Mėgėjiškos partizanavimo iliuzijos

"Lietuvių tauta neturi savos užsienio ir saugumo politikos vizijos ir savo vietos pasaulio istorijoje matymo, kaip neturi ir drąsios bei racionalios užsienio politikos. Blaškomės nuo JAV pagalbos lūkesčių, iki mėgėjiškų partizanavimo iliuzijų. Narystė NATO ir ES nėra statiška, sąlygos nuolat kinta. Ir ne visada mūsų naudai."

Mėgėjiškos partizanavimo iliuzijos - tai čia kvailystė su prievartine šauktinių tarnyba. Rimtos valstybė, kaip Vokietija, JAV, seniai perėjo prie geros profesionalios kariuomenės ir nešvaisto pinigų. Neveltui tiek Lietuvos jaunimo nuo tos šauktinių tarnybos slapstosi. Lietuvos žmonės visada protingesni, negu Lietuvos valdžia.

Ir Graikija tvarkosi su migrantais tokiu pat būdu, kaip Italija

Lietuvis bankininkas klausia: "Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečiai?" Daugelis ES galvoja kitaip.

"To įrodymas yra Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos bandymas užblokuoti nuo įplaukimo į uostą laivą, gabenantį pabėgėlius. Panašu, kad naujo Graikijos premjero pono Mitsotakio pabėgėlių politika yra sienos statyba jūroje."

Laikas ir Lietuvos valdžiai imtis Tėvynės apsaugos nuo migrantų antplūdžio politikos.

Baisus pavojus Lietuvai: rusai puola

"Baiminamasi, kad naujieji ypatingai tylūs Rusijos „Kilo“ klasės povandeniniai laivai gali kelti grėsmę Vakarų saugumui, stebėdami Vakarų laivyną Baltijoje ir Šiaurės Atlante nepastebimai arba stebėdami povandeninius interneto kabelius.

Vakarų branduoliniai atgrasomieji povandeniniai laivai gali būti pažeidžiami Rusijos povandeninių laivų tyliųjų technologijų, išplėstinės kovos diapazono ir galimybės smogti taikiniams virš ir po vandeniu, taip pat sausumoje.

„Rusams yra naudinga, kad prieš 15–20 metų padidėjo jų išlaidos tyrimams ir plėtrai, todėl dabar jie  gamina šią ypač tylių„ Kilo “povandeninių laivų klasę.“

Vadovaujant Landsbergiams, visi Lietuvos valdantieji turi skubiai kišti galvas į Baltijos jūrą ir žiemą-vasarą klausyti. Tik taip mes galime kompensuoti mūsų inovacijų atsilikimą ir iššvaistomus milijardus Boxeriams bei auksiniams šaukštams. Vardan tos, Lietuvos...

Mūsų jaunimas vis dažniau serga storosios žarnos vėžio liga

"Daktaras Brenneris ir jo kolegos nustatė, kad tarp Kanados vyrų iki 50 metų amžiaus storosios žarnos vėžio dažnis padidėjo 3,47 proc. nuo 2006 m. iki 2015 m. Nuo 2010–2015 m. moterų, jaunesnių nei 50 metų amžiaus, šie rodikliai padidėjo 4,45 proc. Šis modelis yra gana panašus į tą, kurį pastebėjo tyrėjai JAV. Teksaso valstijos, Ostino universiteto tyrėjai praėjusią savaitę pranešė, kad naujai diagnozuotų pacientų, sergančių storosios žarnos vėžio liga, jaunesnių nei 50 metų amžiaus, dalis padidėjo nuo 10 procentų 2004 m. iki 12,2 procentų 2015 m.

Kodėl? Niekas nežino. Dėl pastarojo meto gyvenimo būdo pokyčių gali būti iš dalies. Pvz., nutukimas ir sėdimas gyvenimo būdas yra susiję su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, taip pat dėl netinkamos dietos, kurioje mažai skaidulų. Taip pat nustatyta, kad pacientams, sergantiems lėtiniu uždegimu ar 2 tipo diabetu, padidėja šios ligos rizika."

Naivu dabar apmokestinti pensininkų mašinėles

Nes pirmiausia reikia nors truputėlį apmokestinti tuos, kurie Lietuvoje uždirba kalnus pinigų. Imkime pavyzdį iš labiau išsivysčiusių valstybių.

"Praėjusį ketvirtadienį Prancūzijos senatas priėmė skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris įveda visiškai naują mokestį didelėms tarptautinėms įmonėms, teikiančioms skaitmenines paslaugas vartotojams Prancūzijoje.

Skaitmeninės paslaugos apima viską, pradedant nuo prekių ir paslaugų pardavimo platformos internete teikimo, iki tikslinės reklamos, paremtos vartotojo duomenimis, o mokestis taikomas bendroms pajamoms iš tokių paslaugų.

Skaitmeninių paslaugų mokestis laukia prezidento Emmanuelio Macrono, kuris išreiškė paramą šiai priemonei, pasirašymo. Jis turi įsigalioti per artimiausias kelias savaites.

Prancūzijos mokestis nėra tik vienos šalies, kuriai reikia pajamų, žingsnis. Tai yra daug didesnės tendencijos dalis, kai per pastaruosius kelerius metus šalys siūlo arba įgyvendina naujų mokesčių."

