Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. gruodžio 7 d., penktadienis

Kapitalizmo Lietuvoje nėra

Linas Sesickas, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas, puikiai paaiškino Lietuvos problemą:
"Jei mes spausime prekybininkus mažinti kainas, jie pasirinks lenkų, vokiečių ar dar kitos šalies gamintojus, kurie dėl masto galės pasiūlyti žymiai geresnes kainas, o tada visi stebėsimės, kodėl nyksta nacionalinis verslas."

Taigi, toliau remkime paskutiniais tautos ištekliais nevykusius, nekonkurencingus,  Lietuvos verslininkus tik todėl, kad jų lietuviškos pavardės, nors jie ir gyvena Anglijoje? Štai kodėl Lietuvoje turime pasakiškai dideles kainas su neįtikėtinai mažomis algomis. Lietuvos valdžia dešimtmečius tylomis remia nevykėlius mūsų gamintojus. Revoliucija neįvyko. Kapitalizmo Lietuvoje nėra. Mus melžia tie patys komunistų nomenklatūros atstovai, jų vaikai ir anūkai.



Neužtenka šnapso dėžutės - kyšiai Landsbergiams skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų

2018 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Neadekvati Lietuvos reakcija į globalizaciją

"Kaip globalizacija dabar degradavo, ji pavirto milžinišku sukčiavimu, leidžiančiu labai didelėms korporacijoms nemokėti mokesčių. Tai yra jos tikroji funkcija, o moralinio tikslo prasmė sumažėjo. Tai sistema, kuri tapo pakenkta korozijos."
Lenkija įveda didžiulius mokesčius kompanijoms, kurios nori išvežti jų kapitalą iš Lenkijos. JAV įveda muitus importui. Globalizacija išeina iš mados. Tik iš Lietuvos Numavičius veža laisvai. Tik Grybauskaitė remia Kinijos komunistų siekį konkuruoti su Vakarais, naudojantis globalizacija.

100 vietų latvių parlamentas nepritarė Pasauliniam paktui dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos

"Kadenciją baigiantis centro dešiniųjų premjeras Maris Kučinskis anksčiau šią savaitę pažadėjo „laikytis parlamento sprendimo, koks bebūtų rezultatas“. Pasak prieš tą paktą balsavusios parlamentarės Dagmaros Beitnerės-Le Gallos (Dagmaros Beitnerės-Le Galos) iš Naujosios konservatorių partijos (NKP), susitarimas yra „labai prastai parengtas kaip dokumentas, galintis sukelti didžiulių padarinių visame pasaulyje“. Kritikos šiam dokumentui negaili dešiniojo sparno politikai, kurių nuomone, paktas pažeidžia jų šalių nacionalinį suverenitetą."

Gėda Lietuvos valdantiesiems, išdavusiems lietuvių tautos interesus bei pažeidusiems Lietuvos suverenitetą. Ką tik Lietuvos Seimas nutarė paremti šį gėdingą paktą.

„Maximos“ pardavėjos negali nusipirkti šviežio geresnio maisto „Maximoje“

Kodėl? 
"Tikslas – kad kuo daugiau žmogus dirbtų už kuo mažesnį atlyginimą. Didžiausias Lietuvos darbdavys – „Maxima“ atskleidė, kiek maždaug uždirba kasininkė-pardavėja, – apie 540 eurų. Tiek „Maximos“, tiek „Lidl“ paviešinti atlyginimai yra didesni nei šalies pardavėjų vidurkis – 502 Eur.  Pagal medianą, didžiausias atlyginimas „Norfoje“ – 780 Eur. Toliau rikiuojasi „Iki” (617 Eur), „Rimi” (596 Eur) ir „Maxima” (587 Eur)."
Pardavėjos, kartu su vairuotojais, sudaro pagrindinę darbo jėgos Lietuvoje dalį. Vairuotojų laukia autonominių mašinų eros atnešamos bėdos jų profesijai. O pardavėjos jau dabar perka maistą Lenkijoje.

Kaip Europa gali išsilaikyti dirbtinio intelekto (DI) vystyme vienose gretose su Amerika ir Kinija?

