Ar mūsų gyvenimo būdas po tiek Nepriklausomybės metų skiriasi nuo rusų?

 Sveikatos požiūriu - nesiskiria.

"Rusų vyrai gyvena trumpiau nei moterys, šis skirtumas sudaro daugiau nei dešimt metų. Stebėsena rodo, kad, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis (2017 m.), šis vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas Rusijoje buvo didesnis nei visose Europos šalyse, apie kurias pranešė statistikos agentūra. Panašūs rodikliai yra Lietuvoje (9,9 metų) ir Latvijoje (9,8 metų). Mažiausias gyvenimo trukmės skirtumas pagal lytį yra Nyderlanduose, Islandijoje ir Švedijoje (3,2 metų)."

Mūsų ekonomikos traukinys buksuoja

Prisijungdami prie Europos Sąjungos ir entuziastingai inicijuodami vieną po kito Maidanus Ukrainoje mes, lietuviai, atsiplėšėme ekonomikoje nuo Rusijos traukinio ir prisikabinome prie Vokietijos traukinio, nuo kurio Jungtinės Karalystės gyventojai dabar bando atsiplėšti. Kodėl jie tai bando? Lietuvoje apie tai nekalbame, bet Vokietijos ekonomikos traukinys pradeda buksuoti:

"Daugelyje sektorių, kuriuose labai ryškiai pasireiškia Vokietijos įmonės, vyksta dideli pokyčiai: elektrifikavimas automobilių pramonėje, mechanikos inžinerijos skaitmeninimas, internetinės technologijos diegiamos bankuose ir draudikuose. Atsiranda nauji, agresyvūs konkurentai. Vienas iš šių faktorių yra lemiamas dalykas, - sako audito įmonės „EY“ generalinis direktorius Mathieu Meyer: „Kyla klausimas: ar Vokietijos pramonė gali sėkmingai skaitmeninti savo produktus?“. Yra abejonių dėl to, ypač mechanikos inžinieriams ir daugeliui automobilių tiekėjų sunku greitai ir iš esmės persiorientuoti.

Be to, Vokietijos padėtis pasaulio ekonomikoje pastebimai blogėja. Taip yra dėl prekybos ginčų, naujų tarifų, „Brexit“, problemų Kinijoje. „Mes turėjome ilgą stipraus augimo laikotarpį, kuris dabar virsta konsolidavimu“, - sakė Meyer."

Ką darysim, ponai ir ponios? D. Grybauskaitė  važinėjo į Kiniją su lietuviškais sūreliais. Kaip dalyvavęs kinų kasdieniniame gyvenime ir net tradicinėse kinų vestuvėse ir valgęs kinišką jūros agurką, galiu tvirtai pasakyti: neskanūs kinams lietuviški sūreliai. Kas turi daugiau idėjų?

Kodėl beveik milijardas eurų per metus Lietuvos išlaidų karui nueina kariniu požiūriu beverčiams auksiniams šaukštams?

Išleidžiame tuos pinigus dar ir karo atveju neduodančioms jokios naudos transporto mašinoms, primityviems ginklams, kareivinėms ir pan. Kodėl? Lietuvoje atsakyti yra nelengva. Mūsų svarbiausi sąjungininkai amerikiečiai karo reikalams išleidžia žymiai daugiau pinigų, todėl jų pavyzdys aiškesnis.

"Šis klausimas yra nagrinėjamas buvusio JAV Senato ginkluotųjų tarnybų komiteto personalo direktoriaus Christiano Brose esė.

  „Sutrinka tradicinis JAV karinės galios modelis, kaip video nuomos kompanijos „Blockbuster “ verslo modelis buvo sutrikdytas kompanijų „ Amazon“ ir „Netflix “, - rašo Brose.

„JAV karinės pajėgos, sudarytos iš nedidelio skaičiaus didelių, brangių, turinčių daug žmonių ir sunkiai pakeičiamų sistemų, neišliks ateities mūšio laukuose, kur intelektualių mašinų spiečiai kels smurtą vis didesniu ir didesniu greičiu, nei bet kada anksčiau.

Logika čia yra tokia pati, kaip ir Agincourt mūšyje, kuriame kuklus ir veiksmingas angliškas ilgalankis atliko brangios ir pažeidžiamos Prancūzijos kavalerijos sunaikinimo darbą. Šią kavaleriją šiandien sudaro lėktuvnešiai, kurių vieno kaina yra 13 milijardų dolerių, ir naikintuvai, kainuojantys - vienas - 90 milijonų JAV dolerių (dar kainuoja net 30 000 JAV dolerių per valandą su tokiu naikintuvu skraidyti).

Mes, amerikiečiai, deginame daugiau, nei trilijonus dolerių, kad sukurtume palyginti nedidelį skaičių itin sudėtingų platformų, kurios vis labiau pažeidžiamos, kad būtų aptiktos ir sunaikintos artimųjų priešininkų, pvz., Kinijos ir Rusijos jėgomis. „Paprasčiau tariant,“ rašo Brose: „JAV konkurentai gamina daugybę milijonų dolerių ginklų, kad sunaikintų JAV milijardų dolerių karines sistemas.“ Tai yra strateginės nesėkmės receptas vien dėl biudžeto išlaidų. Tokių technologijų, kaip hipersoninis variklis, kosminiai ginklai ir kvantiniai jutikliai (galintys aptikti mažyčius oro ar vandens trikdžius), atsiradimas yra greito karinio pralaimėjimo receptas - bent jau tada, jei nieko nekeičiame."

