Nausėda yra bailys, nekalbantis su Rusija

Deja, ne mes, o Prancūzija ir Estija turi tikrus prezidentus, kurie bendrauja su kaimynais.

"Atsakydamas į žurnalisto klausimą, kaip jis ketina priešintis antiliberalioms Rusijos tendencijoms, Macronas pabrėžė bendrą Rusijos ir Prancūzijos praeitį, kad abi šalys yra Apšvietos veikėjos. Be to, Macronas gynė savo požiūrį į Rusiją. "Kas nutiktų, jei nusigręžėme vienas nuo kito, ar tai mus sudomins, esu įsitikinęs, kad taip nėra". Jei dialogas su Putinu nutrūktų, Rusija būtų izoliuota ir dėl to sustiprėtų dvišaliai Rusijos santykiai su Kinija. Macronas pakartoja, kad Prancūzija yra įsipareigojusi grąžinti Rusijai teisę balsuoti Europos Taryboje. „Rusija turi savo vietą vertybių Europoje, kurias mes giname“, - sakė E. Macronas."

Reikalinga aktyvi pramonės politika

"Vyriausybinės agentūros galėtų pradėti kurti investicinius fondus, orientuotus į strategines pramonės šakas, ir skatinti komercinį skolinimą pagrindiniams sektoriams - politiką, kuri pasiteisino kitose šalyse (įskaitant Kanadą, Britaniją, Izraelį, Pietų Korėją, Kiniją, Taivaną ir Singapūrą).

Vyriausybės taip pat turėtų išleisti daugiau pagrindiniams tyrimams, kurie pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai sumažėjo procentais nuo bendrojo vidaus produkto. Jau dabar pagrindinių mokslinių tyrimų finansavimas iš tikrųjų veikia kaip subsidija kitoms šalims. Dėl nepakankamo finansavimo ar techninių galimybių arba dėl abiejų trūkumų daugelis išradimų negali būti pagaminti Vakaruose. Daug žadančios idėjos perkeliamos į Aziją, kur yra gamyklos ir vis labiau inžineriniai talentai bei finansavimas ne programinės įrangos įmonėms. Taigi Vakaruose reikia daugiau investuoti į taikomuosius mokslinius tyrimus, galbūt skolintis iš Vokietijos „Fraunhofer“ institutų, kurių kiekvienas sutelkia dėmesį į skirtingas taikomojo mokslo sritis.

 Kadangi Vakarai atsilieka nuo pagrindinių technologijų, mums taip pat gali tekti naudoti viešuosius pirkimus gynybos srityje kartu su kitomis morkomis ir lazdelėmis, kad sutelktume įmones konkuruoti strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip 5G. Vakarai turi ilgą ir sėkmingą šios tvirtos pramonės politikos taikymo istoriją.

Sėkminga pramonės politika būtų siekiama sustiprinti darbuotojų derybinę galią organizuojant ir mokant aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą. Pramonės politika taip pat apima ir net priklauso nuo infrastruktūros atstatymo."

 Nausėda ką tik snaudė vizito metu Vokietijoje. Kur Lietuvos  „Fraunhofer“ institutai?

Kas išrado žiaurųjį kapitalizmo variantą, naikinantį lietuvių tautą?

"Beveik 50 metų - po to, kai 1932 m. buvo paskelbtas sėkmingas akademinis traktatas, pavadintas „Šiuolaikinė korporacija ir privati ​​nuosavybė“, kurį sukūrė Adolfas A. Berle jaunesnysis ir Gardiner C. Means, korporacijos dažniausiai buvo valdomos visoms suinteresuotosioms šalims. Tai buvo laikas, kurį apibrėžė profsąjungos, įmonių pensijų programos, išėjimas į „aukso laikrodžio pensijas“ ir labdaros dovanos iš įmonių, kurios daug investavo į savo bendruomenes, ir tokie tyrimai, kurie žadėjo augimą ateityje.

Tai laikotarpis, dažnai vadinamas - kartais žvaliai - kaip „vadybiškumas“.

Tačiau aštuntajame dešimtmetyje vadybiškumas tapo sinonimu investiciniuose sluoksniuose su nepajudinamais vadovais, kurie verslą plėtojo labiau savo, o ne savo akcininkų naudai.

Taip prasidėjo taip vadinamos akcininkų demokratijos kilimas, kai viskas daroma tik akcininkų pelnui didinti - idėja, kurią palaikė visuomenė ir naujienų žiniasklaida. Akcininkai ir, savo ruožtu, nauja investuotojų klasė, vadinama įmonių reideriais, įtikino vadovus atsisakyti visų savo biudžetų riebalų arba rizikuoti, kad jie bus perimti arba išstumti balsavimu. Padidėjo atleidimai, sumažėjo tyrimų ir plėtros biudžetai, o pensijų programomis buvo ppakečiamos taip vadinamomis 401 (k) s, ku visa investicijų rizika tenka dirbantiesiems (kaip Lietuvos antroji pensijų pakopa). Susijungimai kilo dėl „sutaupytų išlaidų“, kurios pritraukė antraštes, o pelnas didėjo ir dividendai augo."

Dabar visuomenės kantrybė su tokiais žaidimais baigiasi. 

Broileris ir vėl suabejojo kitų Lietuvos politikų morale

Lietuvoje, pasak jo, yra tik viena švari jėga: karalienė Morta. Ji juk miega su kyšininku nepotistiniu anūku. Taip ir apsivalo.

Laikas ir Lietuvos verslui sukrusti

"Laužydamas dešimtmečius trunkančią įmonių ortodoksiją, JAV verslo „Apskritasis stalas“ paskelbė pareiškimą dėl „korporacijos tikslo“, teigdamas, kad įmonės nebegali paisyti vien akcininkų interesų. Pasak grupės, jie taip pat turi investuoti į savo darbuotojus, saugoti aplinką ir sąžiningai bei etiškai elgtis su savo tiekėjais.

Pokyčiai įvyksta didėjančio nerimo metu Amerikos korporacijose, nes didžiosios įmonės susiduria su vis didėjančiu nepasitenkinimu dėl pajamų nelygybės, kenksmingų produktų ir prastų darbo sąlygų."

Verslas gyvena ne beorėje erdvėje, o visuomenėje.  Todėl kiekvienas verslas priklauso nuo visuomenės geros valios.

Kas treniruoja dirbtinį intelektą, kuris išstums iš darbo dideles algas (ir kyšius) gaunančius Lietuvos gydytojus?

"Moteris Indijoje, neturinti gydytojo išsilavinimo ir gaunanti 180 eurų per mėnesį treniruoja dirbtinį intelektą, kuris išstums iš darbo tuos išpaikytus Lietuvos gydytojus." 

Kodėl toks atsakingas darbas patikimas tokiai moteriškei? Nes dirbtiniam intelektui mokyti reikia daugelio tūkstančių nuotraukų arba garso įrašų. Moteris specializuojasi ir išmoksta atlikti šią diagnostiką gerai. Jos darbo atlyginimas yra stulbinančiai mažas... Juk ji, vargšė, praktiškai atlieka tų brangiai apmokamų Lietuvos gydytojų darbą.

Geriausias, kūrybingiausio amžiaus, Lietuvos jaunimas sėdi krūmuose

Tuo tarpu nesugebame pagaminti rinkos kaina (reiškia, kad būtų tiek pigu, kad žmonės pirktų) paprasčiausių prekių. Mūsų geriausi protai krūmuose, žaidžia karą.

"Atrodo, kad į Lenkiją lietuviai traukia ieškoti lobių, o jų lobiai čia prieinami visiems – dešros, pienas, daržovės. Iš tikrųjų lietuvius į kaimynų parduotuves vilioja ne geresnės ar skanesnės gėrybės, o tokios pačios, kaip ir Lietuvoje, prekės, tik gerokai pigesnės.  Į Lenkiją apsipirkti važiuoja gyvenantys ir pasiturinčiai, ir varganiau. Tendencijos nesikeičia daugybę metų, – kainos mūsiškiams yra patrauklios. Patriotizmo šioje vietoje nedaug. Brangstantys Lietuvoje maisto produktai, vis didesni alkoholinių gėrimų akcizai pykdo lietuvius ir verčia ieškoti pigesnių alternatyvų.
Jei anksčiau tautiečiai pirkdavo kuo daugiau pieno produktų, pastaruoju metu namo dideliais kiekiais tempia alkoholį. „Jis čia daug pigesnis. ... Tiek, kiek čia ta pati prekė kainuoja zlotais, Lietuvoje – eurais, vadinasi, maždaug triskart ar net keturiskart pigiau“, – pasakojo jonavietis, kuris pirko tik alkoholinius gėrimus." 

Klausimas Nausėdai, Karobliui, Karbauskiui, Skverneliui ir kitiems entuziastams: Kas norės rizikuoti gyvybe vardan tokios Lietuvos, kuri tik pykdo, nes joje gyventi neįmanoma?