"Prievartinio šaukimo šalininkai nori pasiekti "mūsų šalies socialinės sanglaudos" tikslą. Ar būtų gera idėja valstybei priverstinai įpareigoti socialinę sanglaudą? Vargu. Visa patirtis rodo, kad savanoriškumas yra pagrindinė motyvacijos ir įsipareigojimo sąlyga, o prievarta slopina ar stabdo dalyvavimą. Yra priežasčių, dėl kurių vergija ilgainiui istorijoje nepavyko."
2018 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis
Kuo svarbiausiai skiriasi naujas JAV prekybos susitarimas su Meksika nuo senosios NAFTA?
Naujoji tvarka yra geresnė JAV darbuotojams, tame tarpe ir dėl Kinijos savivaliavimo suvaldymo:
"JAV komercijos sekretorius Wilbur Ross sakė, kad "NAFTA" buvo atidariusi Kinijos gaminiams duris į Jungtines Valstijas per Meksiką ir Kanadą be muitų.
Dalis problemos buvo "NAFTA" pasenusi gaminio kilmės taisyklė. Kai susitarimas buvo parengtas dešimtojo dešimtmečio pradžioje, jis nenumatė Kinijos kilimo kaip grobuoniškos, merkantilinės gamybos galios. Jis nenumatė, kad Kinijos gamintojai siektų pasinaudoti Meksikos galimybėmis patekti į JAV rinkas tiek daug laivybos detalių ir medžiagų, kiek Meksika galiausiai parduotų į JAV rinkas. Kinija yra antras pagal dydį metalų eksportuotojas į Meksiką po JAV.
Naujasis JAV sandoris su Meksika reikalauja, kad Šiaurės Amerikoje 75 proc. viso automobilio dalių turinio būtų gaminama Amerikoje, norint įvežti į JAV už neapmokestinamai, žymiai daugiau nei 62,5 proc. pagal NAFTA reikalavimus. Taip pat reikalaujama, kad pagrindinės medžiagos, naudojamos automobiliuose, tokios kaip plienas ir aliuminis, būtų gaminamos Šiaurės Amerikoje. Taip pat bus sugriežtinta daugelio kitų gaminių kilmės taisyklė, įskaitant tekstilės gaminius, chemines medžiagas ir kitas plieno turinčias prekes.
Tai turėtų sumažinti Kinijos grėsmę Meksikoje ir JAV, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios susitarimas galėtų būti nauda darbuotojams abiejose sienos pusėse."
2018 m. rugpjūčio 28 d., antradienis
Kombainas obuolių ir kitų vaisių derliaus nuėmimui
Valdo vienas žmogus. Galima pasižiūrėti filmuką čia (vokiečių kalba, tačiau veiklos principą galima suprasti ir nemokant vokiškai).
Juodadarbiai darosi vis mažiau reikalingi. Naikinkime sistemą Lietuvoje, kuri neleidžia gabiam nepasiturinčiam jaunimui siekti geresnių mokslų.
Juodadarbiai darosi vis mažiau reikalingi. Naikinkime sistemą Lietuvoje, kuri neleidžia gabiam nepasiturinčiam jaunimui siekti geresnių mokslų.
2018 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis
Ką daryti su numavičiais, kurie išveža milijardus iš Lietuvos į Londoną?
Sako, kad kapitalo nesulaikysi, jei kas jam nepatiks, jis greitai pabėgs į mokesčių rojų. Todėl neva tai reikia spausti dirbančiuosius ir marinti juos badu. Ne taip greitai... Lenkai sugalvojo, kaip išspręsti bėgančio kapitalo problemą.
"Kaimyninėje šalyje jau rengiamas įstatymas, kuriuo siekiama prigesinti kompanijų ar net fizinių asmenų norą išsikelti į šalis, kuriose mokesčių sistema palankesnė. Lenkai neketina to uždrausti – juk Europos Sąjungoje tiek žmonių, tiek kapitalo judėjimas yra visiškai laisvas. Tačiau mokesčiai už persikėlimą bus solidūs. Atims penktadalį įmonės. Pagal projektą, persikelti nusprendusi įmonė turės kreiptis į Finansų ministeriją, kad ji apskaičiuotų jos vertę. Jei ji bus didesnė nei 2 milijonai zlotų (467 tūkst. eurų), 19 procentų nuo šios sumos teks atiduoti Lenkijos iždui. Žymią dalį turto, persikraustant į kitą šalį gali tekti atiduoti ir privatiems asmenims. Projekte žadama neliesti nekilnojamojo turto, o sumokėti reikės vien už susikurto verslo bei įgytų vertybinių popierių, bankinių indėlių vertę. Jei emigruoti nutarusio fizinio asmens pajamos viršys taip pat 2 milijonus zlotų, jam teks sumokėti 3 procentus nuo šios sumos. Tačiau jeigu išvykstantysis nenorės atskleisti turtų dydžio, inspektoriai jį apskaičiuos apytikriai ir uždės 19 procentų mokestį."
Įspūdingas filmukas, kaip musulmonai iš Afrikos šturmuoja prestižinį pliažą Ispanijoje
Bėga į Ispanijos gilumą, net pasišokėdami. Va kur tikras darbas laukia Lietuvos pasieniečių, profesionalių kariškių ir žvalgybos - ginti mūsų bendras Šengeno sienas. Nėra ko stovėti prie taikios Lenkijos sienos ir žvilgčioti į pravažiuojančias moteriškes. Po jų sijonais seniai nėra blokų su cigaretėmis. Kyšio nebus, tie laikai pasibaigė.
Kiek sutaupome Lenkijoje?
Už prekes sumokame du kartus mažiau:
Kas 15 km. šių dienų automobiliui? Niekas. Nepavydžiu Maximai ir kitiems Lietuvos kraugeriams.
"Draugai Gintaras ir Tadas teigia nesantys žemesnių kainų medžiotojai, todėl perka viską, ko reikia. Bet nepaneigsi, sako jie, sutaupyti apsiperkant Lenkijoje įmanoma mažiausiai dukart.„Tam, kad nuvažiuotumėme iki „Maximos“, turime sukarti penkis kilometrus, o iki „Biedronkos“ – dar 15 km. Tačiau šioje parduotuvėje išleisime perpus mažiau."
Kas 15 km. šių dienų automobiliui? Niekas. Nepavydžiu Maximai ir kitiems Lietuvos kraugeriams.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)