Daugeliui konservatorių jų neginčijamas atskaitos taškas yra darni visuomenė, paremta darbu, šeima ir bendruomene

"Darbo rinka, kurios dėka darbuotojai gali palaikyti stiprias šeimas ir bendruomenes, yra pagrindinis ilgalaikio klestėjimo veiksnys ir turėtų būti pagrindinis viešosios politikos dėmesys. Tikras klestėjimas priklauso nuo žmonių, kurie dirba produktyviai savo įnašais visuomenėje, ir to produktyvumo dėka jie gali pasiekti savarankiškumo, išlaikyti savo šeimas, dalyvauti jų bendruomenėse ir auginti vaikus, pasirengusius padaryti tą patį. Darbo rinka lemia, kur, kaip, kas ir už kokią kaina dirba.

Darbo rinkos, kaip ir visos rinkos, rezultatai priklauso nuo sąlygų, kuriomis ji veikia. Svarbu tai, kad ramybėje likusi darbo rinka siektų veiksmingos pusiausvyros, tačiau ekonomikos teorija niekada nežada, kad pusiausvyra bus socialiai pageidautina ir įtraukianti. Tikras konservatyvizmas rinkas vertina kaip galingus mechanizmus, kurie skatina pasirinkimą, skatina konkurenciją ir skatina augimą, tačiau visada tarnauja darniai visuomenei, kurioje žmonės gali klestėti. Pastebėję, kad darbo rinkos rezultatų trūkumai tapo ryškūs, konservatoriai pradeda klausti, kurios sąlygos lemia tuos rezultatus ir kaip pakeisti šias sąlygas.

Daugiau tarptautinės prekybos yra gerai, jei ta prekyba subalansuota. Tačiau didžiulis prekybos deficitas atspindi užsienio darbuotojų, patenkančių į mūsų rinką, pasiūlą iš tolo, nepadidėjus užsienyje paklausai to, ką gamina mūsų darbuotojai. Imigracija taip pat gali būti konstruktyvi - jei šie imigrantai patenka į darbo rinkos segmentus, kur vietiniams darbuotojams sekasi. Bet jei mažiau išsilavinusių mūsiškių ekonominių galimybių nebuvimas jau laikomas dideliu visuomenei iššūkiu, leisti dar mažiau išsilavinusiems darbuotojams patekti į mūsų darbo rinką nėra prasmės."

Geri darbdaviai

"Autoriai ištyrė keturis galimus įmonės veiklos rodiklius: klientų lojalumą, darbuotojų produktyvumą, pelningumą ir personalo kaitą. Jie nustatė, kad darbuotojų pasitenkinimas turėjo neigiamą ryšį su personalo kaita ir esminę teigiamą koreliaciją su klientų lojalumu. Tai buvo siejama su didesniu produktyvumu ir, ne taip stipriai, su pelningumu.

Žinoma, koreliacija neįrodo priežastingumo. Gali būti, kad dirbdamas sėkmingoje įmonėje darbuotojai labiau patenkinti, o ne atvirkščiai. Tačiau autoriai cituoja pokyčius atskirose įmonėse ir organizacijose, kurie rodo, kad darbuotojų moralės pagerėjimas reiškia produktyvumo padidėjimą, o ne atvirkščiai.

Kas galėtų paaiškinti saitą? Vienoje krypčių, vadinamoje žmonių santykių teorija, jau seniai teigiama, kad didesnė darbuotojų gerovė yra susijusi su didesniu produktyvumu, be kita ko, dėl to, kad laimingi darbuotojai yra mažiau linkę į pravaikštas ar darbo metimą. Tačiau, kaip pripažįsta straipsnio autoriai, atlikta nedaug tyrimų apie geriausias priemones, kurių vadovai gali imtis, kad pagerintų darbuotojų gerovę, arba iš tikrųjų dar yra ir ekonomiškiausios.

Taip pat, kaip garsaus teisėjo pasakojime apie nepadorumą, gerai valdomą kompaniją gali būti sunku apibrėžti, tačiau pamatę, galite ją atpažinti. Tokioje darbovietėje darbuotojai bus gerai informuojami apie įmonės planus ir bus konsultuojami dėl vaidmenų, kuriuos jie atliks. Darbuotojai jausis galintys aptarti problemas su vadovais, nebijodami dėl savo darbo vietos. Patyčios ir seksualinis priekabiavimas bus draudžiami. Darbuotojai gali sunkiai dirbti, tačiau jiems bus suteikta pakankamai laiko pailsėti ir pabūti su šeima. Trumpai tariant, darbuotojai bus traktuojami kaip žmonės, o ne tik kaip apskaitos vienetai."[1] 

Lietuvoje darbdaviui reikia kažkaip nors sau paaiškinti katastrofiškai neteisingą darbo apmokėjimą. Todėl darbuotojai Lietuvoje yra skaitomi vergais. Tai psichologiškai palengvina naikinti tokių, tariamai nieko nevertų, žmonių gyvenimus.  Tai yra viena iš svarbių emigracijos priežasčių.

1. "Nice work; Bartleby." The Economist, 3 Aug. 2019, p. 54(US)