 "Pirmaujančių šioje srtyje Europos mokslininkų nuomone, tai įmanoma tik tuomet, jei jie telkia savo gebėjimus ir drauge sudaro tinklą. Svarbios konferencijos Monrealyje metu, jie jau paskelbė apie planus pradėti tokį jų tinklą. Tarp jų yra ir  įsikūrusios Tübingene Makso Planko instituto Intelligent Systems organizacijos direktorius Bernhard Schölkopf, kuris dabar atlieka tyrimus kartu su Šveicarijoje ir Austrijoje vokiečių DI pionieriais Jürgen Schmidhuber ir Sepp Hochreiter ir tarp kitų kolegų Zoubin Ghahramani, Max Welling. Jų dabar įrengta asociacija pavadinta Ellis, kuri reiškia Europos laboratorija mokymuisi ir sumanioms sistemoms tirti.
Mokslininkai baiminasi, kad Europa negalės išlikti pažangiausių šios srities mokslinių tyrimų vieta. Konkrečiai, jie siekia pasiūlyti Europos doktorantūros studijų programą, kuri galėtų konkuruoti su geriausiais Amerikos universitetų fakultetais, taip pat sugebėti pagrįstai konkuruoti su tarptautinių interneto korporacijų, pavyzdžiui, "Google" ir "Facebook" teikiamomis galimybėmis - šios įmonės leidžia jose dirbantiems DI ekspertams atlikti jų fundamentalaus mokslo tyrimus, bei skelbti jų mokslinius straipsnius ir pateikti juos akademiškai svarbiose konferencijose. "Facebook" geriausias DI tyrėjas Yann LeCun neseniai pokalbyje su dienraščiu F.A.Z sakė, kad tai yra specialiai sugalvota strategija, skirta pritraukti talentus ir būti patraukliu darbdaviu."

 Nei vienos lietuviškos pavardės. Mūsų dar nėra Europoje. Net Andrius Kubiliu su jo rašomu vadovėliu nėra įtrauktas.

2018 m. gruodžio 5 d., trečiadienis

Geltonųjų liemenių judėjimas Prancūzijoje ir situacija Lietuvoje

"Šis sukilimas daugiausia yra organiškas, spontaniškas ir savarankiškas. Tai daugiausia apie ekonominę klasę. Kalbama apie žmonių nesugebėjimą sumokėti už pragyvenimo išlaidas.
Praėjusį savaitgalį Paryžiaus turtingų turizmo sričių rajonų nusiaubimas buvo tik fizinė išraiška jausmui, kurį visi šie judėjimai jaučia giliai: neapykanta pasaulinės sistemos "nugalėtojams", kuriuos simbolizuoja miesto elitas.
Prancūzijos prezidentas ponas Makronas, deja, yra kaitos agentas, kuris veikia netinkamu laikotarpiu, nes dėl ilgai užtrukusių Prancūzijos struktūrinių ekonomikos pertvarkymų, jis neatitinka jo Vakarų kolegų kohortos elgesiui. Dabar jis bando sutvarkyti reformas, kad Prancūzija taptų dar verslui draugiškesnė ir konkurencingesnė, kaip tai padarė Didžioji Britanija devintajame dešimtmetyje ir Vokietija 1990-aisiais. Tuo tarpu jau kyla pasaulinė reakcijos banga į nelygybę, prie kurios atvedė šios pernelyg verslui draugiškos reformos. "Dujų mokestis buvo tik pradžia", - sakė Tony Roussel, Marselio Geltonųjų liemenių judėjimo atstovas. "Dabar yra kitų mokesčių klausimas. Yra atlyginimų klausimas. Yra minimalaus darbo užmokesčio klausimas". "

Lietuvoje irgi vis garsiau kyla šie klausimai. Konservatoriai ir socdemai prastūmė daug pernelyg draugiškų verslui reformų. Valstiečiai užbaigė įvesti verslui pernelyg draugišką Darbo kodeksą, nors politikoje vėjas papūtė iš kitos pusės, konservatoriai ir socdemai neteko valdžios būtent dėl pernelyg didelės draugystės su skriaudžiančiu daugumą lietuvių verslu. Dabar reikia pagalvoti, kaip mums visiems išgyventi šioje pernelyg verslui draugiškoje Lietuvoje.