Kodėl mūsų sąjungininkai atsidūrė tokioje pozicijoje? Nes tie verslininkai, kurie uždirba tuos milijardus dolerių, pasinaudoja jų turtais, kad užtikrinti sau politikų paramą. Gerai dar, kad mūsų sąjungininkai amerikiečiai turi branduolinius ginklus, todėl nei jiems, nei mums niekas realiai pavojaus nesukelia. Bet idėja aiški. Landsbergių Nota bene nemoka nieko kito, kaip prekiauti auksiniais šaukštais. Kitos lietuviškos turtingos kontoros nemoka nieko kito, tik statyti kareivines, perparduoti transporto priemones ir t.t. Todėl Lietuvoje vėl įvedama prievarta šaukiamų jaunuolių kariuomenė ir daromi kiti karo atveju kenksmingi Lietuvai darbai. O kad šiuolaikiniam karui visa tai netinka - niekam Lietuvoje galvos neskauda.

Finansų ministrė krizės metu I. Šimonytė pakėlė mokesčius, sumažino pensijas ir surinktus 9 mlrd eurų pasiuntė į Švediją bankams

Tokie svetimųjų naudai pakelti mokesčiai sunaikino krizės metu daug Lietuvos verslų, padarė bedarbiais daug Lietuvos žmonių, apsunkino ir taip sunkų gyvenimą daugeliui Lietuvos pensininkų ir jų šeimų. Bankininkas G. Nausėda irgi prisidėjo prie šios aferos. Nejaugi Lietuvos žmonės dabar balsuotų už tokią finansų ministrę I. Šimonytę ar tokį bankininką G. Nausėdą? Pasaulis drebėtų nuo juoko.

Kada turtingiausieji moka daugiau mokesčių

"Aukštesni mokesčiai korporacijoms ir turtingiesiems JAV yra kilę XX a. pradžioje, kai politikai, atstovaujantys JAV Vidurio Vakarų ir Pietų ūkininkus, susiorganizavo prieš turtinguosius JAV Šiaurės Rytų pramonininkus."

Trumpo reformos JAV taip pat suburia politikus, atstovaujančius JAV provinciją prieš
Šiaurės Rytų ir Kalifornijos miestų didyjį verslą. Turtingieji JAV ir vėl gali būti priversti mokėti didesnius mokesčius, jei ši vieninga jiems opozija išsilaikys.

Tas pats gali atstikti, ir Lietuvos provincijos politikams susivienijus prieš Mockų, Numavičių bei bankus.

Ukraina atsisako nuo prievartinio šaukimo į armiją

Ukraina pereina prie šiuolaikinės profesionalios kariuomenės. Mums seniai laikas padaryti tą patį. Prievarta surinkti ir prastai apmokyti jaunuoliai tik nusiurbia pinigus, kurie turėtų būti skirti kariams-profesionalams. Prievarta surinkti ir prastai apmokyti jaunuoliai yra tik sunkus balasta šiuolaikiniame dinamiškame mūšyje. Balastas, kurį tiems patiems kariams-profesionalams būtų neįmanoma apginti. Uniformuotų ir su prastais ginklais nemokšų negina net tarptautinė teisė. Tai mirtininkai, kurie užkištų kelius karo atveju, neleisdami veikti profesionalioms karinėms pajėgoms.

Ingrida Šimonytė

 "Lietuvos Finansų ministerija, kuriai tada vadovavo I. Šimonytė, per 2009–2012 metų krizę pasiskolino 7,5 mlrd. eurų bet ne iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), bet iš privačių bankų ir turės mokėti 9,375 proc. palūkanų. O tai 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei paėmus paskolą iš TVF. 

Kodėl taip pasielgė finansų ministrė? Negaliu jos apkaltinti nekompetencija ar noru sąmoningai pakenkti valstybei. Todėl matau tik vieną paaiškinimą – ministrė pasielgė taip, kaip liepė jos viršininkai. Nors ji galėjo pasielgti ir taip, kaip pasielgtų kiekvienas doras politikas – nesutikti ir, viršininkams neatlyžtant, net atsistatydinti. Tada ji būtų tapusi visų gerbiama politikė, kuri turi stuburą ir neparduoda savo sąžinės už šiltą valdžios krėslą.

Bet yra kaip yra. I. Šimonytė prarado istorinį šansą tapti įžymybe, o Lietuva – 1,6 mlrd. eurų. Šiuo savo poelgiu I. Šimonytė pasirodė neturinti politinio stuburo, o kam tada tautai reikalingas bestuburė prezidentė?"

Taip rašyti apie I. Šimonytę buvo galima tik iki Mockaus MG Baltic ir Masiulio skandalo. Dabar žinome, kaip gaminami politikų reitingai, kaip verslas prie to prisideda. Aukšti I. Šimonytės reitingai prezidentiniuose rinkimuose yra nusiteikusių ir toliau kenkti Lietuvai stambiu mąstu bankų atlygis I. Šimonytei už tuos 1,6 milijardo eurų. Matome suokalbį ir toliau skurdinti Lietuvą. I. Šimonytei - ne.