Kai mes susitinkame su kuo nors iš Lietuvos užsienyje, apie jį sakome: „tauta“. Kaip tikras yra tas mūsų bendruomenės jausmas? Ar mes iš tikrųjų esame viena bendruomenė, viena šeima, viena tauta?
Sužinosime referendumo dėl dvigubos pilietybės metu. Gal mes pasakysime pusei Lietuvos darbingų žmonių, jau išvykusių neseniai prasidėjusios emigracijos metu, kad mums nerūpi jų rūpesčiai ir baimės visose šiuolaikinio pasaulio dalyse, kurios užsidaro nuo visų rūšių užsieniečių. Tai bus mūsų sprendimas, su kuriuo teks toliau gyventi.
Mūsų bendruomenė vis labiau silpnėja. Daugelio kitų tautų žmonės nėra taip išsivystę liberalaus raugo poveikyje. Ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, musulmonai, lenkai, kinai ir daug daugiau grupių labiau, nei mes, vertina savo bendruomenes, todėl daugiau, nei mes, vieni kitus remia. Jie ir toliau gyvena Lietuvos žemėje. Jei nesame bendruomenė, jei nesame viena šeima, jei nesame viena tauta, tai negalime vieni kitus palaikyti, todėl negalime išgyventi krizėse Lietuvoje. Tokiu atveju mes visi turime glaustis su svetimais žmonėmis užsienyje. Mūsų kalba ir kultūra išnyksta. Prisimenate prūsus?
2019 m. vasario 19 d., antradienis
Mus, lietuvius Lietuvoje, laukia siaubingas likimas
„Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad Lietuvoje 2018 m. 329 asmenys deklaravo milijonus eurų turto, turėto 2017 m.“Deja, šie žmonės negali padėti mūsų šaliai pereiti nuo mažą pridėtinę vertę kuriančios šalies prie didesnės pridėtinės vertės šalies. Kodėl? Nes jie įsigyja milijonus eurų, kaip, pvz., Landsbergio šeima, per šeimyninius ir draugystės santykius ir kyšius. Sugebėjimų nulis. Todėl pusė darbingo amžiaus žmonių jau išvyko iš Lietuvos. Todėl Lietuvos perspektyvos yra baisios.
Galima registruotis referendumui dvigubos pilietybės klausimu
Tam pakanka pasinaudoti adresu: https://www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija
2019 m. vasario 18 d., pirmadienis
Lietuvos verslui baigiasi katino dienos
"„Norime, kad Europa taptų stipria bendruomene“, - sakė Vokietijos socialdemokratų pagrindinė kandidatė į Europarlamentą ir teisingumo ministrė Katarina Barley. Kalbama apie „socialinę Europą, investuojančią į ateitį ir socialinę apsaugą“. ES yra ne tik „didelėms įmonėms, korporacijoms ir bankams“, - sakė ji.
Kalbant apie darbuotojų teises, Vokietijos socialdemokratai nori „dirbti visoje Europoje taikomo minimalaus darbo užmokesčio pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamos šalies vidutinį darbo užmokestį“ ir principą „vienodas darbo užmokestis toje pačioje vietoje“. Be to, turėtų būti nustatyti minimalūs mokesčiai įmonėms, sakė Barley. "Kepėjas už kampo nori žinoti, kad jo visame pasaulyje veikiantis konkurentas taip pat moka mokesčius." Tokiems interneto gigantams kaip "Amazon", kurie iki šiol mokėjo nedidelį mokestį, turėtų būti skaitmeninis mokestis."Mokėti dabartinį, katastrofiškai mažą, lietuvišką algos minimumą, o prekes ir paslaugas pardavinėti Vakaruose už tikrą kainą - tikrai buvo gražus gyvenimas Lietuvos verslui. Buvo, bet, tikėsimės, greitai baigiasi.
Neįmanoma Kinijos metodu nugalėti konkurencijoje su Kinija
"Su valstybėmis subsidijuojamomis dempingo kainomis - tiek plieno, tiek elektrinių dviračių atveju - Kinija stengiasi užkariauti rinkas sau. Su vyriausybės remiamais įsigijimais šalis nori sukurti augimą, kad taptų pirmaujančia pramonės valstybe pasaulyje. Tai, kad Europa nori geriau apsisaugoti nuo tokių kainų iškraipymų ir žinių perdavimo, liudija realybės jausmą.
Tačiau Berlyne laikoma sąvoka yra neteisinga: nereikia susieti su savo „čempionais“ prieš tariamai varginančius konkurentus iš Vidurio Karalystės. TKad toks dydis ir valstybės pagalbininkai nesuteikia sėkmės garantijos, rodo šių dienų Airbus pavyzdys net pernelyg gerai.
Europai nereikia valstybės subsidijuojamų didelių įmonių. Be sąžiningų žaidimo taisyklių su Kinija, pirmiausia visos Europos bendrovės turi kurti naujoves, kurių niekas kitas neturi."
Akivaizdu, kad Grybauskaitė, gabenanti mūsų sūrius į Kiniją, nežino, kas čia vyksta. JAV prezidentas D. Trumpas siekia sąžiningų žaidimų taisyklių su Kinija. D. Grybauskaitė ir jos nelaimės draugai Europoje svarsto, ar nepavirsti mums patiems Kinija. Sena komunistė su pavydu žiūri į Kinijos komunistų galimybes.
Kaip realiai apginti Lietuvos laisvę?
Taip, kaip mes atgavome tą laisvę. Žmonės
turi eiti į gatves ir aikštes, taikiai protestuoti ir naudoti
žiniasklaidą, kad viešintų visus agresorių žiaurumus prieš civilius. Ir jei Lietuvos kariuomenės kariai pradėtų šaudyti, jie, kartu su civiliais gyventojais aplink juos, būtų sunaikintos raketomis su pasiteisinimu: juk jie buvo pavojingi, šaudė. Keista, kad mūsų netinkamai ginkluota ir netinkamai parengta armija kelia grėsmę mūsų gyvybei ir Lietuvos laisvei. Ar tai žino Lietuvos kariuomenės kariai? Tyrimai rodo, kad protingi žino.
„Netgi šiais laikais, kai, regis, nedidelė kariuomenė neturi šansų prieš pažangias ir milžiniškas pajėgas turintį oponentą, galintį suduoti triuškinantį raketinį smūgį iš didelio atstumo arba veržtis, naudojant kiekybinę bei ugnies galios persvarą.
Mes pereiname nuo paklusnumo prie įsipareigojimo. Mūšio laukas keičiasi: atstumai milžiniški, ginklų galia išaugusi, nebėra glaustos rikiuotės, nereikia išlaikyti fronto, sudėtingumas ir greitis didėja, tad mums reikia, kad žmonės galėtų priimti sprendimus be priežiūros, toli vienas nuo kito, išsiskaidę, reikia decentralizacijos. Vadinasi, mes norime, kad karys savo darbą darytų, kaip savo projektą.
Čia mano planas, čia mano idėja. Jau dabar stengiamės atrasti būdus, kaip padidinti lengvųjų pėstininkų efektyvumą, kovojant su mechanizuotais pėstininkais, remiamais tankų ir artilerijos“, – sakė Vaidoto bataliono vadas E. Lastauskas.
Iš savanoriškai tarnybą pasirinkusių privalomąją karo tarnybą karių net 32 proc. mano, kad agresijos atveju Lietuvai neįmanoma apsiginti, kol ateis sąjungininkų pagalba."Taigi, protingi Lietuvos kariuomenėje žino, kad Lietuvos laisvė, jos gynybai skirtas milijardas eurų per metus, ir jie yra patys bei jų šeimos ir kiti civiliai, - viskas, - yra aukos, kad riebalais aptekę Lietuvos ministrai, generolai ir prezidentai galėtų pasipuikuoti, prieš smukdami iš Lietuvos per upelį prie sienos, kaip tai padarė Antanas Smetona.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)