų galima manipuliuoti. Užtenka pareikalauti pažymos, po kuria turi pasirašyti tau pavaldus skyriaus vadovas, sukelti šurmulį ir vietos taryboje keletą metų vilkinti eilinį sprendimą, leidžiantį statyti ar pertvarkyti dominantį objektą.
Pavyzdžiui, šešių paukštynų savininkas Jonas Jagminas buvo įsigijęs vietą Jonavoje, kur kartu su partneriais iš Ukrainos norėjo statyti pašarų gamyklą. Po 1,5 metų mėginimų pakeisti žemės paskirtį, investuotojai, kurie norėjo investuoti 5 mln. eurų ir į čia vežti bei perdirbti kukurūzus, saulėgrąžas – kultūras, kurios pas mus neauga, spjovė ir projekto atsisakė."

2018 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Prancūzija išleidžia į bendrą eismą savarankiškai važiuojančius automobilius


  

"Prancūzija nori būti savarankiškai važiuojančių automobilių vystymo avangarde. Dėl to Paryžiaus vyriausybė rengia naują teisinę sistemą, skirtą plačiai išbandyti savarankiškai važiuojančius automobilius  ir reguliariai jiems važinėti Prancūzijos keliais. Vyriausybės įsteigta ekspertų komisija pristatė savo ataskaitą pirmadienį Paryžiuje. Joje reikalaujama, kad per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2022 m. būtų leidžiamas Prancūzijos kelių eismas iš esmės savarankiškoms transporto priemonėms. 
Jos turėtų atitikti tarptautinės autonomijos kategorijos 3 lygį: tai susiję su savarankiškai valdomais automobiliais, kurių vairuotojas bet kuriuo metu turi sugebėti perimti kontrolę. Tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad jis ketina leisti atlikti visiškai autonominių automobilių (4 lygis) bandymus iki 2019 m. tik tam tikruose iš viešųjų kelių. Iki šiol jie važinėjo tik privačiais keliais."
Kadangi daugiausia vyrų Lietuvoje dirba vairuotojais, reikia pasirūpinti, kur mes juos įdarbinsime, kai vairuotojų reiks žymiai mažiau..

Lietuvoje vyksta perversmas

Mockaus televizija šantažuoja politikus, priversdama daryti tai, kas didina Mockaus valdžią. To politikų šantažavimo dėka milijardiniai valstybės užsakymai , mūsų visų sumokėtų mokesčių pinigai, nusėda Mockaus rankose. Ką daryti? Teisingas atsakymas:
"Ką reikia daryti, tai priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – komentuodamas Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažymą apie pastangas užvaldyti valstybę, LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas."
Neteisingas atsakymas:

„Manau, pirmiausia turime kalbėti apie atsakomybę tų žmonių, kurie tikrai padarę galimai nusikaltimus. Nuo ko tokie dalykai turėtų dažniausiai prasidėti – po bet kokių pažymų arba skandalų turėtų būti pradėtas mažų mažiausiai ikiteisminis tyrimas, kuris turėtų baigtis teismo sprendimu arba nusprendžiu, po kurio galėtume spręsti, ar iš tikro buvo padarytas blogas darbas. Nes pažyma ir pareiškimas – viešieji ryšiai, bet dar ne sprendimas“, – V. Bako užuominas apie licencijų stabdymą komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius."
Ar nėra Dainius Radzevičius Mockaus nupirktas? Juk Dainiaus Radzevičiaus atsakymas daugiau, negu keistas. Kai ginkluotas nusikaltėlis Mockus eina iš namo į namą ir atiminėja mūsų pinigus, niekas nepradeda pirmiausia ikiteisminį tyrimą, po to - teisminį tyrimą, o dar po daugelio metų - teismo nuosprendį. Pirmiausia nusikaltėliui Mockui išmuša ginklą iš rankų. Šiuo atveju - sustabdo Mockaus televizijos veiklą.

2018 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Išeitis stovintiems Vilniaus kamščiuose?

"Su "Uber Elevate" transporto paslaugų teikėjas "Uber" planuoja artimiausioje ateityje perkelti dalį trumpo ar vidutinio nuotolio kelionių į orą. Pirmieji praktiniai bandymai turėtų vykti 2020 m. - praėjus trejiems metams, atsižvelgiant į įmonės idėjas, bus pradėta rinktis. Svarbiausia, kad didmiesčių regionai turėtų susilpninti gatvių transporto srautus. Pirmieji tyrimo etapo miestai jau  atrinkti: dirbama su Dallasu ir Los Andželu. Šiuo metu vis dar ieškoma trečiojo miesto šiems bandymams.
Skrydžio taksi, dar vadinamą "VTOL orlaiviais" (vertikaliuoju kilimu ir tūpimu), turėtų būti galimybė pakilti ir nusileisti vertikaliai, kad galėtų naudoti stogus, kaip pradinę ir galutinę kelionės vietą miestuose. Pasak bendrovės, pirmieji modeliai turės maždaug 100 kilometrų nuotolį ir judės ore iki 320 kilometrų per valandą greičiu.

Jie turėtų būti valdomi grynai elektra ir jų akumuliatorių sistemoms įkrauti reikia tik keletą minučių. Maršrutai, kurie ilgą laiką trunka lėtai judančiame eisme, gali būti praskrendami per kelias minutes."
Nesiųskite tik A. Kubilių į pasitarimus su Uber. Bus kaip buvo su Google. A. Kubilius aplankys Kaliforniją, įtaisys jo sūnų į gerai apmokamą darbą (tada Google, o dabar Uber), o Lietuvos investicijos į mokslo slėnius iki paskutinio euro nueis D. Mockaus statybinėms bendrovėms. Uber reklama parodyta čia.

Pirmi ateinančios krizės požymiai

"Kai JAV Federalinių vertybinių popierių fondo  trumpalaikių vyriausybės obligacijų rinkos auga, o ilgalaikių obligacijų palūkanų normos yra gana tolygios, skirtumas tarp jų sumažėja. Ir šių duomenų brėžinys, žinomas, kaip pelningumo kreivė, užima didelę erdvę mintyse tų, kurie laiko rinkas esminiu ekonominės sveikatos barometru.
 Tai iš tikrųjų padeda surasti sprendimus, kurie yra svarbūs Amerikos ekonomikos sveikatai. Taip yra todėl, kad sulėtėjimo pelningumo kreivė daro bankininkystę - iš esmės yra skolintis pinigus, naudojantis mažomis trumpalaikių paskolų palūkanų normomis ir skolinti pinigus, naudojant aukštesniais ilgalaikių paskolų rodikliais - mažiau pelninga. Jei pelningumo kreivė apversta, ilgalaikių obligacijų palūkanų normos yra mažesnės, negu trumpalaikių obligacijų palūkanų normos, tai tokia situacija veiksmingai užtrenkia skolinimosi duris. Ir kadangi skolos yra degalai, kurie varo ekonomikos variklį, dažnai tokiu atveju seka recesija."
Kaip parodė praeita krizė, Lietuvoje neturime sugebėjimų dirbti krizės metu. Didžiuojamės sugebėjimu prispausti žmones, todėl žymiai paskatiname emigraciją, kuri yra dabar svarbiausias mūsų ekonomikos faktorius.

G. Landsbergis yra netinkamas žmogus dirbti Lietuvos valstybės valdyme

 Priminsime, kad jis yra sėdinčio Lietuvos valdžioje V. Landsbergio anūkas. Todėl paskirtas vienos didžiausių konservatorių partijos vadovu. Gabumų G. Landsbergis neturi jokių, paklusnus, todėl noro ką nors keisti - taip pat neturi. Vaikšto po Stiklius ir išgeria su Kurlianskiu. Kokių žmonių mums reikia?

"Kaip gerą pavyzdį A. Maldeikienė pateikė tokias šalis kaip Singapūras, Taivanas. „Ten visada įstatymų priėmimo procesas vyko stipriose ir labai kokybiškose valdžios institucijose. Jos nesipainiojo su verslu. Tose šalyse yra gebėjimai, išsilavinimas, kompetencijos ir jos gali įtraukti žmones iš išorės, kurie nepriklauso uždarai sistemai“, – dėstė ji. Tuo metu Lietuvoje, pasak ekonomistės, jaunimas emigruoja nes turi mažiausiai galių įsitraukti į „tą žaidimą“. „Arba būna kaip su jaunaisiais politikais, kurie ateina kaip tam tikri komjaunuoliai. Labai paklusnūs, labai pilki, turintys tėvelius, dėdes, senelius, kurie sėdi valdžioje. Visada yra iš tos pačios sistemos ateinantys, jeigu yra silpnas viešasis sektorius, o Lietuvoje jis silpninamas ir pastaruoju metu tai virsta absurdu“, – kalbėjo